Vytautas Žeimantas
Šiandien ryte (liepos 17 dieną) Vilniuje mirė geras mūsų kolega, aktyvus LŽS Senjorų klubo narys, vienas žinomiausių Lietuvos enciklopedininkų Antanas Račis. Dar visai neseniai, kovo 25 dieną mes sveikinome kolegą Antaną su gražią sukaktį - 85-mečiu. Prasidėjus vasarai, jis vėl kvietė apsilankyti jo jaukioje sodyboje Sidariškėse, esančioje prie Linkmenų, kurioje jis ne tik vasarojo, bet ir aktyviai ūkininkavo. O dabar...
Prisimenu, anksčiau kaip žurnalistui daug kartų teko susitikti su A. Račiu. Mane domino enciklopedijos, jų leidyba, o jis daug metų dirbo Mokslo ir enciklopedijų leidybos institute, vėliau centre, buvo direktoriaus pavaduotojas redakciniams darbams, įvairių, tame tarpe 2001-2015 metais leistos 26 tomų „Visuotinės lietuvių enciklopedijos" ir 2008-2015 metais leistos 4 tomų enciklopedijos „Lietuva" vyriausiasis redaktorius.
A. Račio tvarkomos ir redaguojamos įvairios enciklopedijos, vaizdžiai šnekant, per tuos dešimtmečius byrėjo viena po kitos. Kiekviena enciklopedija, ar jos tomas buvo vertas atskiros apžvalgos, pristatymo visuomenei. Todėl augo ir mano parašytų straipsnių apie enciklopedijas skaičius. Dabar, kai apsidairiau, tokių recenzijų jau priskaičiavau per trisdešimt.
Su A. Račiu visuomet būdavo lengva bendrauti. Nė nepajutau, kada dalykiniai susitikimai peraugo į draugiškus. Mane maloniai stebino ne tik jo puiki atmintis, erudicija, bet ir didelis darbštumas, gyvenimiškas entuziazmas, sakyčiau, įgimtas vitališkumas. Ir, prisipažinsiu, niekada nekilo klausimas, kiek jam metų.
Kolega Antanas gimė 1936 metų kovo 25 dieną gražiame ir jaukiame Stebeikių kaime. 1944 metais pravėrė Rinkūnų pradinės mokyklos duris, 1947 metais pradėjo mokytis Pumpėnų septynmetėje mokykloje. 1950 metais jau mokėsi Pasvalio vidurinėje mokykloje. Mokėsi labai gerai, baigė su aukso medaliu. Tačiau iškilo didelė problema su medalio įteikimu - jaunuolis atsisakė stoti į komjaunimą! Tai tuo metu buvo tikrai drąsus žingsnis. Reiškiantis ne tik jaunuolio tvirtą valią, bet ir atskleidžiantis jo mąstymą, politinę orentaciją.
1954 metais, atsisveikinęs su gimtąja Pasvalio žeme, jaunasis Antanas pradėjo studijuoti Vilniaus universiteto Istorijos filologijos fakultete. 1959 metais įsigyja filologijos ir lietuvių kalbos ir literatūros vidurinės mokyklos mokytojo kvalifikaciją.
Kurį laiką dirbo lietuvių kalbos mokytoju Vilniaus rajono Skorbutėnų ir Kenos aštuonmetėse mokyklose. Visas kitas gyvenimas buvo skirtas sunkiam ir atsakingam enciklopedijų leidėjo triūsui. Beveik 50 metų kolega Antanas dirbo enciklopedijų leidykloje.
Dabartinis Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras atlaikė kelias reorganizacijas, keitėsi ir sukaktuvininko pareigų pavadinimai. Tačiau visą laiką jam būdavo patikimos vis atsakingesnės pareigos. Dirbo mokslinių ir vyresniuoju moksliniu redaktoriumi, kelių redakcijų vedėju. Tai leido sukaupti didelę patirtį, imtis vadovauti visiems instituto redakciniams darbams. O pradėjus leisti fundamentalią „Visuotinę lietuvių enciklopediją" - tapti jos vyriausiuoju redaktoriumi.
Net 15 metų pagrindinis kolegos Antano rūpestis buvo laiku ir kokybiškai leisti „Visuotinę lietuvių enciklopediją".
„Antanas Račis taip „užsukdavo" visus, kad šalia jo atsainiai dirbti nebuvo galimybių. Tai buvo tikras mūsų enciklopedijos variklis", - sakė jo bendradarbis, istorijos daktaras Algirdas Matulevičius.
26 tomų „Visuotinė lietuvių enciklopedija" - išskirtinis, unikalus leidinys. Žurnalistiniame bloknote turiu užrašytus kolegos Antano žodžius, apibūdinančius šį didžiulį veikalą. Tada jis sakė, jog prie šio leidinio ne vienerius metus plušėjo per 50 instituto darbuotojų. Į enciklopediją tilpo per 115 tūkst. straipsnių, 24 tūkst. iliustracijų, 650 žemėlapių. Penktadalis enciklopedijos skirta Lietuvai ir lituanistikai.
Prisiminiau ir istoriko profesoriaus Antano Tylos žodžius. Jis, pristatydamas enciklopedijos pirmąjį tomą, pavadino jį ne tik informacijos šaltiniu, bet ir tautos raiškos forma, palygino su Martyno Mažvydo „Katekizmu".
„Kasmet spausdinant po keletą tomų, bus pastatytas šis daugiatomis lietuviško intelekto rūmas, dar vienas nepaneigiamas tūkstantmetės valstybingumo tradicijos įrodymas," - sakė akademikas Zigmas Zinkevičius.
„Enciklopedijos išleidimas parodo tautos pajėgumą, jos potencialą. Net ir daug didesnės tautos negalėtų pasigirti tais šios srities laimėjimais, kurie žymi nepriklausomos Lietuvos valstybės nueitą kelią", - kalbėjo Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, kuris buvo pirmųjų 15-os „Visuotinės lietuvių enciklopedijos" tomų globėjas.
Profesorius Vytautas Landsbergis naująją „Visuotinę lietuvių enciklopediją" įvertino kaip vieną didžiųjų ir ambicingų nepriklausomos valstybės lūkesčių. Tokią enciklopediją pajėgi leisti tik nepriklausoma valstybė, kurios nevaržo svetimos ideologinės koncepcijos, primesti atrankos ir vertinimo kriterijai. Tai ir šalies vizitinė kortelė, teigianti, rodanti save pasauliui, kartu savo tautai pristatanti pasaulio žiniją. Tai ir priklausymo tam tikram kultūriniam arealui įrodymas. Per informacijos atranką, selekciją, pasak V. Landsbergio, ir reiškiasi enciklopedijos lietuviškumas.
Tačiau šios enciklopedijos leidimo pradžia nebuvo rožėmis klota. Atsirado net tokių autorių, kuriems vien tik „užmojis leisti naują visuotinę lietuvių enciklopediją XXI a. pradžioje atrodo veikiau absurdiškas negu didingas". Nusikalbėta ir kitaip. Dabar tokių atsiliepimų jau neliko. Čia, beje, didelis ir kolegos Antano nuopelnas. Jis drąsiai eidavo į polemiką, į viešumą, gynė ir apgynė naujosios enciklopedijos nuostatas.
Kolegos Antano vadovaujama šios enciklopedijos Vyriausioji redakcija atliko milžinišką darbą, su kuriuo neturiu ką palyginti dairydamasis po dabartinę Lietuvos erdvę.
Už darbą rengiant „Visuotiną lietuvių enciklopediją" kolega Antanas apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu (2011).
Kitas didelis kolegos Antano darbas - 2008-2015 metais išleista keturių tomų enciklopedija „Lietuva". Jis buvo ir dvitomės „Lietuvos sporto enciklopedijos" (2010-2013) Mokslinės redakcinės tarybos pirmininko pavaduotojas, Enciklopedinio žinyno „Bažnytinė muzika" (2011) Mokslinės redakcinės tarybos pirmininkas. Su istoriku E. Maneliu sudarė ir redagavo dvitomį enciklopedinį žinyną „Lietuvos istorija" (2011-2015).
Kolegą Antaną domino ir žiniasklaidos problemos. 1991 metais jis įstoja į Lietuvos žurnalistų sąjungą, iki šiol aktyviai dalyvavo jos veikloje. Paskelbė straipsnių periodinėje spaudoje. Parašė prisiminimų, kurie skelbiami knygoje „Jurgėnų kraštas: praeitis, etninė kultūra, dabartis" (2014). Nuo 2002 metų jis buvo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narys.
Ir dar reikėtų pabrėžti vieną kolegos Antano veiklos barą - vertimus. Daug kam tai gali būti netikėta, nes jis visas išverstas knygas pasirašydavo slapyvardžiu - Antanas Stebeikis, slaptai pavardei pasirinkęs gimtojo kaimo pavadinimą. Jis išvertė iš lenkų ir rusų kalbų daug, per 20 grožinės ir mokslinės literatūros knygų. Tarp jų B. Makausko „Vilnijos lietuviai, 1920-1939 metais" (1991), daug romanų.
Išėjęs į užtarnautą poilsį,kolega Antanas turėjo naujų didelių planų: su talkininkais ėmėsi rengti enciklopedinį biografinį žinyną „XIX-XX a. Lietuvos dvasininkai". Deja, šį darbą jau reikės baigti kitiems.
Lietuvos žurnalistų ir enciklopedininkų šeima neteko kūrybingo kolegos, darbštaus enciklopedininko, gero bičiulio.
Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Seimo ir savo vardu irgi nuoširdžiai užjaučia Antano Račio artimuosius.
„Per ilgus profesinius metus Antanas Račis su bendradarbiais parengė ne vieną enciklopediją ir žinyną, iš jų reikšmingiausia yra daugiatomė unikali Visuotinė lietuvių enciklopedija, kurios vyriausiasis redaktorius jis buvo. Šis leidinys - intelektualus nepriklausomos Lietuvos valstybės ženklas ir įrodymas", - sako Seimo Pirmininkė, pridurdama, kad kolegos ir bendradarbiai A. Račį prisimena kaip ypač profesionalų, labai darbštų ir reiklų lietuviškų enciklopedijų strategą, aktyvų visuomenininką, tačiau paprastą ir kuklų žmogų.
Sunkią netekties akimirką V. Čmilytė-Nielsen velionio šeimai ir kolegoms linki dvasios stiprybės.
Nuoširdžiai užjaučiame kolegos Antano šeimą ir artimuosius.
*
Atsisveikinti su kolega Antanu bus galima laidojimo namuose, esančiuose prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios liepos 21 d. nuo 16 val. Šv. Mišios - 18 val. Laidojamas liepos 22 d. 13 val. Bus palaidotas tėviškėje, Pasvalio rajone.
.jpg){kind=logo}
.jpg)
Komentarai (25)