Žurnalistikos istorija

Vincas Kemežys

Jei iš įstaigų Lietuvos ryšiams su užsieniu pirmoje eilėje atstovauja Užsienių Reikalų Ministerija, tai iš organizacijų, būdami visiškai kuklūs, tą garbę turime pripažinti Žurnalistų Sąjungai. Juk iš tikrųjų, jei įsigilinsime, kaip dažnas būna laikraštininku bendravimas su užsienio kolegomis, to ginčyti neteks nė vienai kitai organizacijai. Tame bendravime svarbi ta aplinkybė, kad jo vaisiai susieti su viešuma. Jei laikraštininkas informuojasi, jis būtinai turi tikslą pasidalinti gautomis žiniomis ir įspūdžiais su savo visuomene. Taigi, Žurnalistų Sąjungos santykiai glaudžiai susieti su Lietuvos reikalų propaganda užsienyje. Juo stipresnė sąjunga bus, juo daugiau ji turės pasitikėjimo užsienio žurnalistų tarpe, tuo pat ir palankesnė dirva susidarys tinkamam mūsų reikalų nušvietimui užsienio-spaudoje.

Lietuvos Žurnalistų Sąjunga šį savo valstybinės reikšmės uždavinį atlieka sėkmingai. Jos santykių su užsieniu istorijos pradžia siekia net 1921 m., taigi tų sunkiųjų laikų, kada mes buvome vos atsikvėpę nuo kruvinų kovų su savo priešais ir kada buvome pradėję žengti valstybės kūrybos keliais. Žurnalistų Sąjunga ėjo vyriausybei į talką. Ir visai natūralu, kad ta talka buvo pradėta nuo Baltijos kraštų. Kalbamais metais Kaune įvyko Lietuvos, Latvijos ir Estijos žurnalistų susitikimas, kuris padėjo pirmą akmenį tam Baltijos spaudos santarvės rūmui, kuris visų trijų kraštų laikraštininkų glaudžiu bendradarbiavimu šiandien yra sukurtas. Per tą eilę metų buvo daug susitikimų, daug suvažiavimų, ekskursijų, viešėjimų, kurių visų vyriausias vaisius buvo visų trijų kraštų bendro darbo gairių nustatymas. Ypač vaisingas tas bendradarbiavimas buvo nuo 1930 - 1931 metų, kada buvo sudarytos Lietuvos Latvijos ir Lietuvos Estijos spaudos santarvės, o 1932 m. tą bendradarbiavimą apvainikavo visų trijų santarvių - lietuvių latvių, lietuvių estų ir latvių estų - susijungimas. Baltijos kraštų žurnalistai lyg nujautė, kad jų pastangos nenueis veltui. Šiandien mes matome tarp trijų kraštų ir glaudų politinį bendradarbiavimą, įvilktą taip pat į santarvės formą.

Baltijos spaudos santarvė jau turėjo tris konferencijas. Jų visų trijų nutarimai buvo labai svarbūs, bet, suprantama, tik paskutinės konferencijos sprendimai gali turėti realios reikšmės, nes jie išplaukė jau iš trijų valstybių sudarytos santarvės. Dėl politinių sąlygų pirmųjų dviejų konferencijų nutarimai nevisuomet galėjo būt įgyvendinti ir, kaip visai teisingai paskutinėje konferencijoje pareiškė latvių delegacijos pirmininkas, su jais dažnai buvo prasilenkiama. Ateityje, reikia tikėtis, Baltijos kraštų spaudoje vyraus solidarumas, bendrų reikalų supratimas ir nepasidavi-mas svetimoms įtakoms tais klausimais, kurie vienam iš Baltijos kraštų turi ypatingos, specifinės reikšmės. Viešpatavusi Kauno konferencijoje nuotaika duoda tam stiprių vilčių. Ypač svarbus yra sudarymas nuolatinio Baltijos spaudos santarvės organo, kuris kiekvienu atveju galės skubiai išspręsti kylančius nesusipratimus.

Dabar mūsų Žurnalistų Sąjunga gali tik kuo nuoširdžiausiai pageidauti, kad taip laimingai užsimezgę santykiai tarp trijų valstybių spaudos plėstųsi toliau j šiaurę. Didelė suomių laikraštininkų ekskursija į Lietuvą 1925 m. sudarė pirmus ryšius tarp Lietuvos ir Suomijos. Po to vizito suomių spaudoje Lietuvos link papūtė jaukus šiltumas, kuris nėra atvėsęs ir ligi šiol. Ir mūsų laikraštininkų ekskursija į Suomiją iš suomių kolegų: susilaukė didelio nuoširdumo ir dėmesio. Tikėsime, kad anksčiau ar vėliau mus riš su suomiais kuo glaudžiausia santarvė.

Naujos santarvės išvakarėse mes esame su Mažosios Santarvės valstybių spauda. Tai ne tik čekoslovakų laikraštininkų atsilankymo į Baltijos kraštus vaisius, bet ir susidariusios politinės konjunktūros pasėka. Gegužės m. Baltijos kraštų spaudos atstovai revizituos savo kolegas čekoslovakus, ir santarvė veikiausiai bus ten ir pasirašyta. Paskutinė Baltijos spaudos konferencija tuo klausimu priėmė teigiamą nutarimą.

Praėjusių metų Lietuvos Žurnalistų Sąjungos ekskursija į Sovietus žymiai prisidėjo prie draugingumo saitų stiprinimo tarp Lietuvos ir mums draugingos Sovietų respublikos. Numatomas Sovietų laikraštininkų revizitas į Lietuvą tą draugingumą tegalės tik dar padidinti.

Lietuvos Žurnalistų Sąjunga yra pripažinta ir tarptautiniu mastu. Ji yra tarptautinės žurnalistų sąjungos narys. Ee ipso Lietuvos Žurnalistų Sąjungos nariai reikalo atveju naudojasi tarptautinės žurnalistų sąjungos globa ir parama. Lietuvos Žurnalistų Sąjunga per savo atstovus dalyvauja tarptautinės žurnalistų sąjungos konferencijose.

Kaip matome, mūsų ryšiai su užsieniu labai platūs. Jie plečiami planingai ir tikslingai. Mūsų sąjunga turi daug simpatijų ir Vakaruose, ir neabejojame, kad netolimas tas laikas, kada mes įeisime į glaudesnius santykius ir su atskirų mums draugingų kraštų laikraštininkais Vakaruose.

Tekstas paimtas iš leidinio "Pirmasis Lietuvos žurnalistų sąjungos metraštis 1934". Kaunas, 1934 metai. Kalba netaisyta.