2024 m. kovo 28 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Kūrybos artelė

*print*

Archyvas :: A.Subačius. Linksmas sveikatos pasitikrinimas aštuoniasdešimtmečio proga (8)

2010-02-23
 
Vladimiro Beresniovo piešinys:

Vladimiro Beresniovo piešinys:

Adomas Subačius

 

8. Pas visažinį profesorių.

 

Virškinimas ir maisto įsisavinimas labai reikšmingi organizmo taisyklingo funkcionavimo elementai, todėl labai apsidžiaugiau, kad patekau pas gan seną malonaus veido specialistą. Pagalvojau, jog, matyt, tai šios srities korifėjus, jei tokio amžiaus nevaro į pensiją. Entuziazmą padidino ir tai, kad mūsų nuomonės dėl virškinimo iš pat pradžių visiškai sutapo.

 

- Žinok, tamstele, kad virškinimas ir maisto medžiagų įsisavinimas yra labai svarbūs dalykai. Tai gerai supranta moterys. Vienos jų ir be jokių dietų esti minkštai lieknutės, kad norisi paglostyti ar net prigulti, kitoms jokios dietos nepadeda. Pirmųjų organizme virškinimo traktas dirba atsakingai ir palieka tik gyvybiškai reikalingas medžiagas, kitų veikia tingiai ir palieka organizme daug riebalais paverstų atliekų. Žinok, tamstele, taip esti ir vyrams, tik jie mažiau tuo rūpinasi. Pirmiausia pažiūrėsim, ko vertas tamstelės skrandis.

 

Specialistas liepė nusirengti iki pusės ir aukštielninkam atsigulti. Pats paėmė ant laido pririštą bambalą, ėmė jį vedžioti per galupilvę ir žiūrėti į televizorių. Patyrinėjęs entuziastingai prašneko:

 

- Žinokit, tamstele, kad neteko matyti tokio švaraus, sveiko skrandžio. Jis man primena skaisčios mergaitės gimdą. Paties amžiuje turėti tokį skrandį...

 

- Keista, daktare,- neiškenčiau nepertaręs,- kad mano skrandis jums primena gimdą. Dar keisčiau, kad jis švarus, nes prieš keletą metų daktaras kišo į skrandį žarną ir sakė, jog nuo uždegimų skrandyje yra surambėjimų.

 

- Žinokit, tamstele, skrandyje negali būti jokių uždegimų, - paprieštaravo daktaras. - Skrandyje šlapia, čia daug virškinimo sulčių, tai koks gali būti tame šlapume degimas. Tas daktaras tikriausiai ką supainiojo. Negalėjo gi jis nežinoti, kad šlapios malkos nedega net sausumoj, o juolab šlapume. Reikia džiaugtis, kad turite tokį skrandį, ir visai nereikia stebėtis, kad jis man primena nekaltos mergaitės gimdą.

 

Visažinis medikas tęsė man, aštuoniasdešimtmečiui, savęs prisistatymą:             - Žinokit, tamstele, aš esu ginekologijos profesorius, jau seniai pensininkauju. Bet dabar tokie laikai, ėmė labai trūkti gydytojų. Daug jų išvažiavo į užsienį, kiti eina atostogų, suserga, tai mane vis kviečia pavaduoti. Per savo darbo praktiką tiek prisižiūrėjau tų gimdų! Žinokit, tamstele, kad gimdos nevienodos. Ir ne tik jos. Ir gaktos nevienodos, ir vaginos, ir apžėlimas skirtingas. Vienų moterų lyties organai dvasingi, vyrus skatina tuoj pat juose paskęsti, kitų atstumia ar verčia neriant bent užsimerkti.

 

- Daktare,- pamėginau sustabdyti įsivariusį profesorių,- man jau tiek metų, ką per juos mačiau, to ir pakaks. Vargu ar dar teks pamatyti kokią kitą dvasingesnę vaginą, o juo labiau joje paskęsti. Nors skrandis švarus kaip mergaitės gimda, bet skirtas ne gimdymui, o virškinimui, todėl...

 

Profesorius nedavė man baigti, nes pats dar nebuvo baigęs.

 

- Žinokit, tamstele, visokių gimdymų esu matęs: ir normalių, ir nenormalių, ir anomalių. Ir Cezario pjūvių šimtus esu daręs. Bet vienas gimdymas buvo unikalus, man iki šiol nesuprantamas. Gimdė jauna maloni labai švelnios odos moteris. Galvutė išlindo, ir stop. Moteris stengiasi, mes padedame, bet nė iš vietos. Už galvos negalime stipriau patraukt, kad neprisidarytume bėdos. Cezario pjūvis irgi negalimas - už kojų galvos atgal neįtrauksi. Laimė, vaikas tokioje būklėje negali uždusti.

 

Tas prisiminimų paskotojas , porai sekundžių pritilęs, tęsė:                                      

 

- Žinokit, tamstele, pasikviečiame koridoriuje laukiantį tėvą, gal jis imsis atsakomybės ir patrauks už galvos. O jis pasižiūrėjo, pasukiojo galvą, - savo, ne vaiko, - matyt, spėliojo, berniukas ar mergaitė, ir, priėjęs prie gimdyvės, kažką pakuždėjo į ausį. Ši įkvėpė oro, paspaudė ir berniukas šokte iššoko. Žinokit, tamstele, labai rūpėjo sužinoti, ką jis jai į ausį pasakė, labai būtų pravertę mūsų praktikoje. Bet neišdavė, nors ir kaip prašėme. Kiekai moterų būtume paspartinę ir palengvinę gimdymą!

 

Profesorius atsiduso, giliai išgyvendamas, kad nepavyko išgauti paslapties ir palengvinti moterims gimdymo. Tuo pasinaudodamas, paklausiau, kokie mano skrandžio sulčių reikalai, ar atitinka normą rūgštys. Specialistas atitraukė mintis nuo unikalaus gimdymo, paėmė bambalą ir ėmė sukioti apie bambą.

 

- Jau sakiau, kad skrandis švarus, jokių rūgščių nėra, niekas jame nerūgsta,- pasukiojęs užtikrino. - Jei rūgtų, raugas muštų į gerklę ir burną, o tuo nesiskundžiate. Žinokit, tamstele, kur kas sudėtingesni jūsų tulžies pūslės reikalai. Ji pilna akmenų. Net ne akmenų, o aštrios skaldos. Turėtų labai raižyti ir skaudėti. Kaip iškenčiate?! Žinokit, tamstele, reikia tuojau operuoti, kad skalda neprazulintų pūslės sienelių ir nepaplistų po visą kūną. Kiekvienas toks skaldos gabaliukas gali akimirksniu sukelti infarktą. Kodėl iki šiol tylėjote?!

 

- Jūsų teisybė, profesoriau, - pritariau.- Tulžies puslėje susidaręs žvyras labai skaudžiai raižo sieneles. Kartais reikia vilku staugti. Pats tuo įsitikinau. Bet kai prieš trisdešimt metų tulžies pūslę išoperavo, dabar neskauda ir šaukti nereikia.

 

- Žinokit, tamstele, labai gerai padarė, kad anksti išoperavo. Operuoti niekada negalima vėluoti. Laiku nustačius gimdos vėžį ir ją pašalinus, moteris gyvena ir gyvena. Pavėlavus ką ten operuosi - jau metastazės, vėžys jau rėplioja po visą kūną ir per mėnesį kitą sugraužia net gražiausią moteriškę.

 

- Man labai smagu,- pasidžiaugiau,- kad neradote mano skrandyje jokio raugo. Norėtųsi sužinoti, ar nėra kokio rūgstančio vėžio žarnyne.

 

Profesorius vėl paėmė bambalą ir ėmė sukioti po krūtinę. Į ekraną nukreiptas jo veidas blausėsi ir niaukėsi. Supratau, kad žarnyno reikalai prastesni nei skrandžio. Užsimerkiu. Laukiu verdikto.

 

- Žinokit, tamstele, jūsų žarna gana susikomplikavusi. Pirmiausia, ji labai susisukusi, o ne išvingiavusi išilgai pilvo. Dėl to gali užsikimšti, viduriai užkietėti.

 

Gavęs patvirtinimą, kad viduriai kartais užkietėja, profesorius atskleidė kitą blogybę.                                   

- Kitas dalykas, žinokit, tamstele, jūsų žarna vietomis pažeista, išplatėjusi, išpūsta gumbais. Negalima garantuoti, kad nesprogs. Reikalinga skubi operacija, kol nevėlu.

 

- Gerbiamasis profesoriau, reikėtų pagalvoti, ar tikrai operacija reikalinga,- pradėjau aiškintis.- Gal vertėtų sušaukti gydytojų konsiliumą. Dėl žarnų susisukimo nieko negaliu pasakyti, bet iš vaikystės žinau, kad turiu dvi žarnas: plonąją ir storąją. Visą gyvenimą taip pragyvenau, tai kažin ar verta dabar jas suvienodinti. Sunku bus storąją suspausti iki plonosios, o plonoji neatlaikys tempimo iki storosios.

 

- Tai ką, turite dvi žarnas, vadinasi ir dvi išeinamąsias angas! Žinokit, tamstele, kad moterys turi dvi angas, bet išeinamą tik vieną, kitą įeinamą. O kad vyrai turėtų dvi angas, neteko girdėti: nei kad dvi išeinamas, nei kad vieną išeinamą, o kitą įeinamą.

-  Galiu profesoriui parodyti, kad turiu tik vieną išeinamąją angą. Tiesa, su hemarojumi. Bet su juo apsipratau, gražiai sugyvename, nors kartais ir apsipykstame.

 

- Gerai, kad turite vieną. Gerai, kad moterys turi dvi. Žinokit, tamstele, antroji moterų anga vyrams paprastai yra pasilinksminimo vieta, o mokslininkams, šios angos specialistams, tai begalinių tyrinėjimų ir atradimų objektas. Atradimų kartais džiugių, kartais liūdnesnių. Žinokit, tamstele, kol žmonija gyvuos, tol tie atradimai nesibaigs...

 

Kadangi nesu tos angos specialistas ir tie atradimai man mažiausiai rūpi, grubokai pertariau profesorių ir paprašiau pasižiūrėti, kaip dirba kiti virškinimo organai. Profesorius neparodė nepasitenkinimo ir dalykiškai perėjo prie reikalo:

 

- Aaa, jums rūpi virškinimo organų būklė... Viską galite valgyti?

- Viską.

- Pavalgius nepykina?

- Nepykina.

- Neraugėjate?

- Neraugėju.

- Tuštinatės suvirškintu maistu?

- Suvirškintu.

- Kartais tirštesniu, kartais skystesniu?

- Taip, kartais tirštesniu, kartais skystesniu, bet retkarčiais labai tirštu ar labai skystu.

- Tai išimtys iš taisyklės. O taisyklė, žinokit, tamstele, ta, kad jūsų virškinimo organai veikia kuo normaliausiai. Norėtųsi, kad jie taip veiktų nėščių moterų. Deja, ne visada taip gerai esti. Žinokit, tamstele, kad jokia medicinos intervencija jūsų virškinimo organams nereikalinga.

 

Apsidžiaugiau, tamstelės daktaro išvada, kad nereikalinga. Kitu atveju įsismarkavęs profesorius galėjo prirašyti vaistų nuo pastojimo ar nuo persileidimo.

 

/Bus daugiau/

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2010-02-23 14:55
 
 
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media