2024 m. kovo 28 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Žurnalistų kūryba

*print*

Archyvas :: Žurnalistų knyga apie Šakių kraštą: Nuo minties iki realybės

2019-07-29
 
Knygos „Įžvalgos apie Šakių apskritį“ pristatyme: iš kairės Raimondas Daniliauskas, Vida Girininkienė ir Giedrimė Didžiapetrienė. E. Pilypaičio nuotr.

Knygos „Įžvalgos apie Šakių apskritį“ pristatyme: iš kairės Raimondas Daniliauskas, Vida Girininkienė ir Giedrimė Didžiapetrienė. E. Pilypaičio nuotr.

Vida Girininkienė, 
žurnalistė, knygos „Įžvalgos apie Šakių apskritį" sudarytoja

 

Mintis rašyti straipsnius Šakių rajono laikraštyje „Valsčius" kilo 2013 metų pavasarį Raimondo Daniliausko, vieno iš monografijos „Sintautai" pirmojo tomo sudarytojų (knyga „Sintautai", 2 dalys, išleista 2013 metais) kabinete. Apgailestavome, kad liko daug nepanaudotos medžiagos. Istoriniai straipsniai periodikoje ne tokia retenybė, todėl Raimondo pakviesta atėjo laikraščio redaktorė Giedrimė Didžiapetrienė. Ją savo planais nesunkiai įtikinome. Sunkiau savo sumanymą buvo įteigti jos vyrui, „Dimsties" direktoriui Arvydui Didžiapetriui, juolab pažadėjus: kas mėnesį - puslapis. Pavargo jis tada, matyt, nuo ilgų kalbų (juk konkrečių temų nebuvome numatę) ir nusileido: darykit. Ir tuo viskas pasibaigė: mes darėme, nepavedėme, o jie nesikišo. Studijavome archyvų aprašus, aš, vilnietė, peržiūrėjau bylas, jas kopijavau ir siunčiau Raimondui. Pervertėme, drįsiu teigti, pagrindinius Lietuvos centrinio valstybės archyvo Šakių krašto fondus, jų tarpe ir niekieno nevartytas bylas. Visa tai sulyginę su Raimondo didžiuliu periodikos duomenų archyvu radome įdomios naujos medžiagos. Ir netikėtų įžvalgų. 
Darbo metu vienas kitą ne kartą „stumdėme". Raimondo „pastumta" Varšuvos dailės muziejuje ieškojau Zigmo Skirgailos portreto, Sankt Peterburge - Nikolajaus Gumiliovo. Siekiau, kad Šakių apskrities istorija taptų visos Lietuvos istorija, siauresnius lokalinius straipsnius „išvilkti" iš regiono. Juolab, kad iš to krašto kilo net trys signatarai: Saliamonas Banaitis, Justinas Staugaitis, Jonas Vailokaitis. O kur dar Jonas Jablonskis, Vincas Kudirka, Edmundas Steponaitis ir daugybė kitų. Pavyko surasti naujų duomenų apie Zigmą Skirgailą, Antaną Praną Daniliauską, Praną Užupį ir kitus. Atradimais laikyčiau pirmą kartą rastus ir paviešintus dokumentus apie Naumiesčio pavadinimą, Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui skirtą Raportų knygą, geležinkelio Šakių apskrityje projektus, Ldk Vytauto skulptūros liekanų (Vytauto galvos) paieškas Krokuvoje. Stengėmės nesudėti galutinių taškų ir nepiršti kategoriškos nuomonės. 
Kelerius metus apie knygą negalvojome. Straipsnius rengėme laikraščiui, silpnesnius ir stipresnius, ne visada išbaigtus. Kai kurie mano arba mūsų abiejų straipsniai, išplėsti, papildyti, patikslinti, buvo publikuoti ir laikraštyje „Lietuvos žinios", žurnaluose „Literatūra ir menas", „Suvalkija". Visa tai nurodoma kiekvieno straipsnio šaltinių ir literatūros sąraše. 
Kai prieš kelerius metus rimčiau pradėjome galvoti apie knygą, suvokėme, kad reikės viską daryti iš naujo, praplėsti, tikrinti, tikslinti, ieškoti naujos medžiagos ir geresnės kokybės iliustracijų. Kilo problema, kokiu rakursu sutalpinti vienoje knygoje labai skirtingos pakraipos straipsnius: Raimondo - apskrities istoriją, mano - apie laiką ir žmones. Po ilgų svarstymų suvokiau, kad nebūtina jų vienodinti, skirstyti pagal smulkesnes temas, o palikti tokius, kaip ir buvo laikraštyje: ne straipsnius, o įžvalgas. Mūsų įžvalgas. Ir skaitytojas gali pasirinkti, su kuo jam eiti. 
Nesiekėme parašyti vientisą istorinį veikalą apie Šakių apskritį, eiti šviesios atminties Algimanto Miškinio keliu (A. Miškinis „Šakiai 1599-1999", Marijampolė, 1999). Leidome sau pasirinkti kas mums įdomu, tikėdamiesi, kad ir kitus sudominsime. Šia prasme, manau, buvome ir nepriklausomi, ir drąsūs. 
Iš „Valsčiuje", vėliau - „Laikraštis Valsčius" publikuotų straipsnių knygoje sudėti ne visi: trečdalio dėl įvairių priežasčių atsisakėme. Sutalpinti visiems prireiktų dar vienos tokios pat apimties knygos. 
Periodikos tekstų nekeitėme, nes būtent jie geriausiai atspindi ne tik įvykius, bet ir nuotaiką. Juk jaunoje valstybėje nebuvo griežtų rašybos taisyklių, mintys dažnai liedavosi stichiškai ir jų net nebūtų įmanoma perredaguoti. Juolab ir zanavykų šnektos. Buvo galima tik išmesti. Manome, kad tos citatos tekstus daro intriguojančiais, įdomiais, gyvais, patį skaitytoją įvedančiais į istoriją. Tai buvo mūsų pasirinkimas - neliesti senosios periodikos ar laiškų kalbos. Juolab, kad tai įžvalgos. O įžvalgose juk svarbiausia ne dėstymas, bet mintis. 
Knygoje daugiausia dokumentų iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo fondų. Dėkinga archyvo direktoriui Daliui Žižiui ir vyriausiajai specialistei Ingai Irenai Bumažnikovai. Už panaudotas nuotraukas Ačiū Zanavykų muziejui. Visada labai miela užeiti į Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto biblioteką, kur bendravimas su jos darbuotojais, ypač rankraštyno vedėju Virginijumi Gasiliūnu yra ir darbas, ir šventė, lydima prisilietimu prie Simono Daukanto, Eduardo Volterio, Prano Vaičaičio ir kitų palikimo. Instituto direktorė prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė sudarė galimybes veltui pasigaminti dokumentų kopijas - tai labai palengvino darbą. Už malonias darbines akimirkas ir paramą dėkinga buvusiam M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktoriui Osvaldui Daugeliui, fototekos ir dokumentacijos skyriaus darbuotojams. Ačiū Vilniaus universiteto, Nacionalinės Martyno Mažvydo, Lietuvos Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekų Rankraščių skyrių, Lietuvos valstybės istorijos. Marijampolės apskrities archyvų skaityklų darbuotojams už geranorišką greitą aptarnavimą ir konsultacijas. Dėkui LMAVB direktoriui dr. Sigitui Narbutui už konkrečią pagalbą paskutinėmis knygos rengimo valandomis.
Nuostabus buvo susitikimas su profesoriumi, 1976 metais atstatyto Žalgirio mūšio paminklo Krokuvoje skulptoriumi (pagal skulptoriaus Antano Vivulskio projektą) Marianu Konieczny. 
Daugybę gerų žodžių galių pasakyti apie Sankt Peterburgą. Darbas suvedė su Generalinio konsulato Sankt Peterburge generaliniu konsulu Dainiumi Numgaudžiu, lietuvių bendruomenės pirmininku Gintautu Želviu, universiteto rektoriumi ir muziejaus darbuotojais. Dėkinga muziejaus „Ana Achmatova. Sidabrinis amžius" direktorei Valentinai Biličenko. Už malonų greitą aptarnavimą Ačiū Rusijos Mokslų akademijos Sankt Peterburgo filialo archyvo darbuotojai Natalijai Sergejevnai Prochorenko. Pritarimo sulaukiau Centrinio valstybinio Sankt Peterburgo istorijos archyvo skaitykloje, Mokslų akademijos ir kitose bibliotekose. 
Be abejo, darbo eigoje visko buvo. Už pasitikėjimą ir kantrybę dėkoju laikraščio „Valsčius", vėliau - „Laikraštis Valsčius" redaktorei G. Didžiapetrienei ir laikraščio „veidui" - dizaineriui maketuotojui A. Didžiapetriui. Nežinau, ar kada dar sutiksiu konkretesnį, dalykiškesnį, darbštesnį, pastabesnį, patikimesnį kolegą už R. Daniliauską. Už-nuolatinių kompiuterio „kaprizų" likvidavimą dėkoju sūnui programuotojui Dariui Povilui Girininkui. Knyga nebūtų buvusi per mėnesį parengta be talentingos dailininkės dizainerės Onos Liugailienės, neretai atliekančios ir korektorės, ir sudarytojos pareigas. 
Senesnių nuotraukų autorių pavardes šiandien ne taip paprasta nustatyti. Dėkinga dabartinių vaizdų autoriams Jonui Kliučiui, Vidui Venslovaičiui, A. Didžiapetriui, ir, be abejo, R. Daniliauskui: jų pavardes nurodytos nuotraukų parašuose. Dėkoju Kęstučiui Vaičiūnui, paskutiniu metu paramą suteikusiems Viktorijai Daniliauskaitei, Giedrei Dabkevičienei (Daniliauskaitei), Irenai Strokienei, Algirdui Vaičiūnui, Rūtai Vaičaitytei. Mindaugui Basčiui, savo sūnui. 
Jūs vertinsite mūsų darbą. Dėkosime už pastabas, pasiūlymus, kritiką. Ir...už pavydą: neturėjome konsultantų, viršininkų, vadovų, darbo laiko, planų, atsiskaitymų. Ir, žinoma, - atostogų. Buvome du. Ir dviese leidomės po Zanavykijos lygumas, kartais paklaidžiodami, pasiginčydami, apsisvaidydami ką tik nukritusiais kankorėžiais, bet ėjome iki galo. Nesakome viso gero. iki pasimatymo! Kas žino, gal likimas ir aplinkybės dar sugražins į Zanavykijos lygumas. 
Pirmasis knygos „Įžvalgos apie Šakių aps kritį" pristatymas įvyko Šakių viešojoje bibliotekoje. Rudenį knygą pristatysime ir Vilniuje.

 

Rubrika Žurnalistų kūryba yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.

.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2019-09-27 12:51
 
 

Komentarai (2)

Jūsų el. paštas

Klausimas

2019-08-20 18:12

O ką dabar veikia garsusis zamavykas Antanas Andrijonas?

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media