Katinai nuo seno laikomi šventais gyvūnais. Dar senovės Egipte buvo manoma, kad juose įsikūniję dievai. Ir ne veltui. Dar ir šiandien galima pastebėti, kad dažnas katinų augintojas pildo savo gyvūnėlio norus. Šie gyvūnai sugeba savo didelėmis akimis ir murkimu sujaudinti kiekvieno žmogaus širdį. Ir dauguma gyventojų pildo šių „dievybių“ užgaidas mielu noru. Ne veltui sakoma, kad ne žmonės, o katinai šeimininkauja jų augintojų namuose.

Katinai yra vieni žinomiausių gyvūnų. Daugelis vos pamatę įsimyli jų švelnų kailiuką ir dideles akis. Šie gyvūnėliai sugeba savo murkimu nuraminti šeimininkus, tad nervingiems žmonėms šie augintiniai tikra atgaiva po dienos streso. Taip pat iš šių gyvūnėlių galima laukti linksmų pokštų, kurie praskaidrins dieną.

Mano klasiokė Gytautė augina jauną katiną Čipsą ir apie katinų priežiūrą nusimano nemažai. Jos manymu, katiną auginti nėra lengva, nes dauguma katinų viską drasko ir kramto, o kai kurie nemėgsta leisti laiko su savo šeimininkais. Tačiau šias negandas atperka linksmi pokštai. Įsimintiniausias pokštas, iškrėstas Čipso, mano draugei nutiko šįryt, kai sningant jos katinas stebėjo pro langą snaiges ir stengėsi jas sugauti ant stiklo. Gytautė, augindama katinus, jau susidūrė su netektimi. Mirus jos kačiukui Nemo, jai prireikė savaitės apsiprasti su mintimi, kad daugiau jo nebematys. Tačiau, kad ir kaip sunku patirti netektį, neužilgo mergina atsigavo ir jos namų parketu jau laksto kitas gyvūnėlis.

Kasmet, per Kalėdas, daugybė mielų katinukų tampa dovanomis. Tačiau dauguma žmonių nė nesusimąsto, kad gyvūnėlis reikalaus nuolatinės priežiūros dar daug metų po to, kai buvo rastas po eglute. Tad vėliau dauguma gyvūnėlių tiesiog išmetami į gatvę.

Lietuvos vaikų ir jaunimo centre mano kalbinta moteris niekada nėra niekam padovanojusi gyvo kačiuko ar kito gyvūnėlio ir mano, kad dovanoti gyvūnus nėra gerai. Prieš dovanojant gyvą padarėlį visų pirma reikia pasitarti su žmogumi, kuriam dovanosi ir nuspręsti, ar jis neapleis augintinio po keleto mėnesių. Jeigu dovanos adresatas tvirtai nuspręstų rūpintis padarėliu, tik tuomet būtų galima įteikti tokią ypatingą dovaną. O jeigu jau padovanotas gyvūnas atsibosta ir nebegali su juo tverti po vienu stogu, reikėtų augintinį atiduoti draugui, kuris juo rūpinsis, arba į gyvūnų prieglaudą, o ne tiesiog išmesti lauk.

Pasaulyje taip pat yra ir geraširdžių žmonių, kurie yra pasiryžę auginti gyvūnėlius iki jų gyvenimo pabaigos ir apsupti juos meile. Į tokių žmonių sąrašą būtų galima įtraukti ir mano sesę Alvilę, jau auginančią žiurkėną Dinderį ir kalaitę Mazgę. Alvilės didžiausia dabartinė svajonė yra auginti katę ir pratęsti savo auginamų gyvūnų sąrašą. Katės mano sesei patinka savo miela išvaizda ir unikaliu charakteriu, taip pat savo įžūlumu, kuris jai atrodo mielas.

Tačiau katino įsigijimui trukdo kiti šeimynykščiai ir kalaitė. Mazgė dažniausiai su nepažįstamais elgiasi atgrasiai ir stengiasi nuvyti juos kuo toliau nuo savęs, tad atvykus naujam augintiniui tektų tramdyti šunytę. Taip pat katės atvykimui nepritaria tėtis, kuris mano, kad atvykus šiam dieviškam gyvūnui, bus apleista Mazgė.

Kalbant apie kates būna užsimenama ir apie katino dienas – dienas, kai gali atsipalaiduoti ir veikti ką tik nori. Lietuvos vaikų ir jaunimo centre dirbančiai anglų kalbos mokytojai Birutei labai patinka katino dienos. Jos atsipalaidavimo dienų idealas yra gulėjimas lovoje ir geros knygos skaitymas tyloje. Taip atsipalaidavus vėliau gali ramiai grįžti į savo darbą.

/Tekstas sukurtas Jaunųjų žurnalistų klube, vad. Erika Straigytė; teksto autorei 12 m./

Paskutinį kartą atnaujinta: 2022-02-15 16:20

Atgal