Vytautas Žeimantas
Vis labiau į mūsų gyvenimą įauga internetas. Dabar žurnalistas be jo, kaip be rankų. Tačiau tokia vis didėjanti priklausomybė nuo interneto neša ne tik naudą - informacijos prieinamumą ir jos gausą, operatyvius ryšius, geras informacijos kaupimo sąlygas. Didelė priklausomybė nuo interneto daro mūsų veiklą nesaugią, mūsų archyvus pažeidžiamus, nes galimos įvairios kibernetinės atakos.
Per keletą pastarųjų metų beveik visoms didžiausioms Lietuvos žiniasklaidos priemonės yra patyrusios kibernetines atakas. Pasak Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovės Aistės Žilinskienės, žiniasklaidos priemonės ryškesnes kibernetines atakas patiria nuo 2010 metų.
Naujienų portalo alfa.lt rengiamame Metų mero balsavime kibernetiniai įsilaužėliai iškraipė Visagino merės Dalios Štraupaitės vertinimą.
Vadinamąsias prieigos ribojimo DDoS atakas pastaraisiais metais patyrė naujienų portalai Delfi.lt, Lrytas.lt, 15min.lt, taip pat įmonei „Diena media news" priklausantys portalai.
Šiemet įsilaužus į naujienų portalą Tv3.lt jame paskelbta melaginga žinia, kad krašto apsaugos ministras prisipažino esąs gėjus.
Pernai programišiams įsilaužus į naujienų agentūros BNS sistemą buvo įkelta melaginga žinia apie tariamai Latvijoje ipritu apsinuodijusius Jungtinių Amerikos Valstijų karius.
Palyginus neseniai naujienų agentūros BNS redakcijos Taline serverių veikla buvo sutrikyta dėl kibernetinės atakos. Nenustatyti veikėjai pradėjo kibernetinę ataką prieš BNS duomenų centro Estijoje serverius ir kitą tinklo infrastruktūrą. Dėl to sutriko agentūros darbas - neveikė naujienų terminalas ir nebebuvo skelbiami naujienų pranešimai. Dėl šio incidento taip pat buvo sutrikęs ir BNS biuro Lietuvoje darbas. Naujienų publikavimas buvo įstrigęs beveik 10 valandų. Kibernetinį puolimą prieš BNS pavyko atremti.
Kaip išvengti kibernetinių atakų? Kaip apsisaugoti? Vieni žurnalistai čia vargu ar susitvarkys. Todėl galime pasidžiaugti Krašto apsaugos ministerijos iniciatyva. Jai pavaldus Nacionalinis kibernetinio saugumo centras ir didžiausios Lietuvos interneto žiniasklaidos priemonės rugpjūčio 28 dieną pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo kibernetinio saugumo srityje. Dokumentą pasirašė naujienų portalus Delfi.lt, 15min.lt, Lrytas.lt, Alfa.lt ir Lrt.lt vienijanti Interneto žiniasklaidos asociacija, verslo naujienų portalas Vz.lt ir naujienų agentūros BNS bei ELTA.
Pasak Krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio, kibernetinės atakos prieš žiniasklaidą tampa pavojingesnės, kompleksiškesnės, sudėtingesnės, o šie išpuoliai gali sukelti didelį chaosą visuomenėje ir didelį chaosą valstybėje.
„Gyvename skaitmeninės visuomenės amžiuje, kuris tikrai suteikia mums dideles galimybes, gyvenimą daro patogesnį, bet, kaip jūs visi žinote, su patogumu ateina ir rizikos, rizikos kibernetinėms atakoms", - teigė Raimundas Karoblis.
„Mes pažinsime jūsų infrastruktūrą, įgyvendinsime geriausias praktikas ir pasirengsime planą, ką darysime vienu ar kitu atveju", - sakė viceministras Edvinas Kerza.
Krašto apsaugos ministerija ir kibernetinio saugumo centras planuoja kviesti žiniasklaidos priemonių informacinių technologijų atstovus dalyvauti nacionalinėse pratybose ir mokymuose, taip pat bendradarbiauti keičiantis informacija ir teikti pagalbą kibernetinių incidentų atveju.
Naujasis susitarimas numato galimybę žiniasklaidos atstovams dalyvauti Kibernetinio saugumo tarybos posėdžiuose ir bendrai testuoti atsparumą kibernetinėms atakoms.
Tikėkimės, kad bendromis pastangomis pavyks apsisaugoti nuo kibernetinių atakų. Žurnalistų darbas taps saugesnis, žinių skleidimas - patikimesnis.
Rubrika Savaitės tema yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.
.jpg){kind=logo}
.jpg)
Komentarai (3)