2024 m. kovo 29 d., Penktadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Sukaktys, jubiliejai

*print*

Archyvas :: Antanas Šimkūnas: Lietuvos Respublikos šimtmečiui. “Lietuvos aide” apie „Naujos gadynės pradžią“

2018-03-08
 
Antanas Šimkūnas

Antanas Šimkūnas

Antanas Šimkūnas

 

 

Dabar, po 100 metų, įdomu pavartyti 1918 metų vasario 19 d. „Lietuvos aido" 22 numerį, kurio pirmajame puslapyje stambiomis raidėmis pranešama: „LIETUVOS TARYBA SKELBIA LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĘ..." Lakoniškas, ilgai svarstytas ir redaguotas pareiškimo tekstas. „Lietuvos Taryba savo posėdyje vasario m. 16 d.1918 m. vienu balsu nutarė kreiptis į Rusijos, Vokietijos ir kitų valstybių vyriausybes šiuo pareiškimu: Lietuvos Taryba, kaip vienintelė lietuvių tautos atstovybė, remdamos pripažintąja tautų apsisprendimo teise ir Lietuvių Vilniaus konferencijos nutarimu rugsėjo m. 18 - 23 d. 1917 metais, skelbia atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine VILNIUJE ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis..." Toliau Pareiškime sakoma, kad Lietuvos valstybės pamatus ir jos santykius su kitomis valstybėmis kuo greičiau nustatys demokratiniu būdu gyventojų išrinktas Steigiamasis Seimas.
Teksto pabaigoje - 20 Lietuvos Tarybos narių pavardžių.
Būtent šis laikraštis pirmasis Lietuvos žmonėms ir užsienio žurnalistams pranešė apie, anot signataro Petro Klimo, „naujos gadynės pradžią."
Galėjo ir nepranešti, jeigu ne Lietuvos Tarybos nario Petro Klimo įžvalgumas rengiant šį numerį. Dar prieš vokiečių cenzoriaus patikrinimą jis atspausdino dalį laikraščio numerių, juos paslėpė ir išsaugojo, po to išplatino. Kai ginkluoti vokiečių kareiviai Totorių gatvėje užpuolė M. Kuktos spaustuvę, konfiskavo laikraštį, išbarstė surinktą šriftą, laikraštis jau skelbė žmonėms gerąją naujieną.
Kas toliau rašoma kituose šio laikraščio puslapiuose?
Visas antras puslapis skirtas Nepriklausomybės temai. Lietuvos Tarybos vicepirmininkas dr. J. Šaulys straipsnyje „Dėl nepriklausomybės paskelbimo" rašo: „Laukiamoji valanda išmušė. Šeštadienį, vasario 16 d. Lietuvos Taryba vienu balsu nutarė paskelbti Lietuvos nepriklausomybę... Įvyko, ko visa Lietuva seniai troško bei laukė."
„Daug sunkių dienų pergyveno mūsų tauta,- rašo Lietuvos Tarybos narys P. Klimas straipsnyje „1918 m. vasario 16 d.". - Tarp laimėjimų, piktų kovų ir skaudžių nelaimių ėjo metų metai, amžių amžiai. Užpuolė mus pagaliau šis pasaulio didysis karas, išsklaidė, sutrempė mus, sunaikino. Bet dvasia ir tiek metų žiauriai slopinta tautos ugnis neužgeso." Autorius nurodo, kokį sunkų darbą teko atlikti Lietuvos Tarybai, ilgai blaškomai karo valdžios replėse, siekiančiai, „ kad tik greičiau nors viena šviesesnė kibirkštėlė įkristų į tamsią tėvynės dabartį ir ateiti", kad sėkmingai baigtųsi derybos su Vokietija ir Rusija, kad jos pripažintų tautų apsisprendimo teisę. 
Pakiliame straipsnyje „Amžių balsai" J. Pajaujis rašo: „Senojoje Gedimino pilyje galingu gaudesiu susidūrė du aidu: dabarties ir praeities. Nuo užburtojo valdovo veido nuslinko tamsus liūdesio debesys, ir skaistus ateities šypsojimas lydėjo tolimųjų amžių balsą: „Verti yra savo laisvųjų bočių tie ainiai, kurie ryžtasi patys siekti laisvės. Lai būna šviesūs jų keliai".
Tuomet Švedijoje buvęs kun. Juozas Tumas-Vaižgantas iš Stokholmo atsiuntė „Lietuvos aidui" straipsnį „Tautos Laisvės ištroškus", kuriame išsako savo džiaugsmą: „Lietuva vėl nepriklausoma, tai mano Saulė, duosianti man gyvybės ir ūpo... Jau aš jaučiu ateinančią mano Saulės, Tėvynės, Laisvės šviesą. Ji dar man neapšvietė, nes jos spinduliams reikia laiko erdvės... Sveika gi, Šviesybe, kuri ir vilčių srityje tebebūdama, jau laimini sielą!"
Trečiame laikraščio puslapyje skelbiamos žinios iš pasaulio ir Lietuvos .
Pasaulyje dar tebegirdėti karo aidai. Vasario 18 d. pranešimuose skelbiame, kad „daugelyje vietų vakarop pradėjo smarkiai šaudyti armotomis... vokiečių lakūnai naktį apmėtė bombomis Anglijos miestus ir šiaurinį Prancūzijos pajūrį... Rytų šone vasario 18 d. 12 val. dieną pasibaigia mūšių pertraukimo sutartis..."
Vasario 16 d. iš Berlyno pranešama, kad L. Trockis Rusijos vardu pažadėjo užbaigti karą, bet atsisakė pasirašyti taikos sutartį. Ukrainos delegacija Lietuvos Brastoje įteikė vokiečiams prašymą padėti apsiginti nuo bolševikų puolimo.
Skyrelyje „Žinios iš Lietuvos" skelbiama daug informacijos apie atgimstančias visuomenines organizacijas, jaunimo rengiamus vakarus, vaidinimus.
Tačiau daugiausia dėmesio skiriama lietuvių kalbai, skelbiama, kur galima mokytis gimtosios kalbos. Straipsnelyje „Mūsų mokyklos" mokytojas J. Gobis rašo: Joniškėlio apskrityje, kur gyventojų skaičius siekia arti 55 tūkstančių, turi 34 liaudies mokyklas (tame skaičiuje 8 dviklases) su 3000 vaikų. Taigi tūkstančiui gyventojų atsieina 54 mokiniai. Prie rusų valdžios Joniškėlio apskrityje buvo tik 20 mokyklų."Toliau autorius rašo, kad vis dar trūksta mokyklų, mokytojų. Visose mokyklose mokoma lietuvių kalba, vokiečių kalbai skiriama viena pamoka. Pedagogikos žinių mokytojai gauna Pasvalio, Kauno, Mintaujos mokytojų kursuose. Nuo Velykų žadama atidaryti Linkuvos lietuvių gimnaziją, Klovainiuose be jau veikiančių vakarinių kursų atidaromi vieni, šeštadieniniai kursai, kurie bus skirti nemokantiems rašyti. Bus mokoma lietuvių rašybos, gramatikos, istorijos.
Ketvirtame laikraščio puslapyje skelbiame nemažai pranešimų, kur galima mokytis lietuvių kalbos, patariame įsigyti tokias knygas: „Lietuvių pasakos", „Visuomenės įnamiai", „Žemaitės raštai", „Skaitymų knyga". Pranešama, kad Liudas Gira ruošia platų rašybos vadovėlį, o didžiausias kalbos žinovas ir prityręs jos taisytojas Rygiškių Jonas (Jablonskis) surašė ir atitaisė mūsų rašytojų klaidas savo knygelėje „Rašomosios kalbos dalykai".
Rubrika Sukaktys, jubiliejai yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2018-04-03 12:17
 
 

Komentarai (1)

Jūsų el. paštas

Taip

2018-03-22 16:48

"Lietuvos aidas" atrodo atgimsta. pradėjo eiti spalvotas.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media