2022 m. rugpjucio 19 d., Penktadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Aktualijos

*print*

Archyvas :: Specialistai analizuoja, bet sprendimus palieka politikams

2011-09-09
 

Iš vasaros atostogų grįžę LŽS Vilniaus skyriaus nariai rugsėjo 7 d. rinkosi į tradicinį pokalbių klubo susitikimą A.Mickevičiaus muziejuje. Šįkart klubo svečiai Vilniaus savivaldybės darbuotojai ir VGTU mokslininkai bei visuomeninio „Metro sąjūdžio" valdybos pirmininkas J.Zykus diskutavo, kokios rūšies naujo visuomeninio transporto reikia Lietuvos sostinei? Žurnalistai svečius apipylė klausimais. Kokį alternatyvų transportą miestui siūlo mokslininkai? Ar visuomenės balsas bus išgirstas sprendžiant Vilniaus transporto problemas?

 

Su dabartinėmis Vilniaus miesto transporto bėdomis žurnalistus supažindino savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus pavaduotojas Algirdas Šešelgis. Diskusijos dalyviai vieningai sutarė, kad Vilniaus viešojo transporto sistema yra pasenusi ir neefektyvi, kad būtina ją keisti šiuolaikiška, greita, aplinkai draugiška transporto priemone. Tam tikslui šių metų pradžioje Vilniaus miesto savivaldybė pasirašė sutartį su penkių subjektų grupe, kurios užduotis buvo išanalizuoti sostinės transporto srautus ir problemas bei parengti specialųjį planą, pateikti visų įmanomų naujų transporto rūšių socialinį-ekonominį pagrindimą. VGTU prof. Marija Burinskienė teigė, kad darbo grupės parengta analizė viešam visuomenės svarstymui bus pateikta rugsėjo 16 d.. Kokią įtaką turės visuomenės balsas priimant sprendimą nei savivaldybės atstovai, nei specialaus plano rengėjai atsakyti negalėjo. Pasak prof.M.Burinskienės, darbo grupės atliktuose tyrimuose dalyvavę mokslininkai pateiks skaičiavimus, jų analizę, o sprendimus turės priimti miesto politikai. A.Šešelgis patikslino, kad daugelio Vilniui svarbių projektų likimas priklauso ne tik nuo miesto politikų, bet ir nuo Seimo, Vyriausybės. Tačiau visuomeninio judėjimo „Metro sąjūdis" valdybos pirmininkas Juozas Zykus baiminosi, kad ne visuomenės interesai, o politiniai sprendimai nulems kokiu transportu važinės vilniečiai. Anot J.Zykaus, reikėtų atkreipti dėmesį į atlernatyvių transporto rūšių - tramvajaus ir metro - esminį skirtumą: tramvajus važiuoja pagal kelių eismo taisykles. O tai reiškia, kad gatvėse atsiratų dar vienas eismo dalyvis, kuriam būtų teikiama pirmenybė. Pasak visuomeninio judėjimo atstovo Vilniaus gatvės per siauros, o infrastruktūra nepritaikyta tramvajaus tipo transporto priemonei. Jo manymu, atsirastų daug nepatogumų kitiems eismo dalyviams, miesto gatvės būtų „išraižytos" bėgių. Metro linijos būtų nutiesto po žeme. „Miesto žemė yra brangi, ją reikia vertinti ir tinkamai panaudoti visuomenės interesams", - aiškino „Metro sąjūdžio" valdybos pirmininkas.

 

Diskusijoje dalyvavęs VGTU prof. J.Anuškevičius teigė, kad Vakarų Europos miestų praktika seniai paneigė Lietuvoje iš SSSR laikų populiarų mitą, jog metro atsiperka tik mieste, kuriame yra ne mažiau kaip milijonas gyventojų. Anot jo, Europos miestai (pvz. Prancūzijos Renas, Portugalijos Portas), turintys mažiau nei Vilnius gyventojų, pasistatė būtent metro linijas, nes tai saugi, greita, komfortiška ir draugiška aplinkai transporto rūšis.

 

J.Zykus savo teiginius grindė atliktais alternatyviais ekonominiais skaičiavimais, kurie prieštaravo darbo grupės išvadoms, jog Vilniuje metro ekonomiškai neatsipirks. „Siūlome metro linijas tiesti pasitelkus ES lėšas ir privačią iniciatyvą koncesijos principu. Svarbu tai, kad atsakomybę ir rizika prisiima privatininkas. Logika paprasta - jei bilieto kaina bus nekonkurencinga, nepriversi žmogaus naudotis šia transporto priemone. Todėl valdžiai nėra pagrindo baimintis dėl atsiperkamumo. Juk šiandien savivaldybės skola „Vilniaus autobusų" ir „Vilniaus troleibusų" parkams jau siekia net 200 mln. Lt", - kalba J.Zykus. Kažin ar tik šių transporto įmonių atliekama socialinė funkcija lemia nuostolius? Gal nuostolių priežastis ne transporto rūšis, o negebėjimas ūkiškai, ekonomiškai tvarkyti sostinės visuomeninio transporto sistemą, miesto plėtros strategijos, kuri apimtų miestą kaip darnią visumą, nebuvimas. Ne paslaptis, kad politikų sprendimai skirti laikotarpiui nuo vienų rinkimų iki kitų rinkimų, o paskui - nors ir tvanas.

 

Diskusiją apibendrino A.Šešelgio mintis, jog lietuviai - įdomūs žmonės, pažiūri, kaip daro kiti ir pasielgia priešingai, nesvarbu, kad negudriai.

 

Ingrida Šulcienė, Aldona Armalė

Paskutinį kartą atnaujinta: 2011-09-09 11:18
 
 
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media