2024 m. kovo 28 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Žurnalistas irgi žmogus

*print*

Archyvas :: Keletas žodžių apie kolegą Romualdą Damulį

2018-02-22
 
Romualdas Damulis

Romualdas Damulis

Adolfas Strakšys

Romualdas Damulis, kino ir televizijos operatorius, Lietuvos kinematografininkų ir Žemaičių draugijų narys, gimė 1941 m. vasario 26 d. Skuode. 1960 metais baigė Skuodo vidurinę mokyklą, kaip fotografas, bendradarbiavo Skuodo rajono laikraštyje, kuriame tuo metu dirbau. 
1961 metais įstojo į Valstybinį kinomatografijos instituto Maskvoje B.Volčeko kino operatorių kursą, tačiau studijas nutraukė tarnyba kariuomenėje, iš kurios institutan grįžo tik 1964 metais. 
Mokėsi ir dirbo - „Sovietskaja kultūra" laikraščio komandiruotas išmaišė Sibirą, Vidurinės Azijos bei Pabaltijo respublikas, skelbdamas tame laikraštyje iliustruotus pasakojimus apie aplankytų kraštų kultūros žmones bei įvykius, taip užsidirbdamas neblogą priedą prie kuklios 25 rublių mėnesinės stipendijos.
Institutą baigė 1969 metais. Diplominis darbas - dokumentinis filmas „Gyvenimo pradžia", sukurtas Lietuvos kino studijoje (režisierius - L. Lazėnas). 
Paskyrimą gauna į Lietuvos kino studiją, kurioje operatoriumi dirba nuo 1968 iki 1991 metų. 
Pirmas savarankiškas darbas - dokumentinis filmas „Kinas atvažiavo" (1969). 1971 metais dirba antruoju operatoriumi A. Mockaus kūrybinėje grupėje, kuri filmuoja meninį filmą „Žaizdos žemės mūsų".
1972 m. jo filmui „Aš noriu būti" Alma - Atoje vykusiame kino festivalyje pripažinta antroji vieta, filmas „Pasaulis po saule" tarptautiniame festivalyje „EKO-74" pelnė Grand Prix, o BRNO 74 - pagyrimo raštą. 
Dėmesio susilaukė ir jo sukurtas dokumentinis filmas „Velns išmislijo tekinį" (apie Skuodo motobolininkų komandą). Jo filmas „Nemuno krašto sodai" apdovanotas už geriausią operatoriaus darbą, o filmui „Suvalkietiškas gyvenimas" 1982 m. Lenkijoje vykusiame kino festivalyje skirta pirmoji premija, dokumentinis filmas „Mums nebaisūs jokie priešai" (1978) įvertintas keliais tarptautiniais apdovanojimais. 
Per beveik 25 Lietuvos kinostudijoje darbo metus Romualdas Damulis nufilmavo daugiau negu 60 dokumentinių, mokslo - populiarinimo filmų, sukūrė daugybę įvairių siužetų kino kronikai „Tarybų Lietuva". Dirbta kartu su režisieriais L. Lazėnu, E. Zubavičiumi. H. Šablevičiumi, V. Imbrasu, A. Dausa, A. Grikevičiumi ir kitais to laikotarpio iškiliais Lietuvos kino menininkais, jam suteikta aukščiausia sąjunginė dokumentinių filmų kino operatoriaus kategorija, buvo LKS Operatorių dokumentalistų sekcijos pirmininkas. Jo iniciatyva 1987 -1989 m. Palangoje vyko Pabaltijo šalių operatorių dokumentalistų simpoziumai. 
Sąjūdžio ir Lietuvos nepriklausomybės metais kartu su E. Zubavičiumi sukūrė Lietuvos Atgimimo trilogiją - pilnametražius dokumentinius filmus: „Dar sykį Lietuva" (1988 - 1989), „Lietuva, žodžiai į sąžinę" (1989 -1991), „Lietuva vėl laisva" (1991 - 1993). Trilogijoje chronologine tvarka užfiksuoti visi svarbiausi Lietuvos įvykiai nuo pirmojo Sąjūdžio mitingo Vingio parke iki Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos. 
Su režisieriumi E. Zubavičiumi kūrė filmus „Malda už Lietuvą", „1944-ųjų Kalėdos", „Dosjė". Su grupe lietuvių vyko į Sibirą, filmavo televizijai tremtinių kapų paieškas, jo pasiūlymu tremtinių karstai, vežami į Lietuvą, buvo apdengti Trispalve. 
Lietuvos kino studijoje vykstant reformoms, Romas Damulis, kaip ir dauguma kitų kinometografininkų, liko be darbo. 1992 - 1993 m. dirba „Computerland" firmos kino kūrėjų grupėje, suko dokumentinį filmą apie Baltijos jūros užterštumą. Filmavimai vyko Lietuvoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Skandinavijos šalyse.
Nuo 1993-ųjų, dirbo Baltijos televizijoje. Filmavo vaidybinį televizijos serialą „Mudu abudu ir kiti" (rež. Gražina Dauguvietyte, 33 serijos). 
Nuo 1996 m. LNK televizijoje kūrė laidas „Lietuvos ryto televizija", „Abipus sienos", „Lankos", „Sveikatos ABC", 1997 m. vasarą dirba Vilniaus satelitinėje (Vilsat) televizijoje, paskui Vilniaus 11 kanalo televizijoje. 
2000 m. kartu su režisieriumi Rimantu Gruodžiu jo studijoje „Periferija" nufilmavo dokumentinį spalvotą filmą „Šeimyna" , 2001 m. - filmą „Kaliausė". 2002-aisiais kartu su R. Gruodžiu suko filmą apie gimtąjį Skuodo rajoną.
O dabar, jau senatvej, belieka tik prisiminti prabėgusį gyvenimą: „ Kenčiau Sibiro mašalų atakas, degiau Kara - Kumų karščiuose, gėrėjausi nenusakomu Baikalo grožiu, filmavau širdies persodinimo operacijas, sutikau daugybę iškilių žmonių, susidūriau su skausmu, buvau sužavėtas Paryžiaus Nort - Damo didybe. Daug ką man dovanojo operatoriaus gyvenimas. Aš buvau patenkintas, kad tuo, ką pats matau ir patiriu, galiu dalintis su kitais. Išskirtinio apdovanojimo nenusipelniau, matyt, todėl, kad dirbdamas prie bet kokios valdžios stengiausi būti objektyvus dokumentalistas, o tai, kaip žinoma, ne visiems patinka..."

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2018-02-22 11:16
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media