2024 m. kovo 28 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Žiniasklaida Lietuvoje

*print*

Archyvas :: Žurnalistų etikos inspektoriaus skyrimas jau sulaukė kritikos

2009-07-07
 

Lietuvos žurnalistų sąjunga kritiškai vertina kai kurių politikų mėginimus iš esmės pakeisti žurnalistų etikos inspektoriaus skyrimo procedūrą.

 

Pagal Visuomenės informavimo įstatymą inspektorių Seimo tvirtinimui teikia Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija (LŽLEK). Po to, kai iš pareigų nusprendė pasitraukti antrąją kadenciją įpusėjęs žurnalistų etikos inspektorius Romas Gudaitis, LŽLEK į šias pareigas pasiūlė vaikų psichiatrą Liną Slušnį.

 

Kitas kandidatas – teisinį išsilavinimą turintis ir iki šiol R.Gudaičio patarėju dirbęs Deividas Velkas – surinko mažiau balsų. Beje, ieškant tinkamo kandidato šioms pareigoms kai kurios organizacijos bandė įkalbėti kandidatuoti žinomus žurnalistus Audronę Nugaraitę, Rytį Juozapavičių, Romą Sakadolskį.

 

Tačiau žurnalistų etikos inspektoriaus tvirtinimo procedūra įstrigo Seime. Dar daugiau – kai kuriems parlamentarams neįtiko ne tik LŽLEK siūlomas kandidatas L.Slušnys, bet ir kilo noras pakeisti Visuomenės informavimo įstatyme įteisintą inspektoriaus skyrimo tvarką. Jei Seimas pritars konservatorių frakcijos seniūno Jurgio Razmos pasiūlymams, šias pareigas galės užimti tik teisinį išsilavinimą turintis asmuo, ir jo kandidatūrą Seimui teiks ne visuomeninės organizacijos, o Seimo komitetas.

„Tai, kad politikai siūlo keisti žiniasklaidos savireguliavimo arba reguliavimo sistemą vienpusiškai, jau savaime rodo, kad tai – politinis sprendimas, politiniai siūlymai ir valia“,– komentuodamas susidariusią situaciją naujienų portalui DELFI pareiškė Lietuvos žurnalistų sąjungos vadovas Dainius Radzevičius.

Pasak jo, jei inspektoriui keliamas teisinio išsilavinimo reikalavimas, klausimas, kodėl toks pat reikalavimas nekeliamas ministrams, visoms kontroliuojančioms ar prižiūrinčioms organizacijoms.

„Teisininkas inspektoriumi gali būti, tačiau lygiai taip pat matyčiau žmogų, kuris turėtų komunikacijos srities, žurnalistikos, bet kurį kitą humanitarinį arba socialinį išsilavinimą“,– teigė D. Radzevičius. Pasak jo, esminis klausimas – ne koks aukštasis išsilavinimas reikalingas, o skiriamo žmogaus reputacija. Dėl to, sako LŽS vadovas, gera dabar galiojanti tvarka, kai Seimas skiria LŽLEK pasiūlytą kandidatą.

„Keisti balansą ir visą valią suteikti politikams reikštų mažų mažiausiai keletą metų atgal ir grįžimą į metus iki 1996 m., kai priimtas Visuomenės informavimo įstatymas“,– pareiškė LŽS vadovas.

Kritiškai susidariusią situaciją vertina ir naujienų agentūros BNS vadovas Artūras Račas: “Kažkas Seime tikriausiai pasielgė kaip visada ir nusprendė bendrąją normą pritaikyti konkrečiam žmogui. Galime dėl to tik apgailestauti. Apie etiką gali spręsti žmogus, neturintis teisinio išsilavinimo. Būčiau labiau už tai, kad toje srityje dirbtų žmogus, labiau susijęs su žiniasklaida. Padėti suformuluoti sprendimus, apiforminti juos teisiškai gali padėti teisę išmanantys tarnybos darbuotojai. Ministrais gali būti žmonės be teisinio išsilavinimo, tai kodėl dabar etikos inspektorius būtinai turi būti su teisiniu išsilavinimu“.

Rytoj, liepos 8 d., turėtų paaiškėti, ar kai kurių politikų viražai skiriant naująjį žurnalistų etikos inspektorių bus sėkmingi.

 

Nuotraukoje: Artūras Račas

Paskutinį kartą atnaujinta: 2009-08-05 15:12
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media