Žiniasklaida Lietuvoje

Lietuvos žurnalistų sąjunga, vienijanti apie 1000 narių bei aktyviai ginanti visos žurnalistų bendruomenės interesus kritiškai vertina politikų ketinimus suvaržyti kūrybinių darbuotojų socialines garantijas.

Šiandien LŽS išsiuntė oficialų raštą Seimo nariams, kurie rytoj svarstys Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4, 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Jį priėmus žiniasklaidos darbuotojų, dirbančių pagal autorines sutartis, socialinės garantijos gali sumažėti perpus.

Numatoma, kad pagal šio įstatymo 4 str. 1 dalies 1 punktą ir 4 str. 5 dalį socialinio draudimo įmokos priskaičiuojamos ir privalomai sumokamos nuo pajamų, gautų iš sporto ir (ar) atlikėjo veiklos, ir (ar) pajamų, gautų pagal autorines sutartis. Šio įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 50 procentų pajamų už sporto ir (ar) atlikėjo veiklą ir (ar) pagal autorinę sutartį sumos.“

Susipažinusi su tokio pobūdžio pakeitimais, Lietuvos žurnalistų sąjunga atkreipia dėmesį, kad tokiems pasiūlymams pritarti negalima ir būtų socialiai neteisinga.

Visų pirma, priėmus tokį sprendimą būtų pažeistas socialinio teisingumo principas, kuris turėtų užtikrinti galimybę kiekvienam iš savo veiklos pajamas gaunančiam asmeniui tikėtis ir socialinių garantijų. Numačius, kad socialinio draudimų įmokų bazę sudarytų tik 50 procentų pajamų, gautų pagal autorinę sutartį, daugelio Lietuvos žurnalistų padėtis iš esmės pablogėtų. Visų pirma dėl to, kad ekonominio sunkmečio metu taupydamos lėšas bendrovės ieškotų visų įmanomų būdų pakeisti žurnalistų turimas darbo sutartis į autorines sutartis.

LŽS turimais duomenimis, tai jau buvo įvykę VšĮ Lietuvos radijas ir televizija, kuomet dėl milžiniškų skolų buvo ieškoma galimybių mažinti išlaidas. Mažinama buvo darbuotojų socialinių garantijų sąskaita. Reikia pažymėti, kad jau iki šiol daugelyje redakcijų vyravo praktika, kuomet dalį atlyginimo autorius gaudavo pagal darbo sutartį ir dalį pagal autorinę sutartį. Ši praktika įsigalėjo dėl nelygios mokestinės naštas, tenkančios pajamoms, gaunamoms pagal skirtingas sutartis.

“Tiesa, pastaraisiais metais dalis žiniasklaidos priemonių elgėsi socialiai atsakingai ir savo darbuotojus įdarbindavo pagal darbo sutartis. Tačiau dėl didesnės mokestinės naštos šios rūšies pajamoms, tokios žiniasklaidos priemonės atsidurdavo nelygioje konkurencinėje kovoje. Jiems žymiai brangiau kainuodavo išlaikyti žurnalistą ar kitą kūrybinį darbuotoją. Todėl tikėtina, kad sunkmetis paskatins fiktyviai atleisti darbuotojus iš darbo pagal darbo sutartį ir bendradarbiauti su jais tik sudarius autorinę sutartį,”- pažymi Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

Lietuvos žurnalistų sąjungos Suvažiavime dar 2006 metais buvo nutarta siekti, kad nepriklausomai nuo gaunamų pajamų rūšies už kūrybinę žurnalisto veiklą, žurnalistai turėtų tokias pat socialines garantijas, kokias turi ir kiti dirbantieji. Mažinama mokestinė bazė iš esmės atima iš žmonių teisėtus lūkesčius tikėtis tokių garantijų ateityje.  

Todėl atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, Lietuvos žurnalistų sąjunga nepritaria įstatymo projektui ir siūlo ieškoti kitų būdų, kurie palengvintų kūrybinio ir žiniasklaidos sektoriaus finansinę padėtį neatimant socialinių garantijų iš žmonių.