2024 m. kovo 28 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Žurnalistų kūryba

*print*

Archyvas :: Algirdas Matulevičius: keliaujantiems po Mažąją Lietuvą (6 dalis)

2019-05-03
 
Senoji Tilžė

Senoji Tilžė

Dr. Algirdas Matulevičius,
Istorikas, enciklopedistas, LŽS ir Donelaičio draugijos narys

 

 

Tęsinys. Pradžia 2018 10 18
Keliolika kilometrų palei Nemuną, per Paskalvius (Paskalwen - vietovardis liudija skalvių genties vardą; dab. Dubki), ir mes Mažosios Lietuvos vadinamojoje sostinėje Tilžėje. Viename gražiausių Rytų Prūsijos miestų (teises gavo 1552 m.). Tilžė garsėjo popieriaus ir celiuliozės fabriku (nuo Rambyno matosi kaminai), spaustuvėmis, leidusių daug lietuviškos spaudos. Pirmoji Johanno Heinricho Posto (1816 - 1897;1823-1825m.spausdino pirmąjį periodinį leidinį lietuvių kalba Nusidavimai Dievo Karalystėje), didžiausia Tilžėje Otto von Mauderode‘s( 1881-1944m., išspausdino 320 lietuviškų knygų,12 periodinių leidinių),Louiso Arnoldto ir Ernsto Weyerio, Juliaus Reylaenderio( tarp kitų daugybės leidinių, 1883-1924m. leido laikraštį Tilžės keleivis), Juliaus Schoenke‘s, Jurgio Mikšo (pirmoji lietuviška;1885-1886m., 23 lietuviškos knygos,ir 1 periodinis leidinys), Martyno Jankaus, Enzio Jagomasto(nuo 1912m.Lituania;veikė 1896-1941m.,išleido apie 380 lietuviškų knygų,25 periodinius leidinius) ir kitos. Tilžėje 1883(nuo 6 numerio)-1886m.spausdintas Didžiajai Lietuvai skirtas pirmasis periodinis leidinys lietuvių kalba lotynišku raidynu Aušra,1889-1905m.žurnalas Varpas. Apskritai,Mažojoje Lietuvoje nuo Mažvydo laikų iki 1940m.išleista lietuvių kalba apie 3 500 knygų ir 150 periodinių leidinių.
Tilžė yra Mažosios ir Didžiosios Lietuvos lietuviškų draugijų, tautinio atgimimo centras. Straipsnyje net neįmanoma suminėti visų lietuvių ir vokiečių , dirbusių lietuvių raštijos, religijos, kultūros, mokslo, visuomenės labui: be aukščiau minėtų, - dar Danielius Kleinas, Eduardas Gizevijus, tėvas ir sūnus Zacharijai Blotnai, Mykolas Engelis jaunesnysis, Jobas Naunynas, Karlas Wilhelmas Glogau, Friedrichas Hassensteinas, Aleksandras Kuršaitis, Jonas Smalakys, dr. Vilius Gaigalaitis, Jonas Vanagaitis, tėvas ir sūnus Dovai Zauniai (Sauniai), Zauniaus vyresniojo duktė Morta Zauniūtė, Johannas Bobrowskis, pagaliau Vydūnas ir jo mokinys bei pagalbininkas Viktoras Falkenhahnas ir kiti. Pagarsėjo 1586-1944m. veikusi Tilžės gimnazija (nuo 1812 m. Valstybinė karališkoji , nuo 1918m. Valstybinė humanistinė gimnazija), kurioje dėstyta ir lietuvių kalba. Karaliaus Friedricho Wilhelmo IV raštu liepta įsteigti stipendijų fondą 12-kai lietuvininkų. 1825-1876m. mokytojavo E.Gizevijus,1882-1922m. prof. A.T.Kuršaitis. Gimnaziją baigė keletas dešimčių žymių Mažosios Lietuvos raštijos,kultūros, mokslo,visuomenės ir politinių veikėjų. Mieste veikė gausi lietuvių draugija Birutė (1885 - 1914 m.), prie Lietuvininkų bažnyčios - Vydūno įkurta ir vadovaujama autoritetinga Lietuvių giedotojų draugija (1895 - 1935). Abi jos koncertuodavo, minėdavo šventes ir ant Rambyno kalno. Evangelikų liuteronų Lietuvininkų bažnyčia (veikė nuo 1760 m.) 1950 m. sudeginta. Po karo ir Tilžės katalikų bažnyčia (nuo 1851 m.) buvo nugriauta. Lietuvos Respublikos pastangomis bei lėšomis ir vietos katalikų rūpesčiu toje vietoje 2000 m. pastatyta Kristaus Prisikėlimo bažnyčia. Buvo labai iškilmingai pašventinta, dalyvavo kunigų ir vyskupų iš įvairių šalių bei kraštų, prof. Vytautas Landsbergis. Klebonu dirba iš Karaliaučiaus katalikų parapijos (čia dirbo nuo 1991m.) perkeltas kunigas kanauninkas Anupras Gauronskas. 1586-1944 m. veikusioje Tilžės gimnazijoje dėstė, ją baigė dešimtys Mažosios Lietuvos kultūrai, raštijai, mokslui, religijai nusipelnusių žmonių. 
Tilžėje (1717-1919) buvo dislokuotas Prūsijos prico Albrechto (Alberto) 1-asis lietuviškasis dragūnų pulkas, jam buvo pastatytas paminklas. Raiteliai lietuvininkai kalbėjo tarpusavyje gimtąją jų klaba, dainavo lietuviškai, tik su vadais kalbėjo vokiškai. 
Jokūbynės parke apie 1890 m. buvo pastatyti rūmai su salėmis (lietuvių nuomojamoje salėje rinkdavosi Vydūno giedoriai, taip pat birutininkai), 1900 m. pastatytas paminklas visų pamiltai Prūsijos karalienei Luizei. Svarbiausia, 1905 m. atidarytas pirmasis atviras Mažosios Lietuvos lietuvių etnografinis muziejus - lietuviškas namelis su ekspozicija; iniciatorius - Aleksandras Kuršaitis. Po karo viso to neliko. Tilžėje nuo 1879 m. veikė pirmasis mokslinis lituanistikos tyrimo centras pasaulyje - Lietuvių literatūros draugija (Litauische literarische Gesellschaft). Bene svarbiausias lietuviams įvykis - Tilžėje 1918 m. lapkričio 16 d. įkurta Mažosios Lietuvos tautinė taryba, 1924 m. baigusi veiklą Klaipėdoje. Lapkričio 30 dieną ji paskelbė Deklaraciją, vadinamąjį Tilžės Aktą, kuriuo reikalaujama atsiskirti nuo Vokietijos ir prisiglausti prie Lietuvos valstybės. Taigi šiemet abejoms Lietuvoms - 100 metų. Aktas, manoma, pasirašytas spaustuvininko E. Jagomasto name, išlikusiame iki šiolei. Ir čia būtina memorialinė lenta. 1998m. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą,kurį dekretu patvirtino prezidentas , kad lapkričio 30-oji yra Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos Akto diena. Poetas prelatas Adomas Jakštas (tikr.Aleksandras Dambrauskas ), Klaipėdos krašto sukilimui laimint, 1923m. sausio 14 d. rašė:Lietuvą tverdamas Dievas /josios pusiau nedalino,/bendros mūs girios ir pievos,/benrą sudarom šeimyną<...>.Dviaukščiame name Klauzijaus gatvėje Nr. 27 (dab. Lenino gatvė Nr. 17) 1933 - 1944 m. gyveno europinio lygio mąstytojas, humanistas, genialusis Vydūnas. 1892 - 1912 m. mokytojavo Tilžės gimnazijoje. Už savo pažiūras ir veiklą nacionalsocialistų (hitlerininkų) 1938 m. kalintas Tilžės kalėjime. 1968 m. ant namo, kuriame jis gyveno, pritvirtinta memorialinė lenta, 1989 m. pakeista nauja, su Vydūno bareljefu. Vydūno draugija (pirmininkas dr. Vacys Bagdonavičius, įkurta 1988 m. Vilniuje) iki šiolei rūpinasi, kad tame name būtų įkurtas Vydūno memorialinis muziejus. Veltui. Ir paminklas nepastatytas - neleidžia Sovietsko miesto ir Kaliningrado valdžia. Tarytum būtumėm ne kaimynai, o skirtingų pasaulių, civilizacijų gyventojai. 1995 m. Sovietske įkurta Vydūno lietuvių draugija Birutė. 
Bus daugiau

 

Rugrika Žurnalistų kūryba yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2019-06-28 12:54
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media