2024 m. kovo 29 d., Penktadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Žurnalistas irgi žmogus

*print*

Archyvas :: Juozapas Vytas Urbonas: Susitikimai gyvenimo kelio vingiuose (8)

2022-11-11
 
Juozapas Vytas Urbonas

Juozapas Vytas Urbonas

Tęsinys. Pradžia 2022 09 03, 2022 09 18, 2022 10 14, 2022 10 25. 2022 10 31, 2022 11 07


Juozapas Vytas Urbonas
Profesorius, humanitarinių mokslų daktaras, LŽS narys

 

Žurnalistas, redaktorius ir leidėjas Juozas Vercinkevičius

 

 Su Juozu Vercinkevičiumi pirmą kartą susitikau 1986 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Žurnalistikos katedroje dirbdamas dėstytoju valandininku. Aš žurnalistikos

specialybės studentams vedžiau ekonomikos kurso pratybas, o J. Vercinkevičius 1985 ir 1986 m. redagavo Žurnalistikos katedros mokomąjį laikraštį „Universiteto žurnalistas". Išleidęs 24 šio laikraščio numerius, jis 1986 m. išvažiavo į Trakus ir ėmė redaguoti rajono laikraštį „Spartuolis", 1988 m. pabaigoje suteikdamas jam naują pavadinimą - „Galvė".
Iki tol J. Vercinkevičius, gimęs 1941 m. Vinkšnabrastyje, Ukmergės apskrities Musninkų valsčiuje, jau buvo pabandęs dirbti įvairų žurnalistinį darbą. 1955 m. ėmė bendradarbiauti periodinėje spaudoje, nuo 1969 iki 1973 m. dirbo Lietuvos radijuje, 1973-1977 m. - minėto laikraščio „Spartuolis" redakcijoje. 1977 m. užbaigęs Vilniaus universitete žurnalistikos studijas, jis nuo 1977 iki 1985 m. buvo laikraščio „Czerwony Sztandar" specialusis korespondentas.
Lietuvoje prasidėjus Atgimimui, J. Vercinkevičius aktyviai įsitraukė į Sąjūdžio veiklą.
Jis buvo vienas iš Trakų rajono sąjūdžio steigėjų, tapo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo tarybos nariu. 1989 m. įsteigdamas istorijos ir publicistikos laikraštį „Voruta", jis tapo pirmuoju oficialiai įteisinto privataus laikraščio leidėju ir redaktoriumi. Šis periodinis leidinys eina iki šiol - nuo 2020 m. kaip ketvirtinis Lietuvos istorijos žurnalas. 1990 m. J.
Vercinkevičius įkūrė personalinę leidyklą „Voruta", 1992 m. atkūrė laikraštį „Trakų žemė", kurį nuo 1993 m. leido ir redagavo, 1998 m. įkūrė viešąją įstaigą „Vorutos" fondas, 2001 m.
įsteigė kasmetinį laikraštį „Kernavė", kurį iki 2005 m. ir redagavo. Vėliau sukūrė ir ėmė redaguoti tris internetines svetaines: www.traku-zeme.lt, www.voruta.lt ir www.mazoji-
lietuva.lt. Jis taip pat parašė ir išleido knygas „Trakai" (1978, 1981 ir 1982 m. įvairiomis kalbomis), „Trakų rajonas" (1981 m.), „Kernavė" (1988 m.), „Karaimų etnografinė paroda"
(1989 m. lietuvių ir rusų k.), publicistikos rinktines „Kur dunkso Trakų pilys" (2010 m.), „Laisvi su laisvais, lygūs su lygiais" (2015 m.), „Mūsų Trakų žemė" (2017 ir 2020 m., dvi
knygas).
Su Juozu Vercinkevičiumi daugiausia teko bendrauti, kai jis įsteigė laikraštį „Voruta" ir įkūrė to paties pavadinimo leidyklą, o aš dirbau Žurnalistikos institute, nuo 1992 m. rengiau straipsnius „Žurnalistikos enciklopedijai". Vis dažniau lankydavausi laikraščio redakcijoje, įsikūrusioje Vilniuje, A. Jakšto gatvėje. Joje nuolat būdavo klientų ir publikacijų autorių - žurnalistų, leidėjų, redaktorių, žiniasklaidos darbuotojų. Prisimenu, kai J. Vercinkevičius mane supažindino su žurnalų „Krantai" ir „Naujoji Romuva" vyriausiuoju redaktoriumi Vaidotu Dauniu, Lenkijos lietuvių Punsko leidyklos „Aušra" direktoriumi, poetu, vertėju,
publicistu, redaktoriumi Sigitu Birgeliu, kitais įvairių leidinių redaktoriais, leidėjais.
J. Vercinkevičiaus vadovaujama leidykla 1993 m. išleido mano knygą „Lietuvių žurnalas", 1995 m. - kitą knygą „Lietuvių periodinė spauda", o 1999 m. - monografiją „Lietuvių žurnalai ir jų sistemos kūrimas tipologinių modelių pagrindu".
Mums bendraujant J. Vercinkevičius pasiūlė parengti ciklą publikacijų apie įvairios tematikos lietuvių laikraščių bei žurnalų raidos istoriją. Aš sutikau, ir 1995 m. laikraščio
puslapiuose atsirado rubrika „Iš lietuvių spaudos istorijos". Per trejus metus (iki 1997 m.) su šia rubrika „Vorutoje" paskelbiau apie 30 teminių apžvalginių straipsnių. Jie buvo skirti religinei, kultūrinei, mokslinei, literatūrinei, pedagoginei, studentų, moksleivių, jaunimo,
vaikų, skautų, moterų, profesinei, medicininei, ekonominei, teisinei, techninei, žemės ūkio, statybos, transporto, ryšių, verslo, karinei, sąjūdžio, sporto, satyros ir humoro, pramoginei spaudai. Laikraštyje „Voruta" ir svetainėje www.voruta.lt buvo išspausdinta nemažai ir kitokio pobūdžio mano publikacijų - knygų recenzijų, straipsnių, minint svarbias sukaktis, įamžinant žymių žmonių (Stasio Šilingo, Viktoro Aleknos, Romualdo Kalonaičio ir kitų) atminimą.
Su J. Vercinkevičiumi malonu bendrauti, jis visada gali patarti, su juo galima pasitarti.
J. Vercinkevičius yra 1991 m. įsteigtos Lietuvos žurnalistų draugijos narys. 2020 m. jam, kaip Lietuvos istorijos žurnalo „Voruta" steigėjui ir vyriausiajam redaktoriui, už ilgametį
ir nuoseklų darbą istorinės žurnalistikos srityje įteikta šios draugijos skiriama Stasio Lozoraičio premija „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą".
 
Bus daugiau 

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2022-11-27 11:50
 
 

Komentarai (2)

Jūsų el. paštas

Onutė

2022-11-17 15:39

Versinkevičius vertas dar didesnio apdovanojimo

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Donatas Lengvenis

2022-11-11 13:18

"Vorutą" reikėtų atgaivinti. Geras laikraštis.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media