Komentarai

2015-ųjų sausio 8-ąją „Alytaus naujienos" išspausdino šio straipsnio autorės publikaciją „Glaudūs vadovo ir jo kuruojamo skyriaus santykiai persikėlė į bendrą laisvalaikį." Joje buvo aprašytas buvusio Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Janio Laurinaičio ir jo kuruoto Investicinių projektų skyriaus darbuotojų įtartinai savivaldybės tarnautojų mokymams bei seminarams panaudojamos lėšos, jei kai kurių seminarų metu jie gali plaukioti jachtomis, gaivintis maudymuisi pritaikytuose kubiluose.

Ši publikacija buvo iliustruota nuotraukomis, liudijančiomis apie J. Laurinaičio bendrą laisvalaikį su kuruoto skyriaus vedėja ir specialistais gamtoje, jachtose bei maudymosi kubiluose.

Po tokios publikacijos Investicinių projektų skyriaus vedėja Neringa Rinkevičiūtė per teismus siekė „Alytaus naujienas" patraukti baudžiamojon atsakomybėn, tačiau tai nepavyko.

Su J. Laurinaičiu dėl, jo nuomone, pažeistos garbės ir orumo teko bylinėtis net iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, kurio neskundžiama nutartimi buvo apginta žiniasklaida.

*

Alma Mosteikaitė

Ar tai priimtina valstybės tarnyboje?

Publikacija „Glaudūs vadovo ir jo kuruojamo skyriaus santykiai persikėlė į bendrą laisvalaikį" buvo pradėta rengti gavus pluoštą nuotraukų apie buvusio Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo J. Laurinaičio ir jo kuruoto Investicinių projektų skyriaus vedėjos N. Rinkevičiūtės bei šio skyriaus specialistų bendrai leistą laisvalaikį gamtoje, jachtose, maudymuisi pritaikytuose kubiluose.

Taip pat su nuotraukomis gautas raštas, kuriame keltas klausimas, ar tam nėra panaudojamos savivaldybės tarnautojų mokymams, seminarams skirtos vietinio biudžeto ir europinių fondų lėšos iš Investicinių projektų skyriaus vykdomų projektų, jei seminarų metu galima plaukioti jachtomis, maudytis kubiluose.

Tokios nuotraukos ir skundas dėl įtartinai panaudojamų pinigų buvo pasiekusios buvusį miesto merą Jurgį Krasnicką bei savivaldybės kontrolierių Arturą Juškauską.

Kaip tuomet sakė J. Laurinaitis, nuotraukos ir skundas buvo pasiekę Vidaus reikalų ministeriją, Valstybės kontrolę, meras buvo iškviestas dėl to aiškintis.

Nuotraukas „Alytaus naujienoms" atsiuntęs asmuo tvirtino jas, taip pat ir skundą dėl galimai nesąžiningo mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimo mokymams bei seminarams pateikęs ir Specialiųjų tyrimų tarnybai.

Buvęs miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas tada pareiškė:„Laisvalaikį leidžiu su kuo noriu, tai mano reikalas."

Ar valstybės tarnyboje, iš kurios reikalaujama skaidrumo ir padorumo, priimtina, jei glaudūs vadovo bei vieno kuruojamo skyriaus specialistų santykiai persikelia ir į bendrą laisvalaikį?

Kas yra privatus gyvenimas?

Pasirodžius tokiai publikacijai N. Rinkevičiūtė, ir šiuo metu vadovaujanti miesto savivaldybės administracijos Investicinių projektų skyriui, su skundu kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą, prašė „Alytaus naujienas" patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl neteisėto informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimo ir panaudojimo.

Alytaus rajono apylinkės teismas atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą „Alytaus naujienoms". Nors N. Rinkevičiūtė vietinio teismo nutartį skundė Kauno apygardos teismui, šis neskundžiama nutartimi paliko galioti Alytaus rajono apylinkės teismo nutartį.

Kauno apygardos teismas konstatavo, kad N. Rinkevičiūtės darbo pobūdis einant miesto savivaldybės administracijos Investicinių projektų skyriaus vedėjo pareigas reikalauja skaidrumo ir atsakomybės visuomenės nariams, todėl ji laikytina viešu asmeniu.

Pažymėjęs, kad Baudžiamajame kodekse nėra pateikta sąvoka, kas yra privatus gyvenimas, teismas rėmėsi Visuomenės informavimo įstatyme įtvirtintu privataus gyvenimo apibrėžimu. Tai asmeninis žmogaus, jo šeimos gyvenimas, gyvenamoji aplinka, kurią sudaro fizinio asmens gyvenamoji patalpa, privati teritorija ir kitos privačios patalpos, kurias fizinis asmuo naudoja savo ūkinei, komercinei ar profesinei veiklai, taip pat fizinio asmens psichinė ar fizinė neliečiamybė, garbė ir reputacija, slapti asmeniniai faktai.

Tad prie publikacijos patalpintos N. Rinkevičiūtės nuotraukos su J. Laurinaičiu ir jos vadovaujamo skyriaus specialistais nepripažintos privatus gyvenimo dalimi ar atskleidusios šį gyvenimą.

Netenkino žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas

J. Laurinaitis dėl šių eilučių autorės publikacijos „Glaudūs vadovo ir jo kuruojamo skyriaus santykiai persikėlė į bendrą laisvalaikį" kreipėsi į žurnalistų etikos inspektorę Gražiną Ramanauskaitę-Tiumenevienę. Skundėsi dėl jo pažemintos garbės ir orumo.

Žurnalistų etikos inspektorius priėmė sprendimą, kuriame neįžvelgė buvusio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pažemintos garbės ir orumo.

Pažymėta, kad publikacijoje aprašomas viešas asmuo - valstybės tarnautojas, kurio veikla, susijusi su viešųjų finansų valdymu, pagrįstai domina visuomenę. „Alytaus naujienos" atliko žurnalistinį tyrimą skleidžiamai informacijai pagrįsti, rėmėsi keletu šaltinių, išklausė visas puses, aprašė visuomeninį interesą tenkinančią situaciją, todėl laikoma, kad veikė sąžiningai ir nepiktnaudžiavo informacijos laisve.

Nenustatyta, kad būtų peržengtos saviraiškos laisvės ribos.

Atsižvelgiant į J. Laurinaičio, kaip viešo asmens statusą, pateikta informacija jo atžvilgiu atitiko Visuomenės informavimo įstatymo leistinas kritikos normas.

Publikacija parengta įvertinus šio įstatymo, Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso reikalavimus, Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą visuomenės teisę žinoti apie viešųjų asmenų veiklą bei gyvenimą.

Pateiktos nuotraukos akivaizdžiai demonstravo J. Laurinaičio glaudžius santykius su jo kuruoto Investicinių projektų skyriaus darbuotojais, o kad jie buvo persikėlę į bendrą laisvalaikį, patvirtino buvusio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo posakis „laisvalaikį leidžiu su kuo noriu."

Iškilo viešo asmens, koks publikacijos pasirodymo metu buvo J. Laurinaitis, veiklos skaidrumo ir padorumo klausimas.

Kadangi žurnalistų etikos inspektorius publikacijoje nenustatė jo pažemintos garbės ir orumo, J. Laurinaitis inspektoriaus sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydamas įpareigoti inspektorių skundą nagrinėti iš naujo.

Nuotraukos nežeidžia, galėjo būti ir daugiau

Nagrinėjant administracinę bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme J. Laurinaitis pradėjo aiškinti, kad prie publikacijos išspausdintose nuotraukose vaizduojamas jo privatus gyvenimas, o tam negautas sutikimas. Pažeista garbė ir orumas jau nebuvo akcentuojama, nors skunde teismui jis prašė, kad žurnalistų etikos inspektorius iš naujo nagrinėtų sprendimo dalį dėl šių, jo nuomone, pažeistų vertybių.

Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, kad nuotraukose nėra pavaizduotos kokios nors J. Laurinaičio asmeninės savybės, kurios jį neigiamai apibūdintų kaip buvusį savivaldybės tarnautoją, - jose nevaizduojamas girtavimas ar kitas neigiamas elgesys.

Netrukus teisme ir pats buvęs miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas pakeitė poziciją dėl paskelbtų nuotraukų, teigė, kad nuotraukos jo nežeidžia, jų galėjo būti ir daugiau.

Tačiau teismas padarė išvadą, kad nuotraukose vaizduojamas privatus gyvenimas, nusprendė, jog žurnalistų etikos inspektorius to pakankamai neišnagrinėjo. Tad panaikinta inspektoriaus sprendimo dalis dėl J. Laurinaičio teisės į privatų gyvenimą ir inspektorius įpareigotas iš naujo nagrinėti jo skundą dėl nuotraukų paskelbimo.

Nutartis neskundžiama

Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundė žurnalistų etikos inspektorius, „Alytaus naujienos" ir šių eilučių autorė. Prašyta žemesnės instancijos teismo sprendimą atmesti ir palikti galioti žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimą, kuriame nurodyta, jog J. Laurinaičio garbė ir orumas nebuvo pažeminta.

Publikuotos nuotraukos tik pademonstravo jo glaudžius ryšius su kuruoto Investicinių projektų skyriaus darbuotojais. Jei pats buvęs miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas teisme aiškino, kad nuotraukos jo nežeidžia, jų galėjo būti ir daugiau, kaip galima nagrinėti klausimą dėl jų paskelbimo ar pažeistos teisės į privatų gyvenimą.

Jeigu viešas asmuo, kuravęs Investicinių projektų skyriaus veiklą, turėjo privatų gyvenimą su dalimi pavaldaus skyriaus darbuotojų, tai dar labiau sustiprina publikacijoje keltą klausimą, ar tai priimtina valstybės tarnyboje, iš kurios reikalaujama skaidrumo ir padorumo. Nuotraukų publikavimui buvo viešas interesas.

Po ilgo bylinėjimosi apeliacinės instancijos teismas priėmė nutartį, kuria panaikintas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas dėl įpareigojimo žurnalistų etikos inspektoriui iš naujo nagrinėti J.Laurinaičio skundą dėl nuotraukų paskelbimo ir jo pažeistos teisės į privatų gyvenimą.

Neskundžiama teismo nutartis įrodo, kad viešiems asmenims - valstybės ir savivaldybių tarnautojams taikomi aukšti moralės ir etikos reikalavimai. O žiniasklaidai suteikta teisė tai stebėti ir informuoti visuomenę tenkinant jos norą žinoti, kuo užsiima ir net su kuo laisvalaikį leidžia mokesčių mokėtojų išlaikomi valdininkai.