Sukaktys, jubiliejai

Juozas Stasinas

Kai einu pasivaikščioti į Gedimino aikštę, ar buvoju Vilniaus Arkikatedroje, negaliu neaplankyti ir Karaliaus Mindaugo skvero. Tam turiu motyvų bei neišblėstančių prisiminimų, kurie ir atveda mane į šį gražiai tvarkomą, žaliuojančiais memorialiniais medžiais nusagstytą žemės lopinėlį. Tarp kitų čia pasodintų proginių medelių, jau dvidešimt metų į dangų savo lapų vainiką, tiesa, kol kas dar retoką, kelia ir ąžuoliukas, pasodintas Jo Šventenybės popiežiaus Jono Pauliaus antrojo lankymosi Lietuvoje progai įamžinti...

Prieš dvidešimt metų, kaip ir daugelis šalies gyventojų, su dideliu susidomėjimu sekiau Popiežiaus lankymąsi Lietuvoje, įdėmiai išklausiau visas Jo kalbas, stebėjau elgesį, netgi judesius, ir pajutau didelę pagarbą šiam Proto Genijui.

Garbingam svečiui išvykus iš Lietuvos ilgai mąsčiau, kuo galėčiau prisidėti įamžinant Popiežiaus vizitą. Man, kaip gamtosaugininkui, į pagalbą atėjo ruduo - medelių sodinimo metas. Gimė sumanymas pasodinti ąžuoliuką Vilniaus Arkikatedros pašonėje esančiame Karaliaus Mindaugo skvere. Pagalvojau, nors garbingas svečias ir išvykęs, bet gerą darbą daryti niekuomet nėra vėlu, juolab sužinojus, jog Popiežiui lankantis Vilniaus Arkikatedroje, nebuvo siūlyta čia pasodinti ąžuoliuką - garbingos atminties medį.

Apie savo sumanymą nutariau  papasakoti tuomet Arkikatedroje dirbusiam monsinjorui Kazimierui Vasiliauskui. Jis pritarė gražiai iniciatyvai, ir su jam būdingu kuklumu paprašė, kad ąžuoliuką sodintume be didelės pompastikos, be politikų ir kitų didelių veikėjų dalyvavimo.

„Sodinant atminimo medelį kuklioje ir sakralinėje aplinkoje, jis geriau prigis ir labiau vešės", - pusiau rimtai, pusiau juokais pasakė monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas spausdamas atsisveikinimo ranką.

Kibome į darbą. Susiradome žinomą parkotyrininką Kęstutį Labanauską, kuris parodė vietą, kurioje labiausiai tiktų augti šiam garbingam medeliui. Į ąžuoliuko sodinimo ceremoniją pakvietėme vyskupą Juozą Tunaitį, Lietuvos gamtos draugijos pirmininką, akademiką Alfonsą Merkį, Mindaugo kolegijos vicepirmininką, profesorių Zigmą Zinkevičių, Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorę Birutę Kulnytę, Arkikatedros tyrinėtoją, architektą Napaleoną Kitkauską, būrelį Sostinės gamtos bičiulių, kultūrininkų.

Sodinome medelį rugsėjo 28 dieną  per patį vidurdienį - 15 valandą. Todėl, be jau mūsų kviestos publikos, susirinko nemažas būrelis po Gedimino aikštę vaikštinėjusių smalsuolių. Ant trimečio ąžuoliuko (Quercus robur L.) šaknų susirinkusieji rankomis užpylė žemių, monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas, talkinant garbingiems mokslo vyrams Zigmui Zinkevičiui ir Alfonsui Merkiui, jį pašventino. Kaip ir dera tokiam įvykiui įamžinti surašėme Ąžuoliuko sodinimo aktą. Vienas jo egzempliorius saugomas Vilniaus Arkikatedroje, kitas -mano asmeniniame archyve.

Praeis dešimtmečiai, o gal, Dievas duos, ir šimtmečiai, entuziastų pasodintas ąžuoliukas primins apie reikšmingą Lietuvos istorijoje įvykį - Popiežiaus Jono Pauliaus antrojo viešnagę mūsų  atkurtoje Valstybėje.

Tad auk, ąžuolėli, auk...