Kūrybos artelė

Adomas Subačius

11. Pas kardiologą. Širdis

Širdies tikrintojai pirmiausia ima už rankos ir skaičiuoja pulsą. Vieni skaičiuoja visą minutę, kiti pusę ir daugina iš dviejų. Jauna, simpatiška gydytoja irgi paėmė mano ranką, susikaupė ir pradėjo skaičiuoti. Smagu, kai tokia moteris laiko už rankos, bet, matyt, jai irgi buvo smagu, nes nepaleido labai ilgai, bent man taip atrodė. Paleidusi ranką, pasakė:

- Skaičiavau tris minutes, vidutinis tankumas - šešiasdešimt penki tvinksniai per minutę. Vadinasi, normalus. Tačiau įdomiausia, kad tvinkčiojimas nepastovus: iš pradžių pusę minutės devyniasdešimt tvinksnių, kitą pusę minutės tik keturiasdešimt, vėl devyniasdešimt, vėl keturiasdešimt... Pirmą kartą tenka susidurti su tokia širdimi.

- Ir man keista,- prisipažinau. - Kas galėjo jai dabar pasidaryti? Dažnai pasitikrinu pulsą, bet kad šitaip...

Gydytoja ilgokai svarstė, kodėl gi šitaip, ir galiausiai paklausė:

- Ką galvojote, kai tikrinau pulsą?

Truputį sutrikau, nes galvojau, ko neturėjau galvoti. Todėl atvirai paaiškinau:

- Daktare, meluoti niekada nemeluoju, todėl ir dabar nemeluosiu, o tiesos pasakyti, deja, negaliu.

- Kaip negalite?! Čia ne prokuratūra, čia gydytojo kabinetas.

- Taigi kad gydytojos, ne gydytojo, - paprieštaravau.

- Žinokitės,- pyktelėjo gydytoja.- Klausiu ne iš smalsumo, o rūpindamasi jūsų sveikata. Paskui manęs nekaltinkite, jeigu kas...

- Man labai nesmagu prisipažinti ir jus supykdyti... Jūs tokia elegantiška, patraukli, seksuali, kad pagalvojau, kaip atrodote lovoje. Supratau, jog taip galvoti nedera, todėl užgniaužiau šią mintį. Bet veikiai grįžau prie lovos, vėl tramdžiau šią mintį... Ir taip tris kartus. Negerai pasielgiau, atleiskite, nesu koks pasileidėlis, kaip gali atrodyti.

- Anoks čia negerumas ar pasileidimas,- nuramino gydytoja.- Natūralus vyriškas mąstymas. Nematau tame nieko įžeidžiančio. Net malonu, kad tuose metuose moteryje įžvelgiate moteriškąjį pradą.

Šie žodžiai nurideno ant širdies užslinkusį akmenį. Konfliktas neįvyko. Daktarė ėmė tikrinti kraujo spaudimą. Patikrino kartą, suabejojo. Vėl patikrinusi suabejojo. Trečią kartą patikrinusi paklausė:

- Jūs geriate vaistus nuo spaudimo? Kodėl nesakėte, kad jis toks didelis - net du šimtai?

- Daktare, negeriu jokių vaistų, nes spaudimas visą laiką buvo normalus. Nejaučiau, kad kas kur spaustų. Ir dabar nejaučiu...

 - Ką galvojote, kai tikrinau spaudimą?

- Tą ir galvojau. Kai daktarė sakėte, kad galvoti apie moterį lovoje nėra smerktina, net atvirkščiai, vyriška, tai aš ir suguliau su jumis...

Daktarė ir vėl neparodė pykčio, nužvelgė mane profesonaliu, ne moterišku, žvilgsniu ir geraširgdiškai pamokė:

- Eikite dabar į koridorių, pagulėkite, kol išsikrausite, tada vėl patikrinsim spaudimą.

Ką gi, išėjau, atsigulėjau, sugrįžau. Spaudimas, pasak gydytojos, susinormalizavęs - šimtas trisdešimt ir aštuoniasdešimt. Po to paprašė nusirengti iki pusės. Išklausė širdį iš priekio, paskui iš nugaros, dar iš priekio. Atsisėdusi ėmė aiškinti:

- Jūsų širdžiai nėra ko prikišti. Tikrai jaunatviška širdis. Mato gražias seksualias moteris ir nori turėti jas lovoje. Tačiau tai pavojinga. Galima atsidurti nešvarioje lovoje su seksualia, bet nešvaria moterimi. Išrašysiu vaistų, kurie netrukdys žavėtis gražiomis moterimis, bet nuims norą su jomis pagulėti.

- Nelabai man šitai tinka, - nedvejodamas ėmiau aiškinti.- Nenoriu, kad vaistai nuimtų norą pagulėti su savo žmona.

- Protingai ir teisingai samprotaujate,- sutiko gydytoja.- Žmonos skriausti nereikia. Išrašysiu dvejopų vaistų: vieni saugos nuo svetimų moterų, kiti trauks prie žmonos. Tik nesumaišykite ir neprisidarykite bėdos.

 - Daktare, pasitikiu savo žmona ir nemanau, kad ji sumaišytų ir prisidarytų bėdos,- nuraminau gydytoją.- Dabar dar norėčiau išsiaiškinti vieną dalyką. Sakėte, kad širdis gera, veikia normaliai, betgi pulsas kasdieninėmis sąlygomis dirba su permušimais: šia muša rečiau, čia tankiau, kartais net stabtelėja. Tai nuo ko tas pulsas taip šokinėja, jei širdis dirba normaliai?

- Širdis čia niekuo dėta, - pradėjo aiškinti gydytoja.- Viskas priklauso nuo kraujo. Kai į širdį patenka skystas kraujas, ji tokį kraują pumpuoja lengvai, be didesnių pastangų, todėl pulsas padažnėja. O kai patenka tirštas, pumpuoja sunkiau, kartais net stabtelėdama, todėl sulėtėja ir pulsas.

- Tikriausiai, daktare, taip ir yra, - nesvyruodamas ėmiau tikėti gydytoja.- Ir anksčiau abejojau, bet dabar jau įsitikinau, kad su kraujo tyrimu mane apmovė. Prašiau, kad kraują patikrintų visapusiškai, šeimos gydytoja prirašė paimti kraują iš penkių vietų, bet paėmė tik iš vienos, nors buvau viską apmokėjęs. Pasirodo, jis toje vietoje buvo tirštas, turėjo leukocitų perteklių, dabar paaiškėja, kad kitose vietose to pertekliaus nėra, kraujas skystas, tai ir pulsas nenormalus.

- Taigi taigi, reikia sunormalinti kraują, tai ir pulsas sunormalės. Išrašysiu vaistų, nuo kurių leukocitai išlakstys po visą kraują ir pulsas pradės dirbti ritmingai.

Einu namo ir galvoju: “Suk juos velnias tuos leukocitus. Svarbu, kad širdis sveika ir stipri. Pajėgi pumpuoti ir tirščiausią kraują. Nors lėčiau ir tarpais stabtelėdama”.

/Bus daugiau/