2024 m. kovo 28 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Žurnalistų kūryba

*print*

Archyvas :: Kolegos Alfonso Pipiro “Klaipėdos krašto perlai ir legendos“ supažindins su pamario kraštu

2017-06-04
 
Autorės nuotr.: Klaipėdietis žurnalistas Alfonsas Pipiras

Autorės nuotr.: Klaipėdietis žurnalistas Alfonsas Pipiras

 

Klaipedietis, žinomas žurnalistas Alfonsas Pipiras išleido jau penktąją savo kūrybinėje biografijoje knygą, pavadintą "Klaipėdos krašto perlai ir legendos".

Tad ir klausiame gerbiamo Alfonso, kas paskatino pasirinkti tokią intriguojančią tematiką?

 

„Mane ne kartą suglumino naujosios lietuvių kartos sesių ir brolių beribis noras nulėkti kuo toliau nuo tėvynės, pabuvoti Antalijoje, Maljorkoje, Kipre, Hurgadoje, Tenerifėje, kitų pasaulio šalių kurortuose. Juose be svaiginančių kalnų tarpeklių ir serpantinų, tropinės ir subtropinės augalijos, išvydo kilometrus nusidriekusių paplūdimių gausą, pasidžiaugė šiltų jūrų vandenimis, o daugiau nieko įspūdingo papasakoti televizijos laidose ir spaudoje informacijos ištroškusiai Lietuvos visuomenei nesugebėjo, nebent apie susitikimus su tenykščiais gyventojais, pavojingais vandens gyviais. Tada ir kilo man amžinas klausimas - ar nereikėjo jaunimui pirmiausia gerai susipažinti su savo tėviškės privalumais, o tada vykti į svečias šalis, kad turėtų ką ir su kuo palyginti. Todėl nutariau parašyti knygą apie išskirtinio Klaipėdos krašto lankytinas vietas, supažindinti žmones su lietuviškos gamtos perlais.

 

Ką būtent aprašėte savo knygoje, kokios vietovės paties jūsų pamėgtos?

 

„Knygoje papasakojau, kuo žavinga senoji Klaipėda, keturi prie jos prigludę rajonai - Šilutė, Kretinga, Skuodas ir Gargždai. Pažvelkime, koks įspūdingas ir kupinas netikėtumų Šilutės rajonas.  Istorijos ir literatūros išgarsinta Žalgirių pelkė, išskirtinė Lietuvoje Aukštumalos aukštapelkė su užžėlusiomis legendinės Balapilio pilies kūlgrindomis ar sakmėmis apipinta Krokų lanka, padavimais garsūs Jomantų - Jurgaičių, Šiūparių, Žakainių ir kiti piliakalniai.

O kur dar Nemuno senvagės, kuriose veisiasi šamai, Panemunės pievos su klaidžiais vakaro rūkais ir laumių vyliais. Ir, kai pamatai, kaip saulėlydžio metu ištiesęs galingus ragus per šias lankas bėga didžiulis briedis, išgyveni tikrą gamtos laisvės pojūtį. Ypač jauku, kai takais takeliais eini pro bebrų trobeles, dairaisi į besiganančias palaukėse stirnas. Per Ventės ragą praskrenda tūkstančiai paukščių, sužieduotų su mūsų krašto vardu. Jei pavasarį pavyksta pasveikinti sugrįžėlį, nuostabesnio jausmo neįmanoma pajusti. Pasidairykim dar po pamario kraštą iš paukščio skrydžio. Jokioje paletėje nėra tiek dažų, kiek spalvų pažeria čia pirmosios šalnos, maža čiuožyklų, kokios nusitiesia upių vagomis, užlietomis pievomis ir marių platybe. Paklausykim, kaip tyliai šiurena nendrių šluotelės, kai vidurnaktį aidi žvaigždėtas dangaus skliautas, nes to, ko nepasako žodis, gali tik širdimi pajusti. Beveik visas Šilutės rajonas yra Lietuvos pajūrio žemumoje. Per rajoną teka Nemuno dešinieji intakai,  o didžiąją dalį sudaro delta, jungianti 14 draustinių ir rezervatą.  Tai - viena žuvingiausių vietų Baltijos regione.  Nemuno deltos regioniniame parke aptikta 50 žinduolių rūšių. Daugelyje deltos vietovių galima pamatyti čia itin gausių bebrų trobeles. Deltos miškai ir pelkės yra svarbiausia briedžių prieglauda pamario krašte. Tačiau labiausiai Nemuno delta išgarsėjo kaip paukščių karalija. Deltoje aptikta daugiau nei 300 paukščių rūšių. O regioninis parkas - viena svarbiausių Europos vietų migruojantiems vandens paukščiams. Vasaros pabaigoje čia galima stebėti juodųjų žuvėdrų būrius. Tai - vienintelė vieta Lietuvoje, kur kasmet telkiasi iki 15000 šių retų Europoje paukščių.

 Nuostabiausių akimirkų galima patirti Rusnės,  Kintų, Švėkšnos ir kitose rajono gyvenvietėse. 

 

Apie gamtą kalbate ir rašote labai romantiškai. Kokių dar perlų iš pamario rasime Jūsų knygoje?

„Ko tik nėra tame pamario krašte! Štai Šilutėje ryškiausiai išlikę įspūdingi Rytprūsių architektūros atspindžiai. Nuostabiai pasikeitė Klaipėdos rajone esanti senoji Dreverna su šiuolaikiniu uostu, lietuvių literatūros klasikės I. Simonaitytės muziejus, Radailių dvaras, Kretingos žiemos sodas,  Mosėdžio Vaclovo  Into akmenų muziejus,  didžiausias Lietuvoje akmuo Skuodo rajone ir t.t. Svarbu, kad pavyko supažindinti skaitytojus su unikaliomis Klaipėdos krašto gamtos grožybėmis, architektūros šedevrais.  Man taip pat  svarbu, kad knygoje pavyko supažindinti skaitytojus su gabiausiais menininkais ir jų kūryba, Klaipėdos senamiesčio išsaugojimo ir renovavimo istorija,  kitomis įdomybėmis.

Ačiū už pokalbį ir linkime, kad „Klaipėdos krašto perlai ir legendos" pasiektų kuo daugiau skaitytojų!

Kalbėjosi Jolanta Beniušytė

Paskutinį kartą atnaujinta: 2017-06-04 14:01
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media