2024 m. kovo 29 d., Penktadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Savaitės tema

*print*

Archyvas :: Lietuvos žurnalistų sąjungos Etikos komisijos kreipimasis: “Kritika turi būti profesionali”

2016-12-06
 
 

Lietuvos žurnalistų sąjungos Etikos komisija

KREIPIMASIS

Kritika turi būti profesionali

2016-12-02, Vilnius

Lietuvos žurnalistų sąjungos Etikos komisija, atsiliepdama į diskusijas viešojoje erdvėje dėl 2016-11-15 LRT televizijos laidos „Dėmesio centre" ir gavusi pil. Z. I ir pil. L. I. prašymus įvertinti šią laidą visuomenės informavimo ir žurnalistų profesinės etikos požiūriu, susipažino su laidos turiniu ir kreipiasi į kolegas, primindama pagrindinę žurnalisto pareigą - gerbti tiesą ir visuomenės teisę į tiesą, kurių užtikrinimas įmanomas laikantis žurnalistų profesinės etikos standartų.

Seimo rinkimų kampanijos metu žiniasklaidos savitvarka atkreipė dėmesį, kad žurnalistų dalyvavimas rinkimų kampanijose yra netoleruotinas ir daro žalą žurnalistų bendruomenei, menkina visuomenės pasitikėjimą žiniasklaida. Komisija priminė, jog žurnalistai turi išnaudoti visą profesionalumo arsenalą ir įstatymų suteiktas galimybes, kad suteiktų rinkėjams objektyvią informaciją, padedančią įvertinti rinkimų kampanijos dalyvius, o agituoti už ar prieš konkretų kandidatą nėra žurnalistinis pilietiškumas.

Viešojoje erdvėje lėtai slopsta įsiaudrinimas dėl rinkimų rezultatų. Tai nesvetima ir kai kurioms žiniasklaidos priemonėms bei žurnalistams. Visuomenės skirstymas į „visažinį elitą" ir „nenusimanančią prastuomenę", vieniems piešiant autoritetų aureoles, kitus priskiriant „runkelių" klasei, - tai ne pavieniai atvejai, o susirūpinti verčianti tendencija, kai žurnalistai renkasi ne visuomenės informavimo kelią, o nuomonės formuotojų gretas.

Naudodamiesi teise kritikuoti, žurnalistai turi vengti tendencingumo, demonstruojamo priešiškumo, pašaipų, asmens menkinimo. Visuomenės informavimo etikos kodekso 21 straipsnis nurodo žurnalistams ir viešosios informacijos rengėjams be kita ko vengti vartoti užgaulius žodžius ir posakius.

Kitas kraštutinumas - pataikavimas valdžiai, gražbyliavimas. Žurnalistai turi išlaikyti distanciją valdžios atžvilgiu, kuri leistų nesuabejoti jų nepriklausomumu, nešališkumu, profesionalumu. Abiem atvejais žurnalistinės veiklos rezultatą nulemia tikslas - informuoti ar manipuliuoti.

Žurnalistas, bendraudamas su politikais (parlamento, vyriausybės, partijų vadovais), turi teisę ir privalo viešai kelti abejones, reikšti pastabas, taisyti netikslumus. Tačiau nedera puikuotis ar demonstruoti savo pranašumo pašnekovo atžvilgiu, reikšti simpatijų ir antipatijų. Tai niekaip nevaržo žurnalistų teisės kritikuoti  asmenis, kurie dėl einamų pareigų ar savo darbo pobūdžio dalyvauja viešajame gyvenime.

Visuomenės informavimo etikos kodekso  19 straipsnyje pabrėžiama, kad žurnalistai, informuodami apie privatų asmenį, pirmenybę turi teikti privataus gyvenimo apsaugai, o informuodami apie viešą asmenį - visuomenės interesui. Viešojo asmens kritikos ribos daug platesnės, todėl visuomeninėje ir politinėje veikloje dalyvaujantis asmuo negali nesitikėti didesnio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio.

Komisija kartu primena, kad neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją. Būtent šios visuomenės informavimo etikos nuostatos pastaruoju metu dažnai nepaisoma.

LŽS Etikos komisija vertina kritišką visuomenės požiūrį į žiniasklaidos ir žurnalistų veiklą, kaip visuomenės informavimo profesionalumą skatinantį veiksnį.

 

Lietuvos žurnalistų sąjungos Etikos komisijos pirmininkas       Viktoras Trofimišinas

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2016-12-06 10:46
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media