2024 m. kovo 29 d., Penktadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Žurnalistas irgi žmogus

*print*

Archyvas :: Gediminas Griškevičius: kai mes, žurnalistai bendravom su olandais, per Palangą ėjo... dramblys

2017-08-14
 
Gediminas Griškevičius

Gediminas Griškevičius

 

Gediminas Griškevičius

Palanga

 

        Gal net visas tautosakines ir literatūrines pasakas išaugina labai konkretūs gyvenimo faktai, įvykiai, nutikimai, susitikimai, kurie kitąsyk tampa net pranašiškai įžvalgūs. Fantazijos virsta tikrove.

        Liepos mėnesį, besigydant Klaipėdos ligoninėje, dukra Margarita, tarp kitų buities reikmenų iš namų Palangoje atvežė ir simpatišką tulpės formos, baltu medžiu apjuostą veidroduką. Skusdamasis barzdą, aš vis prisimindavau pasaką: „Veidrodėli, pasakyk, kada aš pasveiksiu?" Arba - „Veidrodėli, pasakyk, ką šiandien sutiksiu?"

        Retas patikėtų, kad dvivietės palatos duris vieną liepos dieną pravėrė turistine kuprine nešinas ir dviratininko uniformą vilkintis žvalus mano, pokario laikų bendraamžis, kurio žvilgsnis, mums susipažinus, saulėtai nušvito, vos pamačius kuklų veidroduką ant mano spintelės.

        „Oi, tai jūs - Gediminas Tulpa?" - paklausė jis. - „O aš - iš Olandijos, kur tulpių - daug, daug, daug, net labai daug. Tai tau veidrodukas ir pasakė, kad čia būsiu ir aš, Tikas - Renesansas", - nusišypsojo ir sulig tais žodžiais mes tapome artimais bičiuliais, bendraminčiais, ir mūsų pokalbiai ligoninės palatoje neužsidarė - jie už geros savaitės tęsėsi Palangoje.

        „Kultūrmenš" (Kultūros žmogus), - sugramdęs savyje vokiečių kalbos likučius, kartojau šiam intelektualiam olandui, laisvam ir smalsiam Pasaulio žmogui, keliautojui, išnardžiusiam daugybę šalių. O kai kada mūsų dialogus paįvairindavo ir rusiškos „razinkos".

        Šią vasarą jis nuo Helsinkio, paskui Talino, pro Piarnu, Ventspilį, Liepoją, net 1700 km dviračiu atmynė iki Palangos - Klaipėdos. Lygino, kiek jau išlaisvėjo  tikrumoj baltų valstybės. Mažumėlę sustreikavus skrandžiui, keliauninkas iš Tulpių šalies pravėrė Klaipėdos ligoninės duris, ir čia jam labai maloniai pasiūlė ne tik galvailsio, bet ir pasibūti išsamesniems tyrimams, nes klaipėdiečiai turi visą moderniausią medicininę įrangą, pasak svečio - ligonio Klaipėdos ligoninei trūksta tik... bibliotekos, ir būtų „1x1" a‘la Olandija.

        Su trivardžiu žygeiviu, kurį praminiau „Renesansu" bendraudamas aš netikėtai sau atradau dar vieną literatūrinį žanrą, kurį vadinčiau - „Palatos poezija". Ir dar: be vargo bendrausi su bet kurios Žemės rutulio šalies pagal kompaso charakterį gyventoju, jeigu sutaps dvasiniai biolaukai. Tada savaime prabyla „Širdžių kalba", suvienijanti bendrų interesų, pomėgių turinčius žmones. „Nulis nervų". Iš naujojo olandiškų vėjų ganytojo neišgirdau žodžio „otvaimat". Tokiu atveju ir fizinių - kūno negalavimų ar kokių ten skausmelių nebejauti, nes greit pradedi gerbti prasmingus žmogaus tikslus. Mano draugas - „dviratinis Olandas", apibendrinant rusų kalba - pagyvenęs jaunas žmogus („požiloj molodoj čeloviek") džiugiu balsu papasakojo apie žygį per Baltijos šalis ir daug įdomių atradimų - susitikimų su „Homo Pozitivus", o ne „Homo Brutale", apie tai, kad tokių natūralių, tikrų gamtos kampelių, kaip Palangoje, Smiltynėje, Rusnėje, Nidoje jau „nedaug ir didžiojoje Europoje". Nesitikėjau. Ateityje Palanga taps ypatinga Europos gražuole, jau dabar ji savo parko elegancija išsiskiria iš visų kitų Baltijos šalių kurortų", - kartojo man inteligentiškasis olandų keliautojas, kurio tikslas - atrasti, pažinti Baltijos kraštų vertybes, kultūrą, istoriją, palyginti, o sugrįžus į Tėvynę - paraginti į mūsų pusę važiuoti kuo daugiau vasarotojų iš Olandijos.

        Sykį „dviratinis olandas" domėjosi lietuviškų laikraščių „Palangos tiltas" ir „Vakarų ekspresas" išvaizda, antraštėmis, bandė išversti palatoje, vartė - vartė savą storą olandišką, 25 eurų vertės turistinį „Vadovą po Baltijos šalis", kur yra ir svarbiausių lietuviškų žodžių vertimai, ir taisyklingai lietuviškai ištarė: „Aš atvažiavau olandų kepuriuku". Kai mums slaugytojos paruošdavo „lašelines", juokaudavom, kad šitaip olandui įlaša lietuvių kalbos žodžiai ir reikšmės, o man - olandiški. Geras būdas mokytis kalbų. O rugpjūčio antrąją pažįstamasis neponiškas ponas Tikas iš Tulpių šalies jau su gražia ir išmintinga savo dukra, atskridusia slaugyti tėvelio, mums su dukra Margarita, anūke Beatriče, paskyrė pasimatymą... Palangoje. Mūsų palangiškė tobulai vertėjavo iš anglų kalbos. Kol mes bendravom su olandais, per Palangos centrą ėjo TIKRAS dramblys. Mes pasiekėm parką, rožyną ir žinoma, Meilės alėją, kurią vadinom „Ai - lavjū", niūniavom itališką „Volare". Įsimintina popietė! Įsimintini ir olandų keliautojo dukters žodžiai, pamačius gėlynus priešais Gintaro muziejų: „Dabar aš suprantu, kodėl jau daug lietuvių sugrįžta iš Anglijos atgal į Palangą".

 

Rubrika Žurnalistas irgi žmogus yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2017-09-28 11:09
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media