Aktualijos

Vidas Mačiulis

Lapkričio 16-ąją, tradicinę savo susitikimo dieną  –  vienuoliktą kartą šiais metais būrin vėl susirinko LŽS Kauno apskrities žurnalistikos senjorų klubo „Mes“ nariai, vadovaujami Vladimiro Beresniovo. Kaip niekada įdomus, aktualus, prasmingas, visiems labai patikęs susitikimas prasidėjo tylos minute...

Kolegos pagerbė šiais metais Anapilin iškeliavusius LŽS narius Vladislavą Tereką  (g. 1934 m.) ir Joną Vildžiūną (g. 1923 m.). Visus sujaudino ir sudomino senjorų klubo „Mes“ nario Jono Dirsės siekis įamžinti Išėjusiųjų atminimą mažutėje monografijoje. Buvęs televizijos operatorius, LŽS narys J.Dirsė Vėlinių dieną su kolegomis aplankė buvusių Kauno radijo ir televizijos darbuotojų kapus ir juos fotografavo būsimam leidiniui.

Vyriausi amžiumi klubo nariai –  aštuoniasdešimt vienerių Adomas Subačius (buvęs ilgametis Kauno „Šviesos“ leidyklos vyr. redaktoriaus pavaduotojas)  ir spalio pabaigoje aštuoniasdešimt antrąjį gimtadienį atšventęs Viktoras Krulickas (buvęs Kauno valstybinio muzikinio ir dramos teatro, taip pat Vydauto Didžiojo karo muziejaus darbuotojas) – taip įdomiai dalijosi savo nekasdieniais, įsimintinais gyvenimiškais prisiminimais, kad klubo nariai ilgai nenorėjo skirstytis.

Antrojo pasaulinio karo metais, kai Kaune „šeimininkavo“ vokiečiai, šešiolikametis Viktoras zakristojonu dirbo Šv.Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje. Paskui susidomėjo fotografija. Tuometinio Kauno muzikinio ir dramos teatro direktoriaus prašymu, dvidešimt vienerių vaikinas nufotografavo spektaklį. Visiems taip patiko Viktoro nuotraukos, kad jį priiėmė į ketvirtos kategorijos aktoriaus etatą (dėl to turėjo vaidinti ir keliuose spektakliuose, o vėliau tapo nepakeičiamu Kauno Seneliu Šalčiu), bet svarbiausias jo darbas buvo fotografuoti.

Iš pradžių spausdino juodai baltas nuotraukas. Tačiau Maskvos GITISo teatro gastrolės Kaune ir lietuvių teatro išvyka atsakomajam vizitui, kai reikėjo sukurti efektingas afišas, privertė Viktorą Krulicką sukurti... spalvotas nuotraukas. Juodai baltas nuotraukas jis juvelyriškai teptuku spalvindavo aliejiniais dažais, sumaišytais su actu... Net prityrę to meto fotomeistrai neįtarė, kokia įdomi, bet katorgiška  kauniečio „racionalizacija“. Tačiau efektas buvo pritrenkiantis.  Prabėgo 60 metų, bet Viktoro teptuku  nuspalvintos nuotraukos nė kiek neišbluko...

Visą „Šviesos“ leidyklos istoriją, savo akimis regėtą  per tris dešimtis darbo metų, Adomas Subačius jau seniai parašė. Tik, deja, nėra kam knygos išleisti, nors prisiminimai  yra labai įdomūs. Šimtus vadovėlių pokario mokykloms ruošė leidykla. Ir viską turėjo daryti su „leninizmo“ dvasia... Kokie sunkūs buvo kryžiaus keliai, leidžiant ir redaguojant lietuvių kalbos ir literatūros bei šalies istorijos vadovėlius.

Buvusio „Šviesos“ leidyklos vyr. redaktoriaus pavaduotojo A.Subačiaus prisiminimai ne vieną senjorą privertė mintimis sugrįžti atgal, į „stalinizmo bei komunizmo statybos metus“. LŽS tinklalapiui Adomas Subačius pažadėjo pateikti savo prisiminimus apie sunkius vadovėlių redagavimo metus, o klubo „Mes“ popietėje buvo garsiai skaitomos ištraukos iš jo vaizdingai, su humoru spaudai paruošto rankraščio „Aštuoniasdešimtmetis“, kai savo jubiliejinio gimtadienio išvakarėse LŽS narys sumanė surengti vizitą pas medikus.

Pavasarį LŽS Kauno apskrities senjorų klubas „Mes“ pasiūlė 2010 metų liepos 15-ąją Lietuvoje įspūdingai paminėti istorinio „Žalgirio“ mūšio 600 metines. Buvo pasiūlyta Lietuvoje atgaivinti senąją žmonių bendravimo priemonę – savotišką telegrafą, kai apie svarbią žinią žmones įspėdavo kaimyniniame regione užkurti laužai.

Idėjos autorius ir iniciatyvinės grupės narys žurnalistas Kazimieras Dobkevičius kolegas informavo, kad svajonė ant Lietuvos piliakalnių vieną po kito užkurti 300 laužų, skirtų „Žalgirio“ mūšio 600-osioms metinėms, bus įgyvendinta. Tam pritarė ne tik istorikai, rašytojai, žurnalistai, bet ir šalies ministerijų ir žinybų vadovai. Prasmingas ir įdomus kauniečių žurnalistikos senjorų gyvenimas...