Žurnalistų kūryba

Jonas Laurinavičius

Žurnalistei Monikai Urbanovič

Praeitis netolsta, o vis labiau artėja,
Vis ryškesnius jos kontūrus matai,
Jei su ja tave Mickevičius susiejo,
Jei „Poną Tadą" tu imi ir paskaitai.

Poeto rankraščiai perlaik pabluko,
Pabluko knygų, iliustracijų spalva.
Tačiau jauti alsavimą tu Naugarduko,
Zaosė prieš tave - pulsuojanti, gyva.

O dar vilnietiškos romantiškos „Baladės",
Marilė, su obelžiedžiai balta suknia.
Jaunatviški ir skubrūs žingsniai filomatų
Lig šiol girdėti ties Nerim sraunia.

Praeitis netolsta, o vis labiau artėja
Kai tu Mickevičių imi ir paskaitai.
Jo posmai - tai Tėvynės meilės epopėja,
Kovos už laisvę spindintys vaizdai.

Esi!

Žurnalistui, redaktoriui, Nepriklausomybės akto signatarui Romualdui Ozolui (1939-2015) atminti

Nejaugi turime
Išeit, numirt,
Idant kažkas
Už gražų triūsą
Pasakytų ačiū?!
Vien tik pavydas,
Pyktis, -
Nieko nepagirt -
Įprasta jau tapo,
Kad net šiurpas krečia.

Per galvas muša,
Niekina išvien,
Jei tu švieti
Šviesiau už kitą.
Tau kojas kaišioja
Kasdien,
Kad tik užgožtų,
Parklupdytų.

Menkystų buvo
Ir menkystų bus.
Bet jie nueis į nebūtį
Tarsi pernykštis sniegas
O tu esi mums
Didis, įstabus,
Istorija
Tau atvira palieka!