Konferencijoje „Mažosios Lietuvos istorinės žemės", kurią lapkričio 22 d. Mokslų akademijoje surengė Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto (MČTAU) Turizmo fakultetas, pritarta žurnalistės prie Šv. Sosto Vatikane Laimos Pangonytės idėjai, minint Reformacijos 500 metų sukaktį, surasti evangelikų liuteronų pastoriaus, pirmosios lietuviškos knygos autoriaus Martyno Mažvydo kapą ir jo palaikus perlaidoti Lietuvoje. Senjorai pasiryžę visomis išgalėmis prisidėti prie šios iniciatyvos įgyvendinimo.
Konferencijoje apibendrintos senjorų kelionės po Mažąją Lietuvą ir per mokslo metus išklausytų paskaitų ciklas. „Nors po 1945 metų Mažojoje Lietuvoje praktiškai nebeliko lietuvininkų ir jų kultūros, šis regionas, kurio didžioji dalis dabar priklauso Kaliningrado sričiai, buvo ir yra labai svarbus Lietuvos kultūrai, todėl keliaudami, studijuodami šį kraštą, stengėmės pažinti turtingus jo istorinius klodus ir prisidėti prie istorinės atminties išsaugojimo",- pradėdama konferenciją kalbėjo MČTAU Turizmo fakulteto dekanė Teodora Dilkienė. Mažojoje Lietuvoje buvo išspausdinta pirmoji knyga lietuvių kalba, pirmoji lietuviška Biblija, pirmoji lietuvių kalbos gramatika, pradėtas leisti pirmasis lietuvių laikraštis. Šis istorinis kraštas saugo Lietuvai svarbių žmonių, Lietuvos raštijos pradininkų - Martyno Mažvydo, Kristijono Donelaičio, Liudviko Rėzos, Jono Bretkūno, Abraomo Kulviečio, Stanislovo Rapalionio, Ievos Simonaitytės, kitų visuomenės ir kultūros veikėjų atminimą.
Su Mažosios Lietuvos istorine praeitimi, etnokultūriniais ypatumais konferencijos dalyvius supažindino Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentas, Mažosios Lietuvos kultūros tyrinėtojas prof. Domas Kaunas ir žinomas etnologas, mokslo istorikas prof. Libertas Klimka.
Istorikas, knygų apie istorines Mažosios Lietuvos vietoves autorius Norbertas Stankevičius supažindino su Rytprūsių istorija, o Rambyno regioninio parko vyriausioji kultūrologė, lankytojų centro vadovė Giedrė Skipitienė pakvietė pasižvalgyti į Mažąją Lietuvą nuo Rambyno kalno.
Daugelis mintinai mokame Kristijono Donelaičio „Metų" ištraukas, bet mažai žinome apie patį šios poemos autorių. Lietuvių literatūros tyrinėtoja, vertėja dr. Dalia Dilytė-Staškevičienė atskleidė lietuviams mažai žinomą K. Donelaičio asmenybę - jo nepaprastą smalsumą, žingeidumą, dievotumą, moralės normas, meilę paprastam žmogui.
Kelionėse po istorinį Karaliaučiaus kraštą senjorus lydėjęs šio krašto Lietuvių kalbos mokytojų asociacijos „Nadruva" pirmininkas Aleksas Bartnikas papasakojo apie pastangas puoselėti Kaliningrado srityje lituanistines tradicijas, kad, kaip prisakė M. Mažvydas, „mūsų gimtasis žodis tarnaudamas gyvas išliktų ir būtų perduotas ainiams". Asociacijos pastangomis čia veikia lietuvių kalbos būreliai, 18-koje mokyklų dėstoma lietuvių kalba, rengiamos lietuvių kultūros šventės, jaunimo stovyklos. Konferencijoje pristatytas Karaliaučiaus krašto vaikų sukurtas animacinis filmukas „Jūratė ir Kastytis", kuriame jaudinančiai nuskambėjo poemos ištraukos, lietuviškai, kad ir su rusišku akcentu, deklamuojamos šio krašto vaikų.
Buvo įdomu pasiklausyti vertėjos Karolinos Masiulytės skaitomų K. Donelaičio „Metų" ištraukų prancūzų kalba ir tų pačių lietuviškų eilių, kurias perskaitė Donelaičio draugijos narys Steponas Kubeckas. Jaudinančiai nuskambėjo aktorės Gražinos Urbonaitės perskaityta Justino Marcinkevičiaus poema „Donelaitis". „Privalot praeitį praeit širdim, ne kojom..." - tai tarsi priesakas kiekvienam savo kraštą mylinčiam lietuviui.
Kartu su senjorais po Karaliaučiaus kraštą keliavo žurnalistė prie Šv. Sosto Vatikane Laima Pangonytė, kuriai, stovint prie apleistos evangelikų bažnyčios Ragainėje (Neman) ir kilo mintis surasti požemyje po šia bažnyčia esantį Martyno Mažvydo kapą ir jo palaikus perlaidoti Lietuvoje. Beveik 300 konferencijos dalyvių vienbalsiai pritarė šiai iniciatyvai, nutarė įkurti iniciatyvinę grupę, kurią sudarytų Kaliningrado srities lietuvių organizacijų, Lietuvos evangelikų bendruomenės atstovai, paminklosaugininkai, restauratoriai, istorikai, visuomenės ir kultūros veikėjai ir, žinoma, Trečiojo amžiaus universitetų senjorai. Senjorai pasiryžę aktyviai dalyvauti įgyvendinant šią prasmingą iniciatyvą, dalyvauti savanoriškose talkose ir kituose projektuose, studijuoti, saugoti istorinę mūsų tautos atmintį ir ją perduoti savo vaikams ir anūkams.
MČTAU inf.
Komentarai (1)