2024 m. kovo 28 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Žurnalistikos istorija

*print*

Archyvas :: Vilniaus krašto lietuvių periodinė spauda: „Kelio“ ir „Vilniaus rytojaus“ konfiskavimai (2 dalis)

2018-03-08
 
Vytautas Valentinas Česnulis

Vytautas Valentinas Česnulis

Tęsinys. Pradžia 2017 12 10.


Vytautas Valentinas Česnulis,

LŽS narys

 

 


Vilniaus miesto storasta 1930 m. sausio 16 d. nutarė areštuoti „Viln. rytojaus" sausio 15 d. Nr. 5 tiražą dėl straipsnio „Beprotystės vaisiai." Tą pačią dieną areštui pritaręs viceprokuroras A. Zdanovičius (Zdanowicz) padarė išvadą, kad laikraštis nusikaltęs pagal Lenkijos prezidento 1927 05 10 potvarkio 1 str. 1 ir 2 p., o pagal Spaudos teisės (Prawa Prasowego) įstatymo 71 ir 74 str. bylą nagrinėti privalėtų Vilniaus apygardos teismas (LCVA, f. 131, ap. 5, b. 327). 
Str. „Beprotystės vaisiai" paremtas Londone išėjusia knyga tokiu pavadinimu. Joje autorius peržiūri tuometinės Europos įvairius klausimus, palietęs ir Vilniaus klausimą. Prancūzų laikraštis „Le Temps" 1929 m. sausio 17 d. visą kaltę dėl blogų Lietuvos ir Lenkijos santykių po Želigovskio žygio suvertęs Lietuvai. „Dabar yra dvi tarptautinės moralės: viena stipriųjų, kuriems viskas leista, kita silpnųjų, kuriems dabar prikaišiojama, kad jie paliko stipriųjų auka", - rašoma straipsnyje. „Tai jėgai pasidavė ir Tautų Sąjunga." Dabar tautos žino, „kad aukščiau teisės, aukščiau teisybės, aukščiau geros valios yra dar jėga, armotos ir durtuvai. Reikia laukti, kol Tautų Sąjungos sąžinė pabus ir užprotestuos prieš jėgą ne žodžiais." Taip turėtų būti pasielgta ir dėl Vilniaus. Apygardos teismas 1930 m. sausio 23 d. „Viln. rytojaus" areštą patvirtino. Tačiau daugiau informacijos apie bylos eigą nėra. 
Rašinėlis „Balsai iš sodžiaus" (aut. Gvazdikėlis) skyrelyje „Iš Adutiškio padangės" buvo pretekstas Vilniaus m. storastai uždėti areštą „Viln. rytojaus" 1930 m. vasario 1 d. Nr. 11: neva jame paskleistos melagingos žinios ir šmeižtas, kitaip tariant, nusikalsta Lenkijos prezidento 1927 05 10 potvarkio reikalavimams. Tiražas konfiskuotas dar spaustuvėje sausio 30 d. Vasario 3 d. viceprokuroras A. Zdanovičius pasiūlė Apygardos teismui areštą patvirtinti (LCVA, f. 131, ap. 5, b. 329). 
1930 m. sausio 21 d. teismas nuteisė 12 Adutiškio parapijos mergaičių lietuvaičių po 2 savaites arešto arba sumokėti po 80 zl pabaudos už tai, kad per procesiją aplink bažnyčią lietuviams skirtą sekmadienį jos nesutarė su gudėmis: kai lietuvaitės pradėjo eiti pirmos, tai gudės ėmė jas stumdyti. Įsikišo policija. Paskelbtos nuteistųjų pavardės; 4 mažametės mergaitės nebaustos. Laikraštyje rašoma: „Mūsų seneliai šitą bažnyčią taip vargiai statė, ištisas dienas dirbo, nežiūrėjo nei laukų darbo, kai kurie paskutines karves pardavė ir visa bažnyčiai aukavo, kad kaip nors ją pastatyti. O dabar štai kas mums liko... Be to, mums atsiuntė ir kunigėlį kamendorių Bazevičių, kuris irgi geras kaimiega, o kai pabunda - tai tik laikykis..." „... Dabar eini į bažnyčią ir bijai: nežinai, gal atėjęs iš bažnyčios eisi į kalėjimą..." 
J. Navikas sausio 31 d. policininkui aiškino, kad laikraštį pasirašinėja už 75 zl mėnesiui, yra mažaraštis ir kas spausdinama laikraštyje, nežino. Apyg. teismo prokuroras vasario 27 d. baudžiamąjį procesą nutraukė tik todėl, kad laikraštis nebuvo išplatintas. Apyg. teismas Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 248 str. ir BK 36 str. pagrindu balandžio 3 d. nutarė tiražą sunaikinti (sudeginti). Gegužės 15 d. apie tai pranešta J. Naviko žmonai. 
Remdamasis BK 263 str., Vilniaus miesto storasta 1930 m. lapkričio 12 d. areštavo „Viln. rytojaus" tos dienos Nr. 91 už str. „Partijų agentams besiaučiant" (aut. Mirūnas = Rapolas Mackonis; LCVA, f. 131, ap. 5, b. 328). 
Artėjant Lenkijos seimo rinkimams, lietuvių gyvenamose vietose pasipylė įvairių partijų apmokami agentai, ragindami gyventojus balsuoti už jų partijas. „Vienas užlipęs ant bačkos ar vežimo net išprakaitavęs giria endekus (Narodowa demokracja - tautinė demokratija), kelia juos į padanges, daro kuo ne šventais jau čia žemėje; vėl kitas, susigriaudinęs ir nuduodamas žmonių draugą, giria socijalistus, sako jie žemėje rojų įvesią. Dar kiti, o jų bus bene daugiausiai, jau visai išėjo iš krašto - nežino kaip ir garbinti pagarsėjusius bebekus (bebekai - Bezpartyjny Blok Współpracy z Rządem - pilsudskininkų bendradarbiavimo su vyriausybe tariamai nepartinis blokas)." Gyventojai panašių tuščių kalbų jau ne kartą yra prisiklausę ir joms netiki. Tačiau agitatoriai kartais stveriasi provokacinių būdų. „Štai pateko mūsų rankosna vadinamųjų bebekų 1 Nr. atsišaukimai į lietuvius gyventojus. Išleisti darkyta ir nemokšų parašyta lietuvių kalba. [...] Minėtuose atsišaukimuose bebekų agentai išdrįso atspausdinti tautines lietuvių spalvas - geltoną, žalią, raudoną. [...] Valia endekams, pepesams (PPS - Polska Partia Socjalistyczna - Lenkijos socialistų partija) ir kitiems rašinėti darkyta lietuvių kalba atsišaukimus, bet jokiu būdu nevalia provokacijos būdu profanuoti tai, kas lietuvių jausmams yra brangenybė." Primintos 1927 m. retorsijos prieš lietuvių mokyklas, atkreipus dėmesį į bebekų veidmainišką tvirtinimą, kad nuo 1926 m. lietuviams steigiamos mokyklos. „Visa galima rašyti, pasakoti, bet tyčiotis iš lietuvio ašarų - tai jau per daug."
Apygardos teismas, neradęs straipsnyje nusikaltimo pagal BK 263 str., 1930 m. gruodžio 5 d. laikraščio areštą panaikino. Prokuroras prie Apyg. teismo 1931 m. sausio 20 d. nusprendė tiražą grąžinti redakcijai, apie ką šiai pranešta sausio 21 d. 
1930 m. lapkričio 22 d. buvo konfiskuotas tos dienos „Viln. rytojaus" Nr. 94. Konfiskuotas dėl straipsnio „Po Lenkijos seimo rinkimų", pritaikius BK 263 str. (LCVA, f. 131, ap. 5, b. 338).
Laikraštyje priminti prieš rinkimus vykę agitatorių manevrai. „Su vienais vaitais, šaltyšiais, o juo labiau valdiškais mokytojais ir „šlėkta" mūsų kaime netoli tenuvažiuosi. Tą dalyką juto tie, kam rūpėjo peršamo sąrašo reikalai. Ir mūsų kaimai, valsčiai susilaukė tokio reginio, kurio seniai nėra matę: sienos valsčių raštinėse, pasieniai ir tvoros pasidabino lietuvių kalba atsišaukimais, dar perjuostais mūsų tautinėmis spalvomis." „Lenkų spauda dabar triumfuoja, kad Lenkijos seiman pateko labai nežymus nuošimtis nelenkų (ukrainų, gudų, vokiečių ir žydų. Lietuviai rinkimuose nedalyvavo). Ir taip, Lenkijos seime yra 444 atstovai, o tautinių mažumų atstovų šiame seime tėra vos 35. O juk žinome, kad Lenkijoje yra - visų gyventojų nelenkų."
Apygardos teismas, neradęs straipsnyje nusikaltimo požymių pagal BK 263 str., 1930 m. gruodžio 5 d. laikraščio areštą atšaukė. Prokuroras prie Apyg. teismo BPK 246 str. pagrindu 1931 m. sausio 20 d. nutarė bylą nutraukti ir areštuotą Nr. 94 tiražą grąžinti redakcijai.
Pagal BK 154 str. 2 p. J. Navikas buvo apkaltintas už straipsnį „Iš Tverečiaus padangės" (aut. Iksas) „Viln. rytojaus" 1931 m. sausio 17 d. Nr. 5. Tiražą spėta išplatinti (LCVA, f. 131, ap. 5, b. 377).
Pasak straipsnio, miestelio apylinkėse yra materialinis ir moralinis skurdas, dideli mokesčiai, nėra lietuviškų mokyklų... „Veikia" parsidavėlis Tverečiaus vargonininkas Antanas Prutis. Uždrausta lietuvaitėms per procesijas dėvėti lietuviškus rūbus, žmonėms kišami visokių „brostvų" lapeliai, knygutės ir laikraščiai svetima kalba. „Nedviprasmiškai pas mus kalbama, kad čia einama tuo keliu, kad už kelių metų galėtų pasikartoti Gervėčių, Rodūnės, Adutiškio ir kitų parapijų scenos. Tuo mes esame rimtai susirūpinę" (minėtų parapijų bažnyčiose kone visiškai buvo panaikintos lietuviškos pamaldos, įvyko tautinių konfliktų). 
J. Navikas vasario 3 d. policininkui teisinosi, kad redakcija jis nesidomi, kas rašė į laikraštį, nežino ir pan., nors Švenčionių policija išaiškino, jog straipsnelį parašė Romualdas Jurgelionis ir Hermanas Misiūnas (H. Misiūnas vėliau mokytojavo; bent 1940 m. rudenį jis buvo Vilniaus m. pradinės mokyklos Nr. 42 mokytojas - LCVA, f. R-762, ap. 4, b. 215). Po visų tyrimų ir svarstymų Apyg. teismo prokuratūra 1931 m. rugpjūčio 31 d. bylą dėl laikraščio Nr. 5 nutraukė.
„Vilniaus rytojaus" 1931 m. birželio 10 d. Nr. 45 konfiskuotas už straipsnelį „Kas įvyko Valkininkuose." Ats. redaktorius pagal BK 263 str. apkaltintas jau birželio 9 d., t. y. dar laikraščiui neišėjus. Buvo numatyta atspausdinti 3700 egz. (LCVA, f. 131, ap. 4, b. 378). 
1931 m. gegužės 28-29 d. Valkininkuose lankėsi Vilniaus vyskupas sufraganas Kazimieras Michalkevičius. Pasitikti į geležinkelio stotį atvažiavusio vyskupo senu lietuvių papročiu atjojo apie 200 vyrų; policija jų neprileido. Vietos gyventojus vyskupas papiktino, kad tos dienos vakarą ir kitos dienos rytą pamokslus sakė tik lenkiškai. „Viln. rytojuje" cituojama lenkų spauda, iškreipusi informaciją apie vyskupo vizitą. Iš tikrųjų į vyskupo išlydėtuves gegužės 29 d. atvyko lenkų kavalerija. Čižiūnų kaimo jaunimas, per pečius persijuosęs trijų lietuviškų tautinių spalvų juostomis ir pasipuošęs kokardomis prie krūtinių, jojo į kleboniją. Kelią pastojo KOP kareiviai (KOP - Korpus Ochrony Pogrranicza - Pasienio apsaugos korpusas). „... Kareiviai puolė plėšti nuo jų tuos ženklus ir mušti kardais ir ietimis. Keli jaunuoliai (Eidukonis Juozas, Stanislovas Rizgelis, Andrius Eidukonis) buvo sužeisti, sukruvinti; mušė juos ir strzelcai (lenkų šauliai). Norėjo jie pasiskųsti vyskupui, bet jų prie jo neprileido ir skundą iš jų priėmęs Trakų dekanas kan. Maliukevičius (?!). Po to, žinoma, nė vienas lietuvių jaunimo nedalyvavo vyskupo išlydėjime." 
Apyg. teismas, atsiliepdamas į teismo prokuroro 1931 m. liepo 10 d. pranešimą, laikraščio areštą liepos 22 d. patvirtino. Tačiau prokuroras rugpjūčio 31 d. pripažino, kad įtariamojo ats. redaktoriaus veikloje pagal BPK 246 str. trūksta nusikaltimo požymių. Byla nutraukta. Neišplatintas laikraščio numerio tiražas sunaikintas, apie ką pranešta Vilniaus m. storastijai ir J. Navikui.
Teko J. Navikui pabūti teisme ir be jo pasirašomo laikraščio konfiskavimo. „Vilniaus rytojaus" 1931 m. gruodžio 19 d. Nr. 100 „Vietos kronikos" skyrelio informacijoje „Mūsų redaktoriaus byla" pranešta, kad gruodžio 14 d. J. Navikas Vilniaus apyg. teisme turėjo bylą, kurią jam iškėlė Tverečiaus policijos komendantas S. Liutkevičius. Pastarasis prašė teismo „Viln. rytojaus" ats. redaktorių nubausti už laikraščio 1930 m. gruodžio 13 d. Nr. 100 korespondenciją iš Tverečiaus. Joje Liutkevičiaus pavardė neminima, o daugiau rašoma apie Tverečiaus vargonininką: „Vytauto šventei visos apylinkės parapijos važiuoja su chorais Švenčionysna ir pasirodys ką išmoko. O mūsų vargoninkas lietuvio kaily, kaip kubilas, šveičia sau dešrą medaliais apsikoręs, ir jam nei galvoj, kad Tverečiui ir sau tiek gėdos padarė. Karkia sau su trim bobom ant vargonų, o paskui ant lietuvių pletkus renka ir dalijasi su tokiais kitais, kaip ir jis „lietuviais." [...] „Sveikiau būtų gerti pas tuos, ką iš Seredžiaus išgyti gal apsivogę, arba pas tuos, ką sugavę prisaikina moteris kaimynus išdavinėti, o paskui su melagingais žmonių skundimais gaišina laiką - negu rodytis jeigu ne lietuviu, tai bent žmogum." Tenka paaiškinti ne visai suprantamą laikraščio rašybą: iš Neprikl. Lietuvos Seredžiaus miestelio (Jurbarko r.) dar 1919 m. išvykęs S. Liutkevičius turėjęs ne itin švarią praeitį, o Tverečiuje taip pat nepasižymėjo autoritetu ir gerais darbais. J. Naviką gynė advokatas Z. Jasinskis. Teismas ats. redaktorių išteisino. Visas teismo išlaidas turėjo sumokėti Liutkevičius.
Toje pačioje informacijoje priminta, jog pernai policija sudarė bylas keliems Tverečiaus gyventojams už aukų rinkimą nuteistoms Adutiškio lietuvaitėms (žr. ankstesnį bylos aprašymą dėl „Viln. rytojaus" 1930 m. vasario 1 d. Nr. 11). Adutiškio taikos teisėjas nubaudė tuos asmenis po 40 zl, tačiau Lenkijos Aukščiausiasis teismas Varšuvoje šį sprendimą panaikino. 
1932 m. liepos 31 d. J. Navikas apkaltintas pagal BK 263 str. 1 p. už tai, kad išplatintame „Viln. rytojaus" 1931 m. gruodžio 23 d. Nr. 101 buvo išspausdintas straipsnis „Netikėtas pagelbininkas" (aut. Vaga = Vincas Budrevičius), kuriame yra neteisinga, viešus neramumus galinti sukelti žinia, jog valdiškų mokyklų mokytojai nė žodeliu nemoko lietuviškai, nes patys lietuviškai nemoka (LCVA, f. 131, ap. 5, b. 470). 
„Viln. rytojuje" polemizuojama su laikr. „Kurier Wileński" autoriumi A. C. apie lietuviškas mokyklas Vilniaus krašte ir lenkiškas mokyklas Neprikl. Lietuvoje. Primenama, kad 1927 m. Vilnijoje buvo uždaryta vienintelė lietuvių mokytojų seminarija ir 48 mokyklos, o Neprikl. Lietuvoje panašiai elgtis atsisakyta, nes, anot buv. ministro pirmininko A. Voldemaro, „N.[epriklausomos] Lietuvos lenkai yra jos piliečiai ir kaipo tokie negali būti keršto objektas." Pagal A. C. tik 40 % lietuvių vaikų Vilniaus krašte mokosi gimtąja kalba, o 60 % svetima kalba. „Taigi lauksime dabar „Kur. Wil." pasirodymo tokio p. A. C. straipsnio, kuriame jis įrodinėtų, kad mūsų krašte reikia įkurti daugiau lietuviškų mokyklų, kad reikia mūsų švietimo draugijoms leisti dar daugiau jų laikyti." Pasak „Viln. rytojaus", panašūs į A. C. straipsnį rašiniai „pasirodydavo prieš audrą, nukreiptą mūsų pusėn. [...] Yra ir kitokių apsireiškimų, kurie pranašauja tą audrą. Todėl būkime pasiruošę tą audrą sutikti ir ją išlaikyti." 
Pagal BPK 15 ir 24 str. J. Naviko byla turėjo būti nagrinėjama Vilniaus miesto teisme. Kaltinamasis privalėjo dalyvauti teismo posėdyje. Be laikraščio Nr. 101 kaip kaltės įrodymas prisidėjo Vilniaus mokyklų kuratorijos 1932 m. sausio 4 d. raštas. Teismo posėdis buvo numatytas 1932 m. rugsėjo 15 d., tačiau medžiagos apie jį archyve nerasta. 
Vilniaus m. valstybinės policijos III komisariato budėtojas S. Mateika (Matejko) 1932 m. vasario 8 d. apie 16.15 val. „Viln. rytojaus" redakcijoje Šv. Jono g. 8 konfiskavo laikraščio vasario 10 d. Nr. 12 3222 egzempliorius, o apie 17 val. spaustuvėje „Ruch" Totorių g. 6 - dar 100 egz. Policijos komisaro pavaduotojas L. Masikevičius (Masikiewicz) vasario 10 d. miesto storastai V. Kovalskiui (Kowalski) raportavo, kad „areštuoto laikraščio gatvėse neaptikta." Laikraštis konfiskuotas dėl str. „Lietuvos užsienio reikalų ministerio d-ro D. Zauniaus kalba Tautų Sąjungoje" (LCVA, f. 131, ap. 5, b. 469). Vasario 9 d. J. Naviką apklausė policininkas M. Zubakinas (Zubakin). Miesto storasta vasario 15 d. paprašė Apyg. teismo prokuroro laikraščio areštą patvirtinti, o ats. redaktorių patraukti atsakomybėn. 
Tautų Sąjungos Taryba Ženevoje 1932 m. sausio 28 d. svarstė Lietuvos ir Lenkijos susisiekimo Kaišiadorių - Lentvario geležinkelio linija klausimą. Abiejų šalių užsienio reikalų ministrai pasakė kalbas, kuriose išdėstė savo vyriausybių požiūrius. „Viln. rytojus" perteikė Lietuvos ministro Dovo Zauniaus kalbos turinį, kurį perpasakojo Vilniuje leistas biuletenis lenkų k. „Biuletyn Kowieński" (Kauno biuletenis) vasario 3 d. Nr. 602. D. Zaunius priminė Kerzono liniją, palikusią Vilnių Lietuvai, 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Rusijos sutartį, pagal kurią Lietuvai buvo grąžintas suverenitetas teritorijai su Vilniumi, Lenkijos sulaužytą Suvalkų sutartį bei Tautų Sąjungos komisijos raportą apie praktiškas priemones padėčiai sušvelninti. „... Tarp Lenkijos ir Lietuvos susidarė ypatinga padėtis, žymi tuo, kad tarp jų nėra jokių santykių, bet nėra ir karo veiksmų. Tokia padėtis tebėra iki šios dienos." „... Negalima sureguliuoti Lietuvos - Lenkijos santykių, kol teisės ir teisingumo pagrindais nebus išspręstas teritorialinis ginčas, kuris tebeskiria Lietuvą ir Lenkiją, ir iki šis sprendimas nebus abiejų pusių pripažintas. Pamoka toliau yra ta, kad visos pastangos, jų tarpe ir tranzito komisijos raporte darytosios pastangos sureguliuoti padėtį, aplenkiant ginčo pagrindą, pasmerktos nueiti niekais." 
Antrą kartą dėl laikraščio Nr. 12 J. Navikas buvo apklaustas 1932 m. gegužės 18 d. Apyg. teismo prokuroras BPK 246 str. pagrindu dėl nusikaltimo požymių stokos liepos 29 d. nutarė teisminį tyrimą J. Naviko byloje nutraukti. Kaip matome, uolūs valdžios sargai persistengė: jiems užkliuvo net iš viešo lenkiško leidinio perspausdinta informacija. Apie konfiskuoto laikraščio tiražo likimą archyvo byloje nekalbama.
Vilniaus m. storastos pavaduotojas J. Černichovskis (Czernichowski) 1933 m. birželio 20 d. pranešė Apyg. teismo prokurorui, jog birželio 6 d. areštavęs „Viln. rytojaus" to mėnesio 7 d. Nr. 44. Atseit, su straipsniu „44, 10, 9..." nusikalsta pagal BK 170 str. Anot BPK 16 ir 26 str., byla nagrinėtina Vilniaus m. teisme. Viceprokuroro J. Rabčevskio (Rabczewski) nuomone, į posėdį reikėjo pakviesti J. Naviką (LCVA, f. 131, ap. 5, b. 602).
Išplatinto laikraščio straipsnyje primintos 1927 m. spalio 4-5 d. retorsijos prieš lietuviškas mokyklas okupuotoje Pietryčių Lietuvoje, kai buvo uždarytos 44 (ar 48?) mokyklos. Dėl Lietuvoje leistų vadovėlių ir žemėlapių naudojimo 1931 m. uždaryta 10 lietuviškų mokyklų, 1933 m. neva dėl butų trūkumų uždarytos 9 mokyklos, nors mažiausiai 90 % valdiškų mokyklų tokiuose butuose veikė. „... Vilniaus krašto lietuvių visuomenė turi būti pasiruošusi, kad jei ne šiemet, tai po metų, kitų neteks savų lietuviškų mokyklų." Žadama, kad valdiškose mokyklose lietuvių sodžiuose viskas, išskyrus lenkiškus dalykus, bus dėstoma lietuviškai, tačiau, pvz., Dargužiuose (Valkininkų valsč.) vaikams draudžiama skaityti net „Viln. rytojaus" priedą „Aušrelė", grasoma išvaryti lietuvį skaityklos vedėją. Valdiškų mokytojų, kurie „ne tik moko lietuvių vaikus jų gimtosios kalbos, bet moka pagerbti ir lietuvių tautinius jausmus, lietuvio vardą", yra vienetai. Tėvai turėtų rūpintis, kad jų vaikai valdiškose mokyklose būtų mokomi lietuviškai. 
Kaltinimas ats. redaktoriui pateiktas 1933 m. spalio 30 d. Bylą nagrinėti Vilniaus m. teisme buvo numatyta 1934 m. sausio 24 d. Du kartus atidėtos bylos pakartotinis, trečias teismo posėdis surengtas balandžio 9 d. J. Navikas nubaustas 3 savaitėmis arešto arba 500 zl pabauda pinigais; jis taip pat turėjo sumokėti 60 zl teismo išlaidų. 
Vilniaus m. storasta 1933 m. liepos 11 d. paprašė Apyg. teismo patvirtinti „Viln. rytojaus" birželio 28 d. Nr. 50 areštą: dėl straipsnelio „Vėl užmušti policininkai" laikraštis nusikaltęs pagal BK 170 str.; laikraščio numerį storasta sulaikęs dar birželio 26 d. (LCVA, f. 131, ap. 5, b. 604). 
Laikraštis išspausdinęs PAT`o (Polska Agencja Telegraficzna - Lenkijos telegramų agentūra) birželio 22 d. pranešimą, kad Lvovo vaivadijos Grodzisko miestelyje surengta Dievo Kūno šventės iškilminga procesija. Jos metu nežinomi piktadariai ėmė šaudyti į minią. Atvykus dviem policininkams, juos apsupo ginkluoti vyrai, vieną policininką nušovė, o kitą sunkiai sužeidė. Netrukus atskubėjus policijos komendantui su dar dviem policininkais, per susišaudymą nukauti 6 ginkluoti vyrai. Greitai mirė ir sužeistas policininkas. Taigi žuvo 8 žmonės. Kokios buvo kruvino susirėmimo priežastys, PAT`as nepranešė. „Viln. rytojus" ten pat parašė, kad prieš kelias dienas naktį netoli Molodečno, 120 km nuo Vilniaus, policija irgi susišaudė su nežinomais ginkluotais asmenimis. Vienas jų nušautas, kitas suimtas. Mirė sunkiai sužeistas policininkas.
Apyg. teismas liepos 20 d. nerado straipsnelyje nusikaltimo nei pagal BK 170 str., nei pagal vyriausybės 1919 02 07 dekreto apie spaudą 29 str. 1 p. ir nutarė „Viln. rytojaus" Nr. 50 areštą atšaukti. Apyg. teismo prokuroro pavaduotojas liepos 31 d. teismo prokurorui pateikė savo išvadą: straipsnelyje „nėra viešus neramumus galinčių sukelti melagingų žinių." Prokuroras tą pačią dieną BPK 246 str. pagrindu nutarė „dėl nusikaltimo požymių trūkumo teisminį tyrimą nutraukti."

 

(Bus daugiau)

Paskutinį kartą atnaujinta: 2018-03-08 11:21
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media