2024 m. kovo 28 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Žurnalistų kūryba

*print*

Archyvas :: Alfonsui Čepauskui pradėjus dirbti redakcijose, pastebimai pasikeisdavo leidinių meninis įvaizdis

2020-09-09
 
Alfonsas Čepauskas

Alfonsas Čepauskas

Gražina Gurnevičiūtė,
Dailėtyrininkė

1962 m. Alfonsas Čepauskas baigė Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikumą. Čia įgijęs poligrafijos dailininko specialybę, jis netrukus savo gyvenimą susiejo su spauda, įstojo ir į Lietuvos žurnalistų sąjungą. Plataus diapazono dailininkui, linkusiam išbandyti įvairias kūrybos sritis, ši veikla suteikė apibrėžtą, disciplinuotą kryptį, bet kartu ruošė ir naujiems iššūkiams. Dirbdamas žurnalų „Mokslas ir technika", „Mūsų sodai", „Statyba ir architektūra" meniniu redaktoriumi, jis buvo atsakingas už vizualų leidinių turinį ir estetinį pateikimą. 
Dailininkas maketuodavo kiekvieną spaudai rengiamą numerį, atsidėjęs rinkdavo iliustracinę medžiagą. Ne visada jam pavykdavo įgyvendinti savo sumanymus. Pasitaikė atvejų, kai redaktoriai reikalaudavo pertvarkyti jau sudarytą maketo struktūrą, keisti detales. Reikėdavo ir taikytis prie nusistovėjusių vieno ar kito žurnalo apipavidalinimo šablonų. Nepaisant to, Čepauskui pradėjus dirbti redakcijose, pastebimai pasikeisdavo periodinių leidinių meninis įvaizdis. Jų dizainas tapdavo modernesnis, labiau pagaulus: vidiniuose puslapiuose būdavo nemažai vaizdingų iliustracijų, o ant viršelių anksčiau vyravusias fotografijas pakeitė dekoratyvūs, ranka piešti vaizdai. 
Čepauskas, dirbdamas leidinių meniniu redaktoriumi, dažnai pasikviesdavo į talką kitus dailininkus, iliustruoti žurnaluose spausdinamus tekstus, o viršelius dažniausiai kurdavo pats. Tokių buvo daug. Štai vien „Mokslo ir technikos" žurnalui per septynerius metus jis sukūrė daugiau negu aštuoniasdešimt viršelių. O kur dar kiti leidiniai ir įvairių leidyklų teorinės, praktinės bei grožinės literatūros knygos, jų iliustravimas, maketavimas. 
Dirbant leidinių redakcijose dailininkui pravertė ne tik poligrafijos žinios, bet ir didelė meninė patirtis, įgyta kūrybinių ieškojimų kelyje. Čepauskas nuo pat kūrybinio kelio pradžios domėjosi naujausiomis iš Vakarų atklystančiomis meno tendencijomis, kurias plėtojo pažangūs ano meto Lietuvos dailininkai. Jo sukurti XX a. 7-9 deš. populiarių žurnalų viršeliai savo vizualiniu turiniu daugeliui skaitytojų buvo tarsi langas į moderniąją epochą. Jie nebepriminė ano meto menui įprastos realistinės tikrovės. Čepausko dekoratyviai konstruojamuose abstrahuotų formų vaizduose buvo ryškios įvairios modernistinės dailės kryptys. 
Ypač išmoningai dailininkas taikė oparto principus, išryškindamas lygios plokštumos bei linijų ir faktūrų kuriamo efekto kontrastą. Grafikas mėgo skaidyti plokštumą į skirtingų spalvų laukus, kuriuose formuodavo kompoziciją iš lakoniškų ženklų bei simbolių. Kartais reikėdavo pasukti galvą, norint įminti jų prasmę, susietą ne tik su nusistovėjusiais vaizdų archetipais, bet ir su fantastinių reiškinių interpretacijomis. 
Meninei vaizduotei peno teikė įdomus, pilnas naujovių mokslo bei technikos pasaulis, kuriam buvo skirtas pirmasis dailininko apipavidalinamas periodinis leidinys. 
Čepauskas pamėgo ir kitą, vėliau redaguotą žurnalą - „Statyba ir architektūra". Darbas jo redakcijoje dailininką paskatino ieškoti naujų temų ir stilistikos. Tuo laikotarpiu jo kūryboje išryškėjo siurrealistinės tendencijos, kurios, derinamos su konstruktyvia vaizdo struktūra, darbams suteikdavo originalumo. Anuomet kai kas, pažvelgęs į jo keistas, iš architektūros detalių sukonstruotas viršelių kompozicijas, tik pečiais gūžčiodavo. Šiuose darbuose autorius tarsi kūrė fantastinius architektūros projektus, kurie, neturėdami sąsajų su realiais statiniais, žadindavo vaizduotę ir savotiškai poetizuodavo architektūros meną. 
Čepauskas, dirbdamas periodinės spaudos leidyklose, bendradarbiavo su įvairių žurnalų redakcijomis. XX a. 7-9 deš. jį dažnai į talką pasikviesdavo tuo metu tokie populiarūs žurnalai kaip „Jaunimo gretos", „Moksleivis", „Švyturys", „Tarybinė moteris". Grafikas kūrė šiuose leidiniuose spausdinamų straipsnių ir grožinės literatūros kūrinių iliustracijas ir tuo pat metu jis gilinosi ir į estampų kūrybą. Šių sričių derinimas padėjo suformuoti savitą menininko braižą ir atsiskleisti lanksčiai, plačių interesų kūrybinei asmenybei. 
Tuo laikotarpiu mūsų literatūroje atgimęs novelės žanras nuolat skatindavo imtis naujų temų, plėtė jo meninės pasaulėjautos ribas. Jis gilinosi į publikuojamų apysakų turinį, siekdamas vizualiomis grafikos priemonėmis skaitytojui perteikti esminę autoriaus idėją. Čepauskas vengė pažodinio literatūros kūrinio atpasakojimo vaizdais, todėl ypač pravertė jo sugebėjimas apibendrinti ir interpretuoti besivystančią kūrinio fabulą, vyraujančią psichologinę atmosferą bei filosofinį aspektą. Tai turėjo įtakos susiklostant būdingam „mozaikiškam" jo iliustracijų vaizdų konstravimo principui. Iš kiekvieno apsakymo dailininkas išrinkdavo reikšmingiausius pasakojimo motyvus, siužeto elementus ir fragmentiškai juos sujungdavo į daugiasluoksnį simbolinį paveikslą. Jame persiklojančios skirtingos erdvių ir laiko dimensijos priartino žiūrovą prie nevienareikšmiškai traktuojamos irealios tikrovės, skatinančios kompleksiškai suvokti bei apmąstyti literatūrinio pasakojimo detales. Dailininkas meistriškai pabrėždavo svarbiausius vaizdo elementus, varijuodamas skirtingais masteliais ir planais. Iliustruodamas Sauliaus Rimkaus apsakymą „Palatoje" jis pasirinko komponavimo būdą ir piešinio stilizaciją, artimą senųjų civilizacijų - Egipto, Šumerų - kūrybai: siluetiškai pavaizduota moters figūra, išskirta dydžiu ir ekspresyviu rituališku gestu, suformuoja grafinio reginio ( taip pat ir įvykių) centrą. Čia pasireiškė dailininko gebėjimas subtiliai ironizuoti autokratines personažo savybes, meninėmis priemonėmis sugretinti su Egipto faraonu. Visai kitoks žmogaus ir aplinkos santykis perteiktas psichologinėje Čepausko iliustruotoje Juozo Apučio apysakoje „Pirmosios nuodėmės prisiminimas". Čia pagrindinė herojė pavaizduota pirmojo plano pakraštyje, o jai už nugaros sukasi prisiminimų kaleidoskopas. Ypač įtaigiai per vizualinę metaforą gyvenimo tema įprasminta Inezos Juzefos Janonytės apsakymo „Tėkmėje" iliustracijoje. Kompozicijos centre pavaizduotas žmogus, ant kurio pečių, lyg milžiniškas pastatas gula kasdienybės rūpesčiai, dailininko įvaizdinti miesto gyvenimo detalėse: vienoduose žmonių minios veiduose, automobilių spūstyje, daugiabučių namų monotonijoje. 
Literatūros stiliai, skirtingos rašytojų individualybės darė įtaką dailininko kūrybiniam braižui. Ekspresyvi, dekoratyvi jo grafinė raiška prisitaikydavo prie stilistinės iliustruojamų novelių įvairovės, kuri nuolat išprovokuodavo plastinius ieškojimus. Čepausko iliustracijose galima įžvelgti oparto stilistikos atgarsių (Vytautas Sirijos Gira. „Kontinente vėl žaibuoja"), futurizmo elementų (Algimantas Paltarokas. „Išdidusis") bei nuoširdų liaudies raižinio tradicijos paprastumą(Gražina Kundrotaitė. „Marius"). Meninę išraišką diktavo ir emocinės novelių intonacijos. Nostalgiška nuotaika dvelkia Vytauto Rimkevičiaus „Vėlyva nuodėmė", Dalios Zitos Urnevičiūtės „Spalvoti Algytės sapnai", įprasminti poetinėmis vaizdų metaforomis. Tuo tarpu iliustruodamas fantastinius apsakymus (Arturas Porgesas. „Sferoidas ir siaubas") autorius siekė perteikti įtemptą kūrinio siužetą ir išryškinti svarbiausius veiksmo momentus. 
Nemažai iliustracijų Čepauskas sukūrė žurnalui „Žemės ūkis". Šiame leidinyje buvo spausdinama ne grožinė literatūra, bet straipsniai socialinėmis, darbo santykių temomis. Iliustruoti tokius tekstus nebuvo lengva, nes juose pateikiami samprotavimai neretai būdavo migloti, todėl daug pastangų prireikdavo išgryninant autoriaus mintis ir jas įvelkant į vaizdinį pavidalą. Fantazijos ir pastabumo nestokojančiam dailininkui puikiai sekėsi kurti simbolius, atitinkančius aktualias gyvenimiškas situacijas. Prie straipsnio su pavadinimu „Ar mokame bendrauti?" jis pavaizdavo du žmones, paduodančius vienas kitam ranką bei apskritą, su dviem kėdėmis stalą. Didesnis galvosūkis dailininkui teko perteikiant dilemą, gvildenamą straipsnyje „Tarp pagyrimo ir kritikos". Čia jis pavaizdavo už stalo sėdintį susimąsčiusį vyrą, žiūrintį į priešais stovinčias svarstyklių lėkšteles. Dar originaliau surežisuota scena, iliustruojanti polemiką „Kaip priimti fermos vedėją": kompozicijos centre matome kvadratinį sietelį ir ties juo palinkusius žmones, kurie susikaupę sijoja pelus nuo grūdų. Panaudodamas liaudiškas patarles, priežodžių reikšmes, dailininkas gerokai atgaivindavo sausus, valdiškus tekstus ir jų siaurai problematikai suteikdavo bendražmogišką, neprarandantį aktualumo turinį. 
Grafinio dizaino patirtį dailininkas pritaikė ir plakato žanre. Jis nemažai sukūrė kultūrinės temos plakatų, kuriais buvo reklamuojamos dailės parodos ir kiti meno renginiai. Ypač įsimintini ekslibriso temai skirti plakatai. Dvidešimt metų vadovaudamas visuomeniniais pagrindais veikusiam Lietuvos ekslibrisininkų klubui, surengęs daugybę lokalinių ir tarptautinių konkursinių parodų, dailininkas neretai imdavosi projektuoti ir parodų afišas (plakatus). Pagrindiniais plakatų dekoratyviniais akcentais tapdavo sukomponuoti knygos ženklai. Jų išdėstymas plakate „Ekslibris. Lietuvos mokyklai - 600" primena atverstą knygą, tuo tarpu „Sakralinio ekslibriso" plakato kompozicija, sudaryta arkos principu, simbolizuoja bažnytinių skliautų sakralumą. 
Tarp daugybės Čepausko kūrinių puikuojasi ir Skaudvilės miesto herbas. Tai - puikus herbinės kūrybos pavyzdys, patvirtintas Lietuvos heraldikos komisijos. Autorius šios nelengvos projektavimo užduoties ėmėsi iš patriotizmo savo gimtajam kraštui. Įgyvendinant reikėjo prisitaikyti prie griežtų heraldikos taisyklių, rasti originalų miesto istoriją atspindintį simbolį. Sukūrus daugybę eskizų, vaizduojančių pilis, piliakalnius ir kitus šlovingus praeities simbolius, galutiniame variante dailininkas apsistojo ties garsia Skaudvilės prekymečių istorija, o vaizdo pagrindu pasirinko prekybos simbolius svertuvus - kryžmai sukomponuotus raudoname skyde.
 
Rubrika Žurnalistų kūryba yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis. 
 
 

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2020-09-16 13:52
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media