Žurnalistų kūryba

Semeliškių miestelio 745-osioms metinėms ir Semeliškių Šv. Lauryno bažnyčios 520 metų jubiliejui žurnalistė, Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos ir Lietuvos žurnalistų sąjungos narė Daiva Červokienė išleido knygą „Jie garsino Semeliškes", kurioje pasakojama daugiau kaip apie 30 Semeliškių kraštą garsinusių žmonių: knygnešių, savivaldos kūrėjų, kunigų, pedagogų, literatų ir kitų, palikusių pėdsakų istorijoje. Pateikiamos jų biografijos, aprašoma jų veikla, dažnai aprėpusi ne tik šį kraštą.

Pirmieji knygos personažai - knygnešiai. Autorė pastebi, kad lietuviškos spaudos draudimo metais Semeliškių parapijoje knygnešių nebuvo daug - tai priklausė ir nuo žmonių tautybės (nemažai gyventojų kalbėjo lenkiškai, gudiškai) ir kunigų nuostatų, tačiau mini 10 su šiuo miesteliu susijusių knygnešių.

Vartant šią šiltai apie ryškias asmenybes pasakojančią knygelę krenta į akis faktas, kad daug šio krašto šviesuolių bendradarbiavo periodinėje spaudoje. Atkreiptinas dėmesys į kunigą politiką Joną Steponavičių (1880-1947), pirmąjį Ryto draugijos pirmininką, Steigiamojo Seimo ir dar trijų pirmųjų Seimų narį, kunigą Juozapą Būčį (1874-1946), žurnalistą, savivaldos kūrėją Bronių Stosiūną (1886-1946), dirbusį „Šaltinio" redakcijoje, bendradarbiavusį „Spindulyje", „Artojuje", „Vienybėje", „Draugijoje", „Viltyje", „Rytų Lietuvoje", „Karo archyve", suorganizavusį ir redagavusį „Milicijos žinias", atkūrusį ir redagavusį „Pavasarį", parašiusį veikalėlių scenai („Mariutė, vargonininko duktė," 1907, „Blynius ir Buzius", „Kvailą supras, aklą pažins" 1908, „Naujas kelias" 1910, „Praėjo laikai" 1911, „Atsimerkė akys" 1912, „Du monologu" ir kt.), buvusį Trakų ir Kaišiadorių, Šiaulių, Panevėžio, Ukmergės, Alytaus apskrities viršininku. Labai svarbi Vilniaus kraštui buvo jo brošiūra „Žinok, kas esi", skatinusi tautinį sąmonėjimą. Bendravardis ir bendrapavardis, iš to paties kaimo buvo ir 16 tarpukario metų Semeliškių valsčiui vadovavęs viršaitis Bronius Stosiūnas (1887-1942).

Knygoje aprašomų herojų paletė plati - be minėtų kunigų ir pusbrolių Stosiūnų, pasakojama apie iš garsiosios Pšezdzeckių giminės save kildinusį monopolio šeimininką Motiejų Prazdecką (1880-1971), prekyba konkuravusį su miestelio žydais; valsčiaus sekretorių Alfonsą Radžiūną (1905-1980); seniūną Joną Alšiauską (1904-1986); šio krašto malūnininkus Pranciškų Jaskutį (1892-1984) ir Aleksandrą Speičį (1904-1981); žydų gelbėtojus Stanislavą Karalevičienę (1899-1981) ir Praną Karalevičių (1900-1979); lituanistą ir fotografą Vytautą Monkevičių (1931-2006); felčerį, pogrindinių spaustuvių vadovą Povilą Petronį (1919-2003); kunigą Romualdą Šalčiūną (1928-2014), Semeliškėse kunigavusį ketvirtį amžiaus; aforizmų autorių, fotografą, Aukštadvario regioninio parko metraštininką Adolfą Valatkevičių (1941-2008), vietos kraštotyrininkus Praną ir Joną Arlauskus, Joną Nasutavičius ir kt.; Valdorfo pedagogikos pradininkę Lietuvoje Danutę Oną Žilienę (1936-2013); mokytoją literatę Ireną Černiauskienę (1949-2004); Švento Nikolajaus stebukladario cerkvės dvasininkus.

Autorė teigė, kad jai ši knyga labai brangi tuo, kad renkant medžiagą pavyko surasti daugiau šio krašto šviesuolių ir įdomių žmonių, pamatyti Lietuvos istorijos vingius konkrečių žmonių gyvenimuose, pajusti didesnį ryšį su šiuo kraštu ir protėviais, suprasti, kaip dėliojosi jų nuostatos, gyvenimo vertybės.

Daivos Červokienės mama Danutė Žilienė (Ališauskaitė) gimė ir užaugo Semeliškėse, vėliau vasarodavo ir tvarkė savo tėvų namus. Autorė iki šiol saugoja ir prižiūri senelių namus, todėl knyga savotiška atiduota duoklė savo tėvams ir protėviams.

Daiva Červokienė džiaugėsi, kad pradedant rengti šią knygą su jos finansavimu besirūpinusia Semeliškių seniūne Loreta Karalevičiene apsibrėžė, kad joje bus pasakojama tik apie šį pasaulį jau palikusius šviesuolius. Autorė pabrėžė nepretendavusi aprėpti visų iš šio krašto kilusių iškilių žmonių. Esą ši knygelė kartu su išleistomis anksčiau kurs bendrą istorinės atminties lauką, į kurį galės sugrįžti visi, kurie čia kažkada gyveno ar dar gyvens, kurį norintieji galės papildyti įvairiais aspektais.

Neabejotinai ši knyga yra labai svarbi krašto istorijai ir jos pažinimui. Ją su įdomumu į rankas paims ne tik kraštiečiai.

 IŠ SPAUDAI RENGIAMOS "LIETUVOS ŽINIASKLAIDOS ENCIKLOPEDIJOS":

Červokienė Daiva (Žilytė) *1963 03 12 Kaunas, žurnalistė, fotografė. 1981 baigė Kauno 5-ąją vidurinę m-klą, 1986 - VU žurnalistiką. 1986-2003 laikr. Kauno diena koresp. 2003- 08 Valstiečių laikraščio koresp., priedų Sodietė ir Sveikata red., 2012 -13 - leidyklos Versmė redaktorė-spaudos atstovė. Nuo 2008 su pertrauka- laisvai samdoma žurnalistė, bendradarbiavo žrn. Vadovas, Biuro administravimas, Sveikas žmogus, Natūralioji medicina, Miškai, Savaitė, Šeimos sveikata, Sode ir namie, Vaiko link, laikr. XXI amžius, Buhalterija, Šiaurės Atėnai, Elektrėnų savivaldybės ir Trakų rj. laikr. ir kt. Daugiausia rašo sveikatos, socialinėmis, švietimo, gamtos, meno ir tikėjimo temomis. LŽS narė nuo 1997, nuo 2011- LŽS Tarybos narė, NŽKA narė nuo 2006. Išleido pasakų kn. Boružės skrydis (2003), apybraižų kn. XXI amžiaus Lietuvos žolininkai, kaip įveikti ligas (2009), Jie garsino Semeliškės (2021). Medalis Už nuopelnus žurnalistikai (2017).  

 

Rubrika "Žurnalistų kūryba" yra SRTRF projekto dalis.