2024 m. kovo 29 d., Penktadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Užsienio naujienos

*print*

Archyvas :: Krizė – grėsmė Europos visuomeniniams transliuotojams?

2009-11-24
 

Vytaras Radzevičius

 

Lapkričio 2 d. Europos transliuotojų sąjungos (EBU) vykdomasis komitetas nutarė parengti „Baltąją knygą apie riziką visuomeniniams transliuotojams” („White Paper on Public Service Media at Risk”). Šis tarptautinės organizacijos žingsnis skirtas koordinuoti 2009 metų liepos mėnesį pradėtą specialų projektą, kurio tikslas – padėti ir konsultuoti Europos visuomeninius transliuotojus teisės, kontrolės, struktūros, finansų ir kitose srityse. Specialios pagalbos būtinybę lemia didėjanti grėsmė, su kuria ekonominiu sunkmečiu susiduria visuomeniniai transliuotojai.

 

Politikų akibrokštas Vengrijoje

 

Vengrija – pirmoji šalis, kurios vadovus EBU paragino skirti deramą dėmesį visuomeniniam transliuotojui. Lapkričio pradžioje EBU kreipėsi į Vengrijos ministrą pirmininką ir Prezidentą ragindama dar kartą apsvarstyti šios šalies visuomeninio transliuotojo kitų metų biudžeto mažinimą. Tokių veiksmų tarptautinė organizacija ėmėsi, kai Vengrijos parlamentas priėmė nutarimą 2010 m. 73 milijonais eurų (daugiau kaip 30 procentų)  sumažinti visuomeninio transliuotojo biudžetą. EBU prezidentas ir generalinis direktorius Vengrijos vadovams priminė apie 2008 metų rugsėjį Europos Parlamento priimtą rezoliuciją dėl visuomeninio sektoriaus transliuotojų tikslams įgyvendinti būtino ilgalaikio finansavimo.

 

Po Vengrijos politikų sprendimų EBU nedelsdama ėmėsi išsamiai aiškintis, kokia padėtis yra ir kitose šalyse, siekdama nustatyti, kurių visuomeninių transliuotojų veiklą labiausiai paveikė pasaulinė ekonomikos krizė ir kurie susiduria su didžiausia politinio spaudimo grėsme. Šiuo tikslu visuomeniniams transliuotojams EBU pateikė klausimynus.

 

EBU susirūpinusi ir LRT

 

Klausimyne, kurį EBU pateikė Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai, domimasi LRT biudžetu 2008–2010 metais, koks suplanuotų programų finansavimas, kiek dėl mažėjančio finansavimo sumažėja programos apimtis bei kiek atsisakyta laidų, kokius Vyriausybė nustatė perėjimo nuo analoginio prie skaitmeninio transliavimo terminus, ar dažnai keičiama visuomeninio transliuotojo vadovybė, kokios valdžios galimybės ir mėginimai reguliuoti visuomeninio transliuotojo programų turinį, taip pat domimasi, su kokiomis problemomis, keliančiomis ar galinčiomis kelti grėsmę, susiduria Lietuvos visuomeninis transliuotojas. 

 

2010 m. LRT iš biudžeto siūloma skirti 35,03 mln. litų, t. y. 7,99 mln. litų mažiau negu 2009 metais ir 17 mln. litų mažiau negu 2008. Planuojama, kad kitais metais iš reklamos LRT gaus tik 11 mln. litų. Taigi bendras LRT finansavimas, kuris daug metų yra vienas mažiausių iš šios tarptautinės organizacijos narių, 2010 metais nublokštų Lietuvos visuomeninį transliuotoją į 1999 metų lygį.

 

Europos transliuotojų sąjunga įkurta 1950 metais, dabar tai didžiausia visuomeninių transliuotojų asociacija pasaulyje ir vienija 75 transliuotojus 56 Europos ir gretimose šalyse bei 43 asocijuotus narius visame pasaulyje. Bendra EBU narių savaitinė auditorija siekia 650 mln. žiūrovų ir klausytojų.

 

LRT yra Europos transliuotojų sąjungos narė nuo 1993 metų.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2009-12-18 13:00
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media