2024 m. balandžio 19 d., Penktadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Jaunojo žurnalisto užrašai

*print*

Archyvas :: Nebebus nei žaidimo aikštelių, nei knygų

2018-09-19
 
Vlado Ščiavinsko nuotrauka

Vlado Ščiavinsko nuotrauka

Mari Dominyka Sadovskytė

 

Kai tik žmogus gimsta ir pradeda suvokti pasaulį, tada jam atsiranda pirmi norai ir svajonės. Augant tos svajonės vis keičiasi ir didėja. Dažnai žmonės, svajodami apie savo ateitį, įsivaizduoja ją gražiausiomis spalvomis, bet dažnai tikrovė yra visai kitokia ir kol žemėje egzistuoja žmonija, tol ir egzistuos žmonių nepasitenkinimas aplinkiniu pasauliu.

 

Gyventi šiuolaikiniuose triukšminguose, nesaugiuose ir užterštuose miestuose nėra lengva, tačiau žmonės renkasi būtent tokį gyvenimo būdą, kuris turi daugiau privalumų, nei trūkumų. Kita vertus, mus supa vis daugiau išmanių daiktų, keičiančių bendravimą, darbo pobūdį, pramogas. Manau, mums reikia socialinių vertybių pokyčio (teisingumas, solidarumas, sprendimų skaidrumas), kad galėtume daryti geriau sau, savo vaikams bei savo planetai. 

 

Po 10 metų labai didelė dalis žmonių gyvens miestuose. Tai bus puiki galimybė gerinti augančius miestus, paversti juos labiau tausojančiais aplinką ir patogesniais gyventi. Miestas privalo būti patrauklus ne tik jame gyvenantiems žmonėms, bet ir turistams. Taigi, pabandykite įsivaizduoti, koks bus gyvenimas ateities mieste. Pagerės miestų mikroklimatas ir jo gyventojų savijauta. Padaugės parkų, kuriuose žmonės galės vedžioti savo gyvūnus-robotus bei atsipūsti po sunkios dienos. 

 

Ateities gyventojai labai daug dirbs, todėl ir laiko jiems reikės daugiau, o tai reiškia, kad gal paroje bus ne 24, o 48 valandos. O gal jiems nereikės tiek daug laiko, gal reikės tik dvylikos valandų tam, kad viską suspėtų. Žmonės bus lyg ateiviai iš kitos planetos, kurie dirbs sau, galvos tik apie savo ateitį ir bendraus tik su savimi savo mintyse. 

 

Ateityje, manau, bus protingesnis ir šiuolaikiškesnis ne tik gyvenimas, bet ir žmonės. Bendravimas taip pat pasikeis, žmonės kalbės trumpai ir aiškiai. Gal net atsiras ir robotai, kurie dirbs, mokysis ir viršininkaus, nes šiuo metu labai daug kas mūsų gyvenime priklauso nuo šiuolaikinių informacinių technologijų. 

 

Jei manote, kad maistas po dešimties metų pagerės, jūs labai klystate. Alergijų, atskirų produktų netoleravimo atvejų vis daugės, netinkama mityba silpnins imunitetą. Stiprės sveikos mitybos tendencijos, mažės kulinarinių gaminių ir mėsos vartojimas, taps madingas ekologiškai išaugintas maistas. 

 

Kai kurie mados tyrėjai sako, kad žmonės nebekreips jokio dėmesio į prekių ženklus. Jie žiūrės, ar drabužiai verti tokių pinigų, o gal net savo drabužinėje nerasime nieko, o nuomuosimės daiktus. Iš principo nepirksime daiktų, kurie gaminami išnaudojant vaikus. Pirkėjai vis labiau vertins prekės istoriją, tradiciją. Tikroji prabanga bus ne patys daiktai, o su jais susijusios kelionės, pojūčiai, aplinka. 

 

Mūsų kasdienį transportą pakeis skraidančios mašinos arba autobusai. O gal net ir neprireiks transporto, gal mes keliausime laiku arba galėsim per vieną sekundę atsidurti visiškai kitoje šalyje, žemyne, o gal net planetoje?! 

 

O kas gi apie pramogas? Ar jos pasikeis? Aš turiu ir į šiuos klausimus atsakymą. Taip, pramogos pakis. Nebebus nei žaidimo aikštelių, nei knygų, nei stalo žaidimų. Jūs manęs paklausit, tai kaipgi jie pramogaus ir ilsėsis? Galiu pasakyti tik tai, kad jie daugiau skirs laiko darbui ir svajonių išsipildymui - tai ir bus jų pramoga bei malonumas, o ilsėsis naktį, gulėdami ir sapnuodami savo ateitį ir kito pasaulio gyventojus, kurie patars arba perspės. 

 

Mūsų visuomenė žvelgia į šių laikų jaunimą ir teigia, kad jie yra mūsų ateitis, tačiau aš manau, kad jie jau atlieka svarbų vaidmenį mūsų visuomenėje. Tiesiog jie dažniausiai neišnaudoja arba nežino savo teisių. Todėl mes privalome jaunimą supažindinti su pasauliu ir naujomis technologijomis. Taip pat manau, kad pasyvumas lemia negatyvų ateities rodiklį. 

 

Taip pat ir aš pasikeisiu. Manau, būsiu drąsesnė, labiau organizuota. Baigus mokyklą stosiu į universitetą. Universitete paprastus dėstytojus pakeis mokytojai-robotai, kurie vadovausis ne knygomis ir patirtim, o ateitim ir informacinėmis technologijomis. Kiekvienas žmogus bus skirtingas, mokysis nuo mažens tik tai, kas jam aktualu ir ką jis nori. Taip pat sukursiu šeimą, kuri bus nepanaši nei į vieną, kurią jūs pažįstate. Gyvensime dideliame ir šiuolaikiniame name, kur telefono pagalba galėsiu padaryti visus namų ruošos darbus. Visa tai pasieksiu tik dideliu darbu. 

 

Mano nuomone, ateities gyvenimas priklauso tik nuo mūsų pačių. Kad ši vizija taptų tikrove, reikės ir mūsų visų pastangų.



/Tekstas sukurtas Jaunųjų žurnalistų klube, vad. Erika Straigytė;

moksleivė (14 m.) su šiuo rašiniu dalyvauja konkurse "Mano pasaulis po 10 metų"/


 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2018-11-27 20:56
 
 
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media