2024 m. kovo 28 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Žurnalistų namuose

*print*

Archyvas :: "Sušvieski, saule" - naujas žurnalistų publicistinis poetinis žodis

2014-07-01
 
Reginos Jakučiūnaitės Kubertavičienės nuotrauka

Reginos Jakučiūnaitės Kubertavičienės nuotrauka

 

Vytautas Žeimantas

Knygos "Sušvieski, saule"

redaktorius sudarytojas

Žurnalistų namuose įvyko antrosios žurnalistų poezijos knygos "Sušvieski, saule" pristatymas. Šį kartą susirinko tikrai gausus būrys kolegų - poezijos mėgėjų, jie vos sutilpo salėje, pritrūko net kėdžių.

Naujoji knyga išleista Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos iniciatyva. Ji skiriama Lietuvos žurnalistų sąjungos 85-mečiui. Todėl pradėdamas šį vakarą visų pirma nuošidžiai padėkojau šių organizacijų vadovui kolegai Dainiui Radzevičiui už rūpesčius leidžiant šį poezijos rinkinį.

Nuoširdžiai padėkojau ir kolegoms Vytautui Barauskui, Ipolitui Skridlai, Antanui Andrijonui ir Regimantui Romualdui Mockui už finansinę paramą, be kurios būtų sunku išsiversti.

Nuoširdžiai padėkojau ir  nemokamai talkinusiems kolegoms: žurnalistui Jonui Vėlyviui už knygos maketavimą ir dailininkui Albertui Vaidilai, sukūrusiam knygos viršelį.

Knygos leidėjus ir autorius nuoširdžiai pasveikino Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos pirmininkas Dainius Radzevičius. Kolega ir naujosios  knygos bendraautorius Arkadijus Vinokuras su gitara pradžiugino mus savo kūrybos dainuojamąją poezija.

Kiekvienas knygos autorius galėjo padeklamuoti savo eilėraščių. Tuo mielai pasinaudojo kolegos Ipolitas Skridla, Jadvyga Godunavičienė, Jonas Počepavičius, Julijonas Petronis, Vytautas Barauskas, kiti, pradžiuginę susirinkusius savo eilėmis. Vakaras praėjo pakilioje nuotaikoje, poetinėje atmosferoje. Dažnas pasidžiaugė ir šios knygos atsiradimu.

Džiaugėsi ir mano širdis. Juk tik prieš metus pakviečiau visus kolegas žurnalistus, kuriančius ir poeziją, dalyvauti naujame projekte - Žurnalistų vieno eilėraščio knygos leidime.

2012 metais pavyko sėkmingai paruošti ir išleisti pirmąją Lietuvos žurnalistų poezijos knygą „Šitas aidas toli girdis...". Joje dalyvavo 25 žurnalistai - poetai iš Vilniaus, Kauno, Ignalinos, Raseinių ir Ukmergės. Visuomenėje pirmoji žurnalistų poezijos knyga buvo palankai priimta, periodinėje ir internetinėje spaudoje pasirodė palankių recenzijų, atsiliepimų.

O sumanymas išleisti tokią netradicinę knygą subrendo ne iš karto. Bėgant metams ir vis labiau įsijaučiant į žurnalistikos erdvę, neretai pajusdavau, kad dažnas kolega neapsiriboja vien tik profesionalia veikla, neretas jų bando pabalnoti ir sparnuotą žirgą Pegasą, poetinio įkvėpimo, poetinės kūrybos simbolį.

Pirmosios knygos sėkmė paskatino imtis naujo projekto - paruošti ir išleisti knygą, kurios paantraštė jau buvo iš anksto sugalvota: „Žurnalistų vieno eilėraščio knyga". O knygos pavadinimas susiformavo tik pradėjus ją maketuoti.

Buvo nutarta, kad ir naujoji knyga, kaip ir pirmoji išeis po Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos vėliavomis.

Į naująją knygą pakviečiau visus kolegas žurnalistus, kam nesvetima poetinė kūryba, kas jau skelbė savo eilėraščius, kas iki šiol dar rašė „į stalčių", tačiau jau pajuto, kad galima kai ką paskelbti ir viešai.

LŽS svetainėje (www.lzs.lt) paskelbdamas naująjį projektą rašiau: „Turiu žydrą svajonę surinkti per 100 eilėraščių, tikiuosi ir žymiai platesnio atstovavimo iš visų mūsų valstybės kraštų. Todėl būčiau labai laimingas, jei ne tik sutiktumėte dalyvauti, bet ir paagituotumėte kitus kolegas dalyvauti šiame projekte. Esame atviri visiems, visų laukiame."

Dabar galiu su džiaugsmu pasakyti, kad mano žydroji svajonė įsipildė. Naujoji knyga turi net 104 autorius!

Džiugu, kad į šį kvietimą atsiliepė toks gausus būrys kolegų. Jie įvairaus amžiaus, nuo neseniai į žurnalistikos pasaulį įėjusios vilnietės Jūratės Ablačinskaitės iki 86-erius metus sulaukusio kauniečio Petro Žemkausko ir 88-erius metus gyvenančio vilniečio Kazimiero Pūro ir neseniai 95-erių metų suksktį atšventusio Alfonso Nako, gyvenančio JAV.

Įvairus ir jų poetinis įdirbis. Antai Antanas Andrijonas, Eugenijus Remigijus Baltrušaitis, Vytautas Barauskas, Irena Butėnaitė-Nagulevičienė, Ramutė Dabregaitė-Šimulienė, Perpetua Dumšienė, Marius Glinskas, Jadvyga Godunavičienė, Jonas Jackevičius, Algimantas Jasulaitis, Ona Jautakė, Povilas Lapeikis, Jonas Laurinavičius, Kazimieras Vilius Laužikas, Saulutė Genovaitė Markauskaitė, Gražina Pranauskienė-Burokaitė, Kazimieras Pūras, Edmundas Simanavičius, Ipolitas Skridla, Antanas Stanevičius, Marija Žarkauskaitė-Šaknienė yra išleidę jau po keliais savo eilėraščių knygas. Ona Kačkienė, Loreta Ripskytė, Algimantas Stankevičius, Laimutė Vasiliauskaitė, Jonas Vėlyvis, šių eilučių autorius - po vieną, kiti yra kai ką skelbę periodinėje spaudoje, dar kiti - tik pirmą kartą išėjo į viešumą su savo eilėraščiais.

Gerokai išsiplėtė ir autorių geografija. Eilėraščiai skriejo ne tik iš didžiųjų miestų - Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, bet ir iš daugelio rajonų centrų bei miestelių - Jonavos, Jurbarko, Kaišiadorių, Kelmės, Lentvario, Mosėdžio, Pakruojo, Palangos, Raseinių, Ukmergės, Varėnos, Vilkaviškio, Zarasų ir Žagarės.

Atsiliepė ir kolegos dabar gyvenantys ir dirbantys užsieniuose. Iš tolimosios Australijos, Melburno miesto eilėraštį atsiuntė kolegė Gražina Pranauskienė-Burokaitė, iš JAV, Sunny Hills - Alfonsas Nakas, iš Airijos, Droghedos miesto - Svajūnas Sabaliauskas-Geladuonis.

Suprasdamas, kad kita panašaus pobūdžio knyga vargu ar greitai išeis, nutariau į ją įtrauki ir keletą praeityje garsių žurnalistų, periodinės spaudos darbuotojų, palikusių ženklų įdirbį ir poezijos laukuose. Taip į knygą pateko Leonardas Kazimieras Andriekus, Balys Auginas, Petras Babickas, Anatolijus Kairys, Faustas Kirša ir Stasys Laucius. Jie aktyviai kūrė prieškaryje ir išeivijoje.

Knygos struktūra yra paprasta. Autoriai pristatomi abėcėlės tvarka. Kiekvienam autoriui buvo skirta po vieną knygos puslapį. Jame turėjo būti autoriaus portretinė nuotrauka, trumpas autoriaus prisistatymas ir svarbiausia - vienas eilėraštis. Kelėtos autorių eilėraščiai yra ilgoki, netelpantis į vieną knygos puslapį. Jiems išimties tvarka buvo išskirtas papildomas knygos puslapis.

Autoriai prisistatė patys. Vieni rašė nuo savo „aš", kiti -trečiuoju asmeniu. Vieni buvo linkę į enciklopedinį stilių, kiti daugiau akcentavo savo poetinį įdirbį, treti rašė žaismingai, su humoro gaidele, ketvirti, deja, apsiribojo tik mažai ką sakančiais sakiniais, ar net vienu sakiniu. Kaip parašė, taip ir spausdinome. Mirusius teko pristatyti knygos redaktoriui sudarytojui.

Suprantu, kad buvo nelengva iš savo kūrybos pluošto išrinkti vieną eilėraštį. Ypač buvo sunku tiems kolegoms, kurie yra išleidę jau ne vieną savo eilėraščių knygą. Todėl kviesdamas dalyvauti naujos knygos projekte rašiau: „Patarimas čia gali būti toks - siūlykite knygai tą eilėraštį, kuris jums labiausiai patinka. Tačiau galima pasielgti ir kitaip".

Kai kurie autoriai bandė eilėraščio išrinkimo naštą ir atsakomybę perdėti ant redaktoriaus sudarytojo pečių, bet aš tos atsakomybės neprisiėmiau, primygtinai patardamas kolegoms poetams patiems apsispręsti.

Atsiustų eilėraščių tematika ir stilistika yra labai įvairi. Vieni politikuoja, moko gyventi, skiria gražiausius žodžius savo gimtinėms, kiti juokauja, šaiposi iš savęs ir kitų, treti - eiliuotu žodžiu gvildena žurnalistikos problemas, ketvirti - meilės bangose, romantikoje, nostalgijoje ir panašiai.

Daugeliui autorių būdingas apmąstymo vyravimas, būties klausimų sąsajos su žmogaus elgesio motyvais, pusiausvyros, harmonijos siekimas, sąžinė, moralumas. Yra ir siekio giliau pažinti save, analizuoti savo mintis, gilintis į amžinas žmogaus problemas - gyvybę, mirtį, žmogaus vietą gamtoje, Lietuvoje. Yra katarsio teorijos šalininkų. Jų eilėraščiai gimsta iš kančios, jiems liūdesys ir grožis yra neatskiriamos lyrikos vertės sąvokos. Tokiuose eilėraščiuose juntama ir savo lemties nuojauta, atpažįstamas egzistencinis žmogaus būties trapumas. Kiti savo poetinį išgyvenimą, vaizdinę medžiagą ir kompoziciją bando sieti su vidiniu muzikalumu. Yra sekančių Lietuvos poezijos pradininką Motiejų Kazimierą Sarbievijų, teigusį, kad „aštrus stilius yra kalba, jungianti savyje nedarną ir darną". Yra autorių, kuriems artimas žmogaus ir gamtos paralelizmas, taip būdingas lietuvių lyrikai.

Autoriai, kurie orientuojasi į idėjų propagavimą, aktyvią agitaciją, mėgsta retorinius klausimus, sušukimus, pakilią intonaciją, didaktiką. Kitiems būdingas realių formų deformavimas, vaizdo sąlygiškumas, kai įtaigą siekiama sustiprinti naujumu, netikėtumu, ieškant neįprastų jungčių, pačios kalbos ekspresyvumo, kai interpretuojama kultūra, mitologija ar tautosaka. Yra ir dedikuotų eilėraščių, sekimų.

Ir savo tikslų, išreikšdami jausmus ar išgyvenimus, kolegos poetai siekia įvairiai, suprasdami, kad poezijoje galima sėkmingai naudoti ne tik tiesiogines prasmines kalbos savybes, bet ir estetinės ar keliančias jausmus asociacijas, kad galima pasitelkti įvairias stilistines kalbos priemones, tokias, kaip metafora, simbolika, ironija, palyginimai ar panašiai. Galima įdomių rezultatų pasiekti ir pasinaudojus kalbos skambesiu. Tada čia į talką ateina asonansas, onomatopėja, aliteracija, ritmas. Šios priemonės išplečia ir neretai net pakeičia tiesioginę kūrinio kalbos prasmę; sudarydamos galimybę eilėraštį interpretuoti keliais skirtingais būdais.

Knygos autoriai naudoja ir skirtingas kalbėjimo orientacijas. Pagal intonaciją ir ryšį su žanrais galima būtų jų lyriką suskirti į daugelį tipų: meditacinę, oratorinę, naracinę, ekspresinę ar dainiškąją.

Svarbu ir tai, kad visa ši poetinė įvairovė nekaba kažkur beorėje erdvėje, o pasitelkiama žmonių mintims ir išgyvenimams reikšti. Taip autoriai prisiliečia prie daugelio dabarties aktualijų, jų reagavimai raiškūs, nemažai ir įsimintinų.

Džiugu, kad knygos autoriams (bent daugumai) poezija - tai nušvitimas, kai, atėjus įkvėpimui, rašoma intuityviai, kai, tarsi mūzų įkvėpta, dar labiau išryškėja net skirtingiausias reikšmes turinčių žodžių darna, jų vidinis giminingumas, vėliau mus stebinantis atsirandančiomis papildomomis eilėraščių suvokimo prasmėmis.

Nors knygos autoriai yra įvairaus amžiaus, tačiau juos vienija vienas noras - pakilti į tą patį Parnaso kalną, simbolizuojantį poeziją. Tačiau pirmiesiems bandymams tai padaryti jie ryžosi įvairiu laiku. Dažnas pradėjo kurti dar besimokydamas mokykloje. Todėl ir atsiustų eilėraščių parašymo laikas yra labai skirtingas - nuo moksleivio suolo iki senjoro stoto. Man visi eilėraščiai geri. Kuo daugiau temų, tuo knyga tampa įdomesnė.

Vieniems autoriams lengviau pavyksta prisijaukinti sparnuotąjį Pegasą, kitiems - sunkiau, kartais užkliūvant už nevisai vykusio ritmo ar rimo. Eilėraščių meninė vertė yra įvairi. Tačiau tai palikime paanalizuoti būsimiems šios knygos kritikams, recenzentams. Tik pastariesiems norėčiau priminti, kad visi šios knygos autoriai sau duoną užsidirba žurnalistikos erdvėje, o poezija jiems tik mielas pomėgis.

Skirtingi autoriai, nevienodas jų gyvenimo patyrimas, tematikos ir eilėdaros įvairovė, aišku, neleidžia žiūrėti į šią knygą, kaip į vienalytę, vientisą kūrybinę erdvę. Žymiai didesnis ir gilesnis pažintinis, grožinis ar emocinis efektas bus pasiektas, jei skaitytojas žiūrės į šį eilėraščių rinkinį, kaip į pavasarinę laukinę pievą, pilną įvairiausių spalvų žiedų.

Privalomi penki knygos egzemplioriai bus perduoti nemokamai amžinam saugojimui į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką.

Vakaro pabaigoje pasidalinau mintimis apie galimą naują projektą - žurnalistų dainų knygą.  Žurnalistų, kuriančių dainas yra nemažai, todėl manau, kad ir toks projektas turi prasmę ir realų pagrindą.

Knyga "Sušvieski, saule" bus platinama Žurnalistų namuose. Jos kaina 10 litų.  Visus klausimus, iškilusius su šia knyga, galima derinti telefonais: laidinis Vilniuje darbo (85) 212 2805, namų (85) 271 0943, mobilus - 8 652 10 638, arba e.paštu: vzeimantas@gmail.com

 

Rubrika Žurnalistų namuose yra Spaudos, radijo ir televizijos rįmimo fondo projekto dalis.

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2014-09-21 09:12
 
 

Komentarai (6)

Jūsų el. paštas

Juozas

2014-07-13 09:48

Geras sumanymas. Ačiū.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Dainora

2014-06-29 10:37

Noriu padėkoti, kad priėmėt į knygos puslapius. Juk mano amžius ir patirtis dar nedidelė, tad džiugu, kad tikėjote ir pasitikėjote.
Linkiu saulėtų dienų.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Regina J.Kub.

2014-06-29 10:33

Laba diena. Ačiū uz puikią jūsų iniciatyvą. Labai smagu susirinkti plunksnos broliams ir seserims tokiame gražiame leidinyje. Ačiū, buvo labai šilta ir jauki aplinka. Gaila, dėl darbų nebeparagavau jūsų ruoštų sumuštinių, bet, manau, dar bus progų. Linkiu gražios ir turiningos vasaros.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Svajūnas Sabaliauskas

2014-06-28 21:15

Gerbiamasis Vytautai, ačiū už reikšmingą ir itin prasmingą darbą

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media