Žurnalistų kūryba

- Koks nedidelis mūsų egzistencijai tinkamas temperatūros ruoželis. Bus per karšta - sutirpsi, per šalta - pavirsi ledu, - sakau savo kaimynui keldamas stiuardesės pateiktą vyno stiklą. Kaimynas linkteli galva parodydamas, kad suprato mano „sentenciją", bet atsiliepia tikra jankiška tarsena:

- Oh, yes, sir, - ir pakelia savo taurę. Matau, kad lietuviškai supranta, bet jam lengviau bendrauti angliškai.

- Būkime pažįstami, - tiesiu vizitinę kortelę.

- Aš savąsias išbaigiau Vilniuje.

- Tai gal pasirašytumėte į mano bloknotą?

- Sure (žinoma)! - ir paėmęs šratinuką didžiosiomis raidėmis, kaip įpratę amerikiečiai, sudėsto: „GENE GRIGG. SPECIAL EFFECTS".

- Ką reiškia „specialieji efektai"?

- Sprogdinu traukinius, skandinu laivus, bombarduoju ir taip toliau.

- Ar dažnai?

- Kiek gaunu užsakymų.

- Ar seniai?

- Trisdešimt metų.

- Tai jūs iš...?

- Taip, iš Hollywoodo.

- Ką veikėte Vilniuje?

- Padėjau kolegoms lietuviams kuriant vieną filmą, taip pat ir žmonos giminėms su pinigais.

Vos taip sušnekus, nutiko įvykis, kokio man, skraidžiusiam virš keturių žemynų, nebuvo tekę matyti. Už mano kaimyno peties pastebėjau vizguliuojančią rusvą šuns uodegą. Dar po kelių akimirkų pasirodė visu grožiu ir pats uodegos turėtojas. Snukis kiek primenantis buldogo, bet be antsnukio. Netrukus nuslinko mums už nugarų, kur sėdėjo jo šeimininkė, ir padėjo galvą jai ant kelių.

- Koks jūsų „berniuko" vardas ir kiek jam metų? - atsigręžęs paklausiau elegantiškos moteriškės.

- Timas. Trejų metų šarpėjus. Tokių Lietuvoje tik keletas.

- Tikiu. Bet vis dėl to lėktuve ir be antsnukio...

- Už savo Timą aš galiu garantuoti, - ryžtingai tarė dama.

Ji, be abejo, galėjo ir stipriai finansiškai pagrįsti savo garantiją, nors aš nesusizgribau paklausti, kiek kainavo keleivio vieta šiam keturkojui. Tačiau ji sunerimusi nukreipė žvilgsnį į langą, pro kurį nieko nesimatė. Lėktuvas jau nebe pirmą ratą suko virš Frankfurto prie Maino tarptautinio oro uosto, bet dėl labai tiršto rūko vis nesiryžo leistis.

- Vėluojame jau dvidešimt minučių, o po pusvalandžio išskrenda mano lėktuvas į Čikagą. - vėl angliškai prabilo spacialiųjų efektų meistras.

- Ar neteks grįžti į Vilnių, kur palikome tokį gražų saulėtą orą? - garsiai suabejojau.

- Nesigąsdinkit. Štai pagaliau leidžiamės! - šūktelėjo jis. - Dar galiu spėti į Čikagos lėktuvą. Svarbu, kad neuždelstų perkelti bagažo.

Su savimi jis teturėjo subliuškusį kelioninį krepšį ir vilkėjo lengva odine striuke. Pagaliau nutūpė mus klaikiai į Vokietiją atblerbinęs rusiškasis „JAK 42" (tuomet tokie dar skraidė). Vos tik nusileido lėktuvo pauodeginiai laiptai, losandželietis pirmasis nuskuodė didžiulio oro stoties pastato link. Jis vylėsi dar patekti į „rankovę", kurios gale stovės lėktuvas į Čikagą, tarpinis jo kelionėje į Losandželą. Kaip jam tuokart pasisekė, neturėjome progos sužinoti, o patys švariu traukinuku „Sky line" („Dangaus linija"), riedančiu aukštai virš žemės nutiestais bėgiais, be garso atvykome iki miesto aštuntojo traukinio. Juo per keliolika minučių pasiekėme įžymiąją „Hauptbanhof". Tai yra, netoli mūsų kelionės tikslo buvusią centrinę miesto geležinkelio stotį. Ji yra, galima sakyti, ne tik šio miesto, Vokietijos, bet ir Europos centre. Čia kryžiuojasi pagrindiniai keliai, kuriais didžiuliais srautais iki pandeminio karantino plūdo tūkstančiai žmonių, jų saukurtos gėrybės ir vertybės. Iš pastarųjų į pirmąją vietą nedvejodamas iškeliu spausdintą knygą, nes šis vokiečio Johano Guttenbergo kilnojamų raidžių išradimas (1455 m. pirmąkart išspausdinta Biblija) įprasmina aukščiausią žmogiškosios esmės lygį. O patį didžiausią pasaulyje spaudinių sambūrį galima kiekvieną rudenį pamatyti Frankfurte prie Maino rengiamoje knygų mugėje. To mes ir atvykome.

Knygų mugė kasmet spalio vidury atsinaujina Frankfurto prie Maino tarptautiniame mugių centre. Tai ištisas paviljonų, konferencijų salių, visokiausių aptarnavimo grandžių miestelis. Jame kiaurus metus viena kitą keičia parodos-mugės iš įvairiausių žmonijos veiklos sričių. Frankfurto knygų mugės tradicija gyvuoja jau daugiau kaip 500 metų. Nebe pirmą kartą ten veikia ir Lietuvos skyrius. Nuo 1976 m. yra pristatomas garbės svečias. Ta proga organizuojama speciali literatūrinė programa (skaitymai, menų parodos, viešos diskusijos, teatro spektakliai, radijo ir TV programos). Šaliai, gavusiai tokį pagerbimą, suteikiama atskira parodų salė (paviljonas). 2002 m. Lietuva buvo išrinkta garbės viešnia.

Mugė sutraukdavo apie 300 000 lankytojų iš viso pasaulio. Mugėje būdavo pristatomos būsimos knygos, aptariamos leidybos teisės, licencijų mokesčiai, teikiami įvairūs apdovanojimai. Deja, pernai dėl koronaviruso pandemijos Frankfurto knygų mugė buvo atšaukta ir neįvyko. Dar nežinia, kaip bus šiemet, nors knygų šventė suplanuota spalio 20-24 d. Jeigu ji įvyks, tai tikimasi sulaukti leidėjų, prekybininkų, literatūros agentų, skaitytojų ir pačių kūrėjų iš šimto šalių, o taip pat dešimties tūkstančių žurnalistų. Deja, tarp jų nebeteks maišytis bei nueiti iki „Amerikos kolektyvinio stendo", kur neabejotinai bus leidinių ir apie tos šalies originaliąją kinematrografiją bei jos kūrėjus. Tarp jų ypatingą vietą užima specialiųjų efektų meistrai.

Malonu prisiminti, jog kažkada teko bent poros valandų skrydžio laiką praleisti su žymiu JAV specialiųjų efektų asociacijos atstovu Gene Griggu. Jo pavardė minima beveik šešiasdešimties Hollyvoodo filmų titruose. Tame sąraše įspūdingų techninių ir kaskadinių triukų kupinos juostos, prie kurių išradingai ranką pridėjo Gene Grigg. Tai - „Juodojo diržo Džonas" (1973), Bilio Džo odė" (1976), „Amsterdamo žmogžudystė" (1977), „Kalnietis" (1979), „Policijos akademija" (1984, 1989), „Atsisveikinimas su karaliumi" (1989), „Policijos akademija: misija Maskvoje" (1994), „Raudonasis kampas" (1997), „Piko valanda"(1998), „Ana ir Karalius" (1999).

Filmavimo metu aikštelėje kuriami efektai: sprogimai, šūviai, degimai, griūtys, avarijos, o įvairios stichijos - vėjas, lietus, sniegas dar gali būti vadinami fiziniais efektais. Naudojami ir specialieji grimo efektai - įvairios pabaisų kaukės, žaizdos, randai, pagaminti iš specialios latekso medžiagos. Pamenu, bendrakeleivis sakė, kad kuriant sudėtingus epizodus filmavimo aikštelėje, specialiųjų efektų grupė glaudžiai bendradarbiauja su kaskadininkais, pavojingose situacijose pavaduojančiais pagrindinius aktorius. Tai didelio išradingumo ir atsargumo reikalaujantis darbas.

2021 04 19