Žurnalistų kūryba

Jonas Vėlyvis

Aktyvus LŽS senjorų klubo narys, grafikas ir Dailininkų sąjungos narys Alfonsas Čepauskas išleido naują knygą-albumą „Karšuvos poringė". Tai ne tik dailininko ir žurnalisto saviraiškos aktas, bet ir duoklė gimtajam kraštui, nes Tauragėje gegužės mėnesį vyko šventė, skirta miesto 505 metų sukakčiai.

Tarp daugelio dvi dienas trukusių renginių buvo ir tame rajone gimusio ir augusio autoriaus naujai išleistos knygos- grafikos albumo A4 formato „Karšuvos poringė" pristatymas.

„...Karšuvos istorijoje dar daug baltų dėmių. Karšuvos žemė XIV a. viduryje po Ordino smūgių subyrėjo į atskirus valsčius, tačiau ši žemė ir dabar tebėra. Ir vėlesniais amžiais per ją šuoliavo prūsų, rusų, prancūzų kariaunos, dundėjo „išvaduotojų" armados iš rytų ir vakarų...". Taip A. Čepausko knygoje albume rašo habil. dr. A. Nikžentaitis.

Albumas „Karšuvos poringė" - tai pasakojimų, legendų, istorinių įvykių, karšuvių kovų, ritualizuotos buities vaizdinių improvizacijos, kurios atskleidžia svarbią laisvės kovų, valstybingumo ir kasdieninio gyvenimo panoramą prieš kelis šimtmečius. Karšuva - buvusi istorinė žemė, apimanti Jurbarko, Tauragės, Šilalės rajonus. Yra išlikusi Karšuvos giria, Karšuvos piliakalnis prie Skaudvilės ir vienintelis Žemaitijoje Karšuvos kaimas. Gal čia buvo Karšuvos žemių centras?

Karšuvos poringių (pasakojimų) 32 spalvotų grafikos lakštų ciklas susideda iš dviejų dalių. Pirmojoje sukurtoje 2001-2005 m. autoriaus vaikystėje girdėtos legendos apie naktigonių nuotykius, klaidžiojančias „žiburines", lakstančius vilkolakius, užburtus langus ir kitokius keistus, o kartais ir baugius reiškinius, kurie ilgai neleisdavo užmigti, o dabar jie išsiliejo į daugiaplanes, daugiaprasmes simbolines transformacijas („Naktigonių viliokė", „Kalno gilumoje", „Padūkęs tauras", „Pilnaties naktį" ir kiti).

Vėlesnės pirmos dalies legendos, istorinių nuotrupų detalės, mitai byloja apie kovas su užpuolikais, niokojančiais kraštą. Menotyrininkė Nijolė Nevčesauskienė knygoje albume rašo: „Kovų, susidūrimų epizodus keičia epinis pasakojimas apie laisvės kovas. Mitas tarsi įgyja paraleles, pratęsia ginkluotų susidūrimų epizodus ...nejaučia žmonės, kad iš tolimos šalies už girių tamsių atšuoliuoja šarvoti priešai..." („Po kaimus šauklys"). Vaizduose kyla dūmų stulpai, signalizuojantys apie užpuolikų įsiveržimą, vyksta aktyvi gynybos mechanizmo ritmika, kur susiremia, susigrumia vyras prieš vyrą, kaunasi raiteliai, žvanga kalavijai, kirviai, ietys („Nesvetingi kontaktai", „Lemiamas susitikimas", „Skaudi viltis").

Antroji šio epo dalis, sukurta 2010-2012 m., vaizduoja nuo XIX a. pradžios iki XX a. vidurio geriau žinomus faktus ir įvykius. Be buities fono - žmonių kasdieninių darbų sekos („Darbymetis", „Turgadienis", „Žirgo pardavimas"), skleidžiasi reikšmingi istorinių asmenybių - caro Aleksandro, prancūzų rašytojo O. Balzako atvykimai, prūsų generolo H. Jorko ir rusų - I. Dibičiaus „Tauragės konvencijos" pasirašymas, mūrinės statybos Tauragėje pradžia, knygnešystė ir kiti to krašto faktai („Viešnagė Tauragės dvare", „Poeto vojažas", „Susitikimas Požeriūnuose", „Knygnešio dalia", „Pilies statyba").

Yra ir tragiškų XX a. vidurio įvykių improvizacijų. Lakšte „Pužai 1941" - žiaurus susidorojimas su Skaudvilės žydų kilmės gyventojais, Antrojo pasaulinio karo baisumai - gaisrai, mirtys, žmonių baimė atsispindi lakšte su besiveržiančia tankų grėsminga kolona („Mirties siautėjimas"). Tremtis, išvarymas į nežinią iš gimtų namų, žūtys - tai ne tik šio regiono, bet ir visos Lietuvos įvykių vizualinė panorama („Išvarymas", „Ant „bruko").

Albumo pristatymas vyko Tauragės kultūros rūmuose. Koncertavo Skaudvilės kultūros namų ansamblis, dalyvavo Tauragės rajono savivaldybės, Skaudvilės seniūnijos atstovai, svečiai, miesto visuomenė, moksleiviai. Visos albume patalpintos iliustracijos buvo pademonstruotos ekrane iš DVD disko. Dailininkas apie kiekvieną kūrinį papasakojo jo atsiradimo legendas, istorinius faktus ir duomenis.

Autorius ilgus metus buvo meninis redaktorius „Mokslo ir technikos", „Mūsų sodų", „Statybos ir architektūros" redakcijose, iliustravo daugelį prozos, poezijos kūrinių, sukūrė šimtus ekslibrisų, estampų, skulptūrų ir kitokio meno. Jis parašė šias knygas: „Pripažinimo kelias", „Kaip sukurti ekslibrisą", „Ekslibriso plakatas", „Ekslibrisai Žalgirio pergalei". Išleido 6 knygučių seriją „Septintas malonumas: kelionės motociklu, daugybę parodų katalogų".

„O tai daugiau kaip per 30 stambesnių leidinių", - sako A. Čepauskas.