2024 m. kovo 28 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Jaunojo žurnalisto užrašai

*print*

Archyvas :: Diena, kai mokytojai ašaroja iš džiaugsmo

2022-10-18
 
Asociatyvi iliustracija/ Erikos Straigytės nuotraukoje Vėjūnės Ruokytės piešinys

Asociatyvi iliustracija/ Erikos Straigytės nuotraukoje Vėjūnės Ruokytės piešinys

Urtė Kričenaitė

 

Ryte tik įėjus į klasę sveikinome mokytoją. Ji buvo išsišiepusi iki ausų ir atrodė labai laiminga. Prasidėjus pamokai padėkojo už gėles, saldainius ir atvirukus. Kiekvienas dovanojo atskirai.

 

Mudvi su mama Mokytojo dienos išvakarėse nuėjome į parduotuvę. Užsukome į saldainių skyrių ir išrinkome saldainius mano mokytojai ir jaunesnio brolio auklėtojoms. Tada mamai kilo mintis nupirkti mokytojai kavos. Grįžusi namo mokytojai nupiešiau atviruką. Kavą, saldainius ir atviruką sudėjome į krepšelį.

 

Daugiausiai vaikų dovanojo gėles ir saldainius. Pastebėjau, kad du vaikai mokytojai įteikė keksiukus. Įdomesnių dovanų nepastebėjau, nes visos jos buvo krepšeliuose.

 

Mokytojų diena yra kitokia negu kitos, nes tą dieną dovanojame dovanas mokytojams. Taip pat tą  dieną būna koncertas ir visi būna apsirengę puošniau. Tačiau per mokytojų dieną vyksta dar kai kas. Mokytoja mūsų prašo, jei yra galimybė, po pamokų iš klasės išeiti kuo skubiau, kad mokytoja turėtų daugiau laisvo laiko.

 

Per paskutinę pamoką su muzikos mokytoju nužingsniavome repetuoti į aktų salę. Buvo sunkoka, nes kelis kartus vaikščiojome iš salės ir į ją, kad išmoktumėme tvarkingai sustoti. Antraip mokytojas, sakė, raudonuos iš gėdos...

 

Po pamokų kaip visada visas koridorius prisipildė vaikų. Vieni bėgiojo, nors taip daryti draudžiama, kiti ėjo iš valgyklos nešini bandele. Kai kurie mokiniai iškart po skambučio susirenka prie užkandžių automato. Dar kiti laksto lauke.

 

Pas mus yra ir valgykla. Į ją vaikai eina valgyti pietų arba pirkti bandelių. Kadangi visą mūsų klasę perkėlė į kitą mokyklą, mano nuomone, dabartinės mokyklos maistas daug skanesnis nei kitos. Taip pat šios valgyklos virėjos labai labai malonios. Paklausia vis, ar skanus maistas. Žinoma, atsakome, kad maistas nuostabus.

 

Kai kurie mūsų klasės berniukai bėga kaip akis išdegę. Atbėgę suvalgo kokias tris porcijas sriubos. O jei dar kas nors nevalgo, suvalgo ir kitų. Taigi galima suprasti, kad sriubą jie dievina. O prie užkandžių aparato nuolat didelės eilės. Juose pilna visokių limonadų, traškučių ir sausainių. Praeini, tai tik ir girdisi pinigų barškėjimas. Klausimai: ką pirksi, ar duosi paragauti? Arba prašymas „Paskolink pinigų“. O kitą dieną klasėje pasigirsta priekaištai: tu skolingas man du eurus.

 

Suskambėjus skambučiui visa klasė greitai nuėjome prie aktų salės. Tuomet dar ilgai laukėme, kol ateis eilė mūsų pasirodymui. Kol laukėme, į aktų salę gužėjo mokytojai. Ketvirtokų buvo trys klasės. Vienoje iš tų klasių mokėsi buvusi mano „darželiniokė“. Jos vardas Gytė, su ja labai linksma bendrauti.

 

Kai atėjo mūsų eilė, pradėjome labai jaudintis. Kol lipome ant scenos, skambėjo linksma melodija. Ant scenos stovėdama pamačiau daug mokytojų. Bet vis tiek radau savąją. Už mūsų kabėjo milžiniškos užuolaidos, o ant jų buvo televizorius. Per jį rodė mokytojų nuotraukas.

 

Mokytojų dienos koncertas svarbus mokytojams. Nes per pasirodymą mokytojai pamato, kaip vaikams sekasi muzikos pamokoje, ar jie geba susikaupti. Bet dar jiems labai svarbu, kad juos prisimena, kad dainuoja jiems. Taip pat ir mokiniams koncertas labai svarbus, nes juos pagiria. Kartais mokytoja net apsiašaroja iš džiaugsmo.

 

 

/Tekstas sukurtas Jaunųjų žurnalistų klube, vad. Erika Straigytė; teksto autorei 10 m./

Paskutinį kartą atnaujinta: 2022-11-15 18:55
 
 
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media