2024 m. kovo 28 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Žurnalistikos istorija

*print*

Archyvas :: Apolinaras Juodpusis: archyvinų nuotraukų „istorija“

2019-08-08
 
Apolinaras Juodpusis

Apolinaras Juodpusis


Apolinaras Juodpusis 
 
Turime senų Lietuvos miestų, snačiuojančių šimtmečius, turime ir senų gamyklų, bet Naujoji Akmenė šiomis dienomis švenčia tik septyniasdešimtmetį, nesena ir Cemento gamykla. Miesto jubiliejaus proga „Vienybės" redakcijai buvau atsiuntęs pluoštelį archyvinių nuotraukų. Kai kam galėjo kilti klausimų, kokiu būdu, kokiais keliais tos retos nuotraukos atsirado pas mane, kai aš cenentininkų mieste apsigyvenau tik 1960-aisiais? O buvo taip.
1958 - 1962 metais redagavau cemento gamyklos daugiatiražį laikraštį „Cementininkas". Tuometinis įmonės vadovas Aleksandras Spudulis (1927-2019), direktoriumi dirbęs 1958-1962 metais, prieš išvykdamas iš Naujosios Akmenės, kartą pasikvietė mane ir parodė storą voką, kurį sakėsi kadaise radęs savo didžiulio „archyvinio" rašomojo stalo paskutiniame stalčiuje, bet taip ir nesusidomėjęs tuo voku anksčiau. „Čia fotonegatyvai, sako, bet tokie juodi ir kažin ar ką būtų galima iš jų padaryti. Nežinia, nei kas fotografavo, nei kada ir kokiu tikslu..." Paėmiau voką ir iš pradžių tikrai nesitikėjau laboratorijoje išgauti šiokį tokį rezultatą. Bet po kurio laiko kantrybė nugalėjo: ėmė ryškėti cemento gamyklos ir jos naujosios gyvenvietės pradžių pradžia. Pirmąsias nuotraukas rodžiau gamyklos veteranams, jie patvirtino - taip, čia gamyklos ir miestelio pati jaunystė. Bet kas fotografavo tuo plačiajuosčiu aparatu ir dar tokiomis sąlygomis, kai statybose dirbo kaliniai? Atsakymas kaip ir pačios nuotraukos „išryškėjo" kiek vėliau. Vienos cementininkų šventės 1975-aisiais metu tarp svečių sutiktam iš Melitopolio (Ukraina) atvykusiam Vladimirui Šamovui parodžiau vieną kitą fotografiją. „Tai mano darytos nuotraukos!" - nustebo ir nudžiugo svečias. Aiškinomės fotografavimo aplinkybes. Pasirodo, V. Šamovas 1949-1953 metais dirbęs statyboje vyr. inžinieriumi ir bene vienintelis turėjęs teisę fotografuoti, žinoma, tik bendrus vaizdus, įrengimus, bet tik ne „statybininkus". Buvo daug svečio įdomių prisiminimų, fotografavimo detalių, o man puiki proga tarsi archeologui „prisikasti" prie cemento gamyklos ir dabartinės Naujosios Akmenės istorinių pamatų. 
 
Paskutinį kartą atnaujinta: 2019-08-08 20:55
 
 

Komentarai (1)

Jūsų el. paštas

Virgilijus

2019-08-23 12:52

Mielas Apoli,
sveikinu ir juodai pavydžiu tokiai tavo sėkmei. O, kad per visą Lietuvą atsirastų tokie radiniai. Juk išskyrus taip vadinamos meninės fotografijos entuziastų užrašus, nėra ir, ko gero, ilgai nebus sovietinio laikotarpio fotografijos istorijos.
Arba paimkime karo ir pokario metus. Kas fotografavo, kas drįso ir rizikavo fotografuoti mūsų miško brolius? Ačiū jiems už miškinių nuotraukas, bet kas jie tokie buvo? Gal turi, o gal Tau pasiseks rasti tokį voką? Mielai pastatyčiau bokalą už sėkmę.Pavydžiu ir linkiu sėkmės.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media