2020 m. sausio 26 d., Sekmadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Kūrybos artelė

*print*

Archyvas :: A.Subačius. Linksmas sveikatos pasitikrinimas aštuoniasdešimtmečio proga (12)

2010-03-23
 
Vladimiro Beresniovo piešinys

Vladimiro Beresniovo piešinys

Adomas Subačius

 

12. Pas kojų ir akių  specialistus

 

Su kojomis į senatvę daug kam nelabai gerai. Man irgi. Todėl ne pro šalį dėl jų pasitarti su mediku. Laimė, gydytojas pasitaikė išmanus, neabejotinai jau pensininkas. Man nė nereikėjo aiškinti, kas ir kaip su tom kojom, jis iš karto pats viską pasakė:

 

- Ką, tamsta, neklauso kojos, atsilieka, ne taip kaip jaunystėj?!

 

- Tikrai neklauso ir atsilieka -pritariu specialistui,- einant galva pasiduoda į priekį, kojos neskuba, užpakalis atsikiša. Reikėtų kokių vaistų ar procedūrų joms pagyvinti.

 

- Taigi, taigi!..- šypsodamasis nutęsė gydytojas.- Taip jau esti, kad į senatvę galva kvailėja, jeigu iš viso nebuvo kvaila, o kojos protingėja... Protingėja! Žmogaus kojos nuo mažumės pratinamos skubėti ir skubėti. Eidamas namo, pasižiūrėk, tamsta, kaip esti gatvėje. Va, mama ar tėvas laiko pastvėręs už rankos trejų ketverių metų vaikutį, skuba, lekia, ir tas mažutis vaikutis mažytėmis kojytėmis ir mažyčiais žingsniukais turi neatsilikti. Šitaip, tamsta, jo kojos prievartaujamos skubėti ir skubėti, o išprievartautos ir įpratintos skuba visą gyvenimą. Bet į senatvę kojos pradeda mąstyti, atsikvošėti. Visą gyvenimą skubėjo skubėjo ir kur nuskubėjo? Ir kur dar nuskubės? Į duobę! Tai jos apsigalvojusios ir neskuba. O galva, tamsta, kvailėja, nesupranta, kad reikia tenkintis tuo, ką turi, jai vis negana, vis veržias į priekį... Link  duobės!

 

- Link duobės tai link duobės, bet ir anapus reikės geros galvos gerai vietai rasti ir gerų kojų į tą vietą nukakti,- šyptelėjau.

 

- Ten kojos nereikalingos, tenai skraidoma,- supratingai replikavo specialistas.- Negalvok, tamsta, kas bus tenai, tiesinkis čionai. Gyvenk ne pagal galvą, o pagal kojas. Pakelk galvą, ištiesink liemenį, įtrauk užpakalį ir leisk kojoms laisvai vaikščioti. Tada, tamsta, ir gražiai atrodysi, ir sveikatą sutaupysi.

 

- Sunku bus taip galvą suvaldyti ir kojoms pajungti,- suabejojau.

 

- Tamsta, tiek nugyvenęs, turėtum žinoti, kad lengva tik vaikus pradėti. Visur kitur reikia pastangų. Pastangas paremsim vaistais. Išrašysiu tablečių, kurias po vieną išeidamas iš namų ilgesniam ar trumpesniam laikui turėsi išgerti.

 

- O kada jas reikės gerti vasarą kaime, kai visą dieną būnu lauke ir vis ką nors dirbinėju?- pasiteiravau. Specialistas kiek pagalvojo ir paaiškino:

 

- Kai pajusi, kad galva linksta į priekį, tiesinkis ir gerk tabletę. Kaip bus kaime - pažiūrėsim,- bet šiuo tarpu atsistojau, pakėliau galvą, išsitiesiau, padėkojau, paėmiau receptą ir išėjau. Nuryti tabletės dar neturėjau.

 

Kad sudaryčiau mažiau vargo šeimos gydytojai, akių tikrinti nuėjau į optiką, kurioje gydytojas nustato akinių parametrus. Prisistačiusi pojaunė okulistė paklausė, kokių akinių pageidaučiau. Paaiškinau, kad pageidaučiau gražių, patogių ir stiprių, bet iš tikrųjų tai nėra labai svarbu, svarbiausia, kokių akinių pageidauja mano akys. O tai kaip tik ir turėtų jinai nustatyti. Atidžiai pasižiūrėjusi man į akis, gydytoja paklausė:

 

- Jūs mane matote?

 

- Taip ponia, matau,- atsakiau ir pridėjau, - jūs esate graži, net labai.

 

Žinojau, kad už tokį vertinimą moteris negali įsižeisti, ir, akimirką pasvarstęs, ar nesupykdysiu, pridūriau šiuolaikinį komplimentą, kad labai seksuali.

 

Neatrodė, kad moteris būtų supykusi, tepasakė, jog aš turįs itin geras akis ir kad akiniai tik sugadinsią vaizdą. Paaiškinau, jog akiniai man reikalingi ne vaizdui gadinti, o skaitymui.

 

Seksualioji ponia ėmėsi aiškinamojo darbo, jog dabar nėra ko skaityti, kad laikraščiuose vien melagystės, saldžialiežuvavimai, paprastų žmonių niekinimas ir užgauliojimai, kad nereikią akims sudaryti sąlygų braidžioti po spaudos mėšlyną ir tuo pačiu teršti savo protą. Vėl paaiškinau, kad akinių reikia ne laikraščiams, o knygoms skaityti. Gražioji ponia vėl ėmėsi aiškinamojo darbo, kad pensininkams nereikią pirkti knygų, nereikią joms laidyti pinigų, verčiau, sako, pasirūpink savo sveikata - nusipirk geresnio maisto, vartok daugiau vaisių ir daržovių. Neperku knygų, sakau, akinių man reikia dirbti kompiuteriu ir Šventajam raštui skaityti, jį jau seniai turiu, tik vis neprisirengdavau jį atversti...

 

- Labai gerai darot, - šį kartą neprieštaravo taip mano akis nuo varginimo saugojusi specialistė, - Jūsų metuose pats laikas pradėt skaityti Šventąjį raštą. Perskaitęs išsiaiškinsit, kur gerai nugyvenai, kur prastai ar net blogai, ir iš anksto žinosi, kur po mirties nukeliausi. Gal dar kai ką spėsit ir pakoreguoti.  

 

Po to patikrino akis ir pavieniui, ir abi iš karto, atsimerkus ir užsimerkus, pakoregavo ir išrašė akinius, kuriais gan gerai matėsi Šventasis raštas. Skaitydamas tikrai kai ką nauja sužinojau. Galiu net pacituoti: “6. Pradėjus žmonėms daugėti ant žemės ir pagimdžius dukterų, Dievo sūnūs, matydami žmonių dukteris, kad buvo gražios, ėmė jas sau moterimis pagal savo nuožiūrą. Dievas gi tarė: Mano dvasia nepaliks žmoguje amžiais, nes jis yra kūnas; ir jo amžius bus šimto dvidešimties metų. Anuo gi metu buvo ant žemės milžinų; nes, susidėjus Dievo sūnums su žmonių dukterimis ir joms pagimdžius vaikų, tie buvo galiūnai, vyrai garsūs nuo amžių.” (Pr. 6,1--4)                                                       

 

Iki tol maniau, kad tokie dalykai dėjosi tik graikų mitologijoje, dabar pamačiau, kad ir Šventojo rašto mitologijoje. O kad į akis patektų kuo mažiau kompiuterio blogumų, patarė prieš darbą su juo į akis įlašinti vienų vaistų, o patekusius blogumus po darbo išplauti kitais.

 

/Bus daugiau/

Paskutinį kartą atnaujinta: 2010-03-23 12:16
 
 
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media