2024 m. kovo 28 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Aktualijos

*print*

Archyvas :: Senjorų svečiai – Tautinių mažumų departamento direktorė Vida Montvydaitė ir Pabradės kultūros centro orkestras

2017-12-09
 
Kalba Tautinių mažumų departamento direktorė Vida Montvydaitė. Povilo Šimkavičiaus nuotrauka

Kalba Tautinių mažumų departamento direktorė Vida Montvydaitė. Povilo Šimkavičiaus nuotrauka

Vytautas Žeimantas

 

 

Tradiciškai, pirmąjį mėnesio trečiadienį LŽS Senjorų klubo nariai vėl susirinko jaukioje Lietuvos teatro sąjungos salėje.
Tylos minute buvo pagerbta Anapilyn išėjusi klubo narė, muzikologė, redaktorė Irena Mikšytė.
Vėliau klubo pirmininkas Ipolitas Skridla pasveikino su gimimo diena klubo narius, gimusius šį mėnesį.
LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius medaliu „Už nuopelnus žurnalistikai" apdovanojo žinomą sporto žurnalistą Kazį Kilčiauską, kuriam sukako tik 85 metai.
Buvo pristatyti nauji klubo nariai - Vanda Kavaliauskienė ir Kęstutis Šiaulytis.
Klubo pirmininkas Ipolitas Skridla apžvelgė klubo per metus nuveiktus darbus. Paminėjo įdomius klubo narių susitikimus su Vilniaus meru Remigiju Šimašiumi, artistu Rimgaudu Karveliu, poetu Rimgaudu Valentinu Graibumi, etnologe Gražina Kadžyte, kitais.
Pasak I. Skridlos, buvo aktyviai bendraujama su knygų leidėjais. Svečiuose buvo „Mūsų gairių", „Trijų žvaigždučių", „Žuvėdros" leidyklų vadovai. Buvo pristatytos ir aptartos mūsų senjorų Algirdo Matulevičiaus, Alfonso Kairio, Apolinaro Juodpusio, Virgilijaus Juodakio, Vincento Korkučio, Sigito Povilo Krivicko ir Povilo Lapeikio išleistos naujos knygos.
Nemažai ir prasmingai pakeliauta. Grupė senjorų dalyvavo Spaudos šventėje Kudirkos Naumiestyje, Vaižgantinių šventėje Malaišiuose, Kernavėje. Buvo surengta pažintinė ekskursija po Vilniaus ir Šalčininkų rajonus, aplankant Marijampolį ir ten esantį lietuviško švietimo raidos centrą-muziejų ir jo sukūrėją pedagogą Algimantą Masaitį, po to - Jašiūnų dvarą, Paulavos respubliką, Dieveniškes ir šalia gyvenantį buvusį LŽS pirmininką Rimgaudą Eilunavičių.
Pasak I. Skridlos, šiemet kūrybingiausiai dirbo šie klubo nariai: Jonas Laurinavičius, Vytautas Česnulis, Virgilijus Juodakis, Loreta Nikolenkienė, Apolinaras Juodpusis, Algirdas Matulevičius, Alfonsas kairys, Vincentas Korkutis, Algis Kusta, Povilas Lapeikis, Jeronimas Laucius, Zinas Kazėnas, Povilas Masilionis, Stasys Lipskis, Adolfas Strakšys, Povilas Šimkavičius, Vytautas Žeimantas, Kazys Račkauskas, Sigitas Povilas Krivickas, Albertas Vaidila. 
I. Skridla paskelbė ir klubo Tarybos nutarimą dėl nominacijų:
Už aktyvų dalyvavimą klubo veikloje apdovanoti Liudviką Dockienę;
Už džentelmenišką bendravimą su senjoromis prie kavos puodelio apdovanoti Vincentą Korkutį;
Už kultūringą vėlavimą į klubo susirinkimus apdovanoti Juozą Baiboką;
Už šmaikščius posmus apdovanoti - Sigitą Povilą Krivicką;
Už įdomias ir gražias senjorų renginių nuotraukas apdovanoti Povilą Šimkavičių.
Visiems apdovanotiesiems buvo įteikti specialūs prizai, kuriuos meniškai sukūrė Zinas Kazėnas.
Klubo narys, „Tryjų žvaigždučių" leidyklos direktorius Jeronimas Laucius informavo, kaip bus leidžiamas LŽS Senjorų klubo informacinis leidinys, kurį spaudai paruošė Alfonsas Kairys.
Po einamųjų reikalų žodis buvo suteiktas Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorei, daktarei Vidai Montvydaitei.
Pasak V. Montvydaitės,Neseniai atkurtas Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės turi gilias ištakas. Lietuvai atgavus nepriklausomybę tautinės bendrijos ėmė burtis į nevyriausybines organizacijas. Tuo pat metu - 1989 metais, buvo įsteigta ir pirmoji tautinių mažumų klausimus koordinuojanti institucija - Tautybių departamentas, kurio direktore paskirta Halina Kobeckaitė. Vėliau Tautybių departamentas tapo Regioninių problemų departamentu ir daugiausia užsiėmė tautinių mažumų, buvusioje Sovietų sąjungoje gyvenančių lietuvių bei Pietryčių Lietuvos tautiniais reikalais.
Spartėjant emigracijos tempams vis daugiau lietuvių bendruomenių ėmė kurtis Vakarų Europos šalyse. Siekiant išlaikyti užsienio lietuvių ryšį su Tėvyne ir užtikrinti tinkamą jų interesų atstovavimą, 1997 metais departamentas buvo pertvarkytas į Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą, jam patikint ir bendradarbiavimo su užsienio lietuviais funkcijas.
2010 metais panaikinus departamentą jo funkcijos buvo išskaidytos ir perduotos Kultūros, Švietimo ir mokslo bei Užsienio reikalų ministerijoms.
Tautinių bendrijų atstovai ne sykį pažymėjo sumažėjus jų klausimams tenkantį dėmesį ir išreiškė viltį, kad Vyriausybė imsis atkurti bendrą valstybės tautinių mažumų politiką vykdančią instituciją.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, 2015 metų liepos 1 dieną savo veiklą pradėjo atkurtas Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuris tapo už tautinių mažumų politikos įgyvendinimą atsakinga institucija. 
Pasak direktorės, dabar Tautinių mažumų departamento vizija yra darni Lietuvos visuomenė, visapusiškai panaudojanti šalyje gyvenančių tautų kultūrinį potencialą valstybės pažangai. O departamento vertybės yra:
Pilietiškumas - skatiname kurti pilietiniu pagrindu grįstą harmoningą įvairiatautę Lietuvos visuomenę;
Kultūrų įvairovė - siekiame išlaikyti Lietuvoje nuo seno susiklosčiusią kultūrinę įvairovę darnioje visuomenėje;
Dialogas - spręsdami visus klausimus, siekiame pasitikėjimu grįsto konstruktyvaus dialogo.
Daktarė V. Montvydaitė specialiu prizu už aktyvų rašymą tautinių mažumų tematika apdovanojo šių eilučių autorių. Po to surengė su prizais linksmą loteriją tautinių mažumų klausimais. Žurnalistams teko gerokai paprakaituoti ieškant teisingų atsakymų. O į V. Montvydaitės klausimą, kiek tautų atstovų šiuo metu gyvena Lietuvoje, niekas negalėjo teisingai atsakyti. Pasirodo, turime net 152 tautų atstovus. 
Susirinkimo pabaigoje smagią įvairių tautų melodijų pynę mums padovanojo Pabradės kultūros centro orkestras, kuriam vadovavo Bronislovas Vilimas.

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2017-12-09 13:17
 
 
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media