Savaitės tema

Lietuvos žurnalistai šiemet Spaudos, kalbos ir knygos dieną vėl pasitiko Kudirkos Naumiestyje, mieste, kuriame paskutinius savo gyvenimo metus praleido vienas žinomiausių tautinio atgimimo judėjimo veikėjų ir ideologų Vincas Kudirka, mieste, kuriame šventai saugomas jo atminimas: gražiai prižiūrimas jo kapas, nuo 1934 metų miestui buvo suteiktas Kudirkos vardas, o jo pagrindinėje aikštėje stovi V. Grybo sukurtas V. Kudirkos paminklas, šalia veikia V. Kudirkos muziejus, kurio durys ir buvo svetingai atvertos šventės dalyviams.

Kudirkos Naumiestis ir Lietuvos žurnalistų šeima dar labiau suartėjo po 1990 metų, kai Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija nutarė įsteigti kasmetinę Vinco Kudirkos premiją. Ji dabar yra svarbiausia mūsų premija, skiriama žurnalistui arba jų kūrybinei grupei už brandžius, humanistines, etines vertybes ir pilietinės-patriotinės visuomenės ugdymo prioritetus puoselėjančius bei valstybingumą stiprinančius spaudos, radijo, televizijos ar fotožurnalistikos autorinius darbus už praėjusius metus. Vinco Kudirkos premiją finansiškai remia Lietuvos aludarių gildija. 

Ši kartą į Kudirkos Naumiestį suvažiavo daug žurnalistų iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šakių, kitų vietų. Šventinį renginį, skirtą Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai suorganizavo Lietuvos žurnalistų sąjunga, Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija, Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys Dr. Vinco Kudirkos muziejus ir "Laikraščio Valsčius" redakcija.

Iš pradžių buvo surengta ekskursija po Vinco Kudirkos muziejų. Pirmojo aukšto salėje galėjome susipažinti su Kudirkos Naumiesčio istorija. Ikonografinė medžiaga, žemėlapiai ir daiktiniai eksponatai pasakoja Šešupės ir Širvintos santakoje įsikūrusio miesto istoriją. Su gausia tarpukario ikonografine medžiaga buvo galima susipažinti ir skaitmeniniu formatu.

Ekspoziciją pagyvina XIX a. pabaigos tradicinė zanavykų apranga, sukomplektuota iš Lietuvos nacionalinio muziejaus etnografinės aprangos rinkinyje saugomų autentiškų eksponatų ir jų kopijų. Antrojo aukšto ekspozicija supažindino su knygnešystės ir XIX a. antros pusės tautinio judėjimo veikėjų - varpininkų - epocha.

Išskirtinis dėmesys ekspozicijoje skiriamas Vinco Kudirkos asmenybei. Vincas Kudirka, „Tautiškos giesmės" autorius, idėjinis „Varpo" vedlys, visą dešimtmetį iki pat mirties rūpinosi laikraščio leidyba. Tarp eksponatų - 1863 m. Juozapo Zavadskio spaustuvėje išleista maldaknygė, kurią Vincas Kudirka padovanojo savo šeimininkės Naumiestyje Petronėlės Krūzaitienės dukteriai Marijai; Vinco Kudirkos verstų knygų - Georgeʼo Gordono Byrono „Kaino", Friedricho Schillerio „Viliaus Telio" - rankraščiai; dailininko A. Grottgerio piešinių ciklo „Lituania" fotoreprodukcijų albumas, dedikuotas Petrui ir Celinai Leonams. Trijuose ekspozicijos informaciniuose terminaluose lankytojai galės pavartyti Vinco Kudirkos rankraščius, varpininkų periodinius leidinius „Varpą", „Ūkininką", „Naujienas", knygnešių slaptai per sieną gabentas kontrafakcijas.

Pagrindinis šventinio renginio akcentas, aišku, buvo Vinco Kudirkos ir Vytauto Gedgaudo premijų laureatų paskelbimas ir premijų įteikimas.

Renginį gražiu poetiniu žodžiu pradėjo žinomas žurnalistas ir skaitovas Juozas Šalkauskas. Lyrinę gaidą pratęsė moterų kvartetas, prisistatęs labai paslaptingai: "Dvi mamos, dvi dukros". 

Toliu renginį vedė Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos pirmininkas Dainius Radzevičius. Jis paskelbė, kad 10 žnonių vertinimo komisija, vadovaujama Jolantos Mažylės, šiemet Vytauto Gedgaudo premiją nutarė skirti Dovydui Pancerovui už knygą "Kiborgų žemė" ir paramos projektą.

- Esu giliai sujaudintas. Nuoširdžiai dėkojų už pasitikėjimą, - sakė kolega D. Pancerovas.

LŽS narys, kolega Dovydas 2014-2016 metais dirbo reporteriu per Maidano revoliuciją, vėliau - Rytų Ukrainos fronte. Ši jo knyga nėra vien reportažų rinkinys ar jų perpasakojimas kitais žodžiais. Tai nuoseklus pasakojimas apie tai, kaip Dovydas atsidūrė Maidane ir kaip jį, rimtiems išbandymams nepasiruošusį jauną reporterį, įtraukė Ukrainos tragedija. Šis jos darbas - knyga ir labdaringa veikla, yra unikalus žurnalistinis projektas.

Po V. Gedgaudo premijos įteikimo, D. Radzevičius paskelbė, kad šiemet vertinimo komisija nutarė Vinco Kudirkos premiją skirti kauniečiui Juozui Kundrotui už knygas „Kryžius nuo knygnešio kapo" ir „Viena knygnešio diena".

Juozas Kundrotas daug metų dirbo Ignalinos, Jonavos rajoniniuose laikraščiuose, Kauno radijuje. Yra LŽS ir NŽKA narys. 2017 metais jis išleido dvi Lietuvos Respublikos šimtmečiui skirtas knygas: apysaką „Kryžius nuo knygnešio kapo" ir romaną „Viena knygnešio diena".

Autorius visą gyvenimą rinko faktus apie Lietuvos knygnešius, rašė apie juos apybraižas, esė, rengė radijo laidas. Savo kūrybinius ieškojimus ir atradimus kolega Juozas meniškai atskleidė knygnešio Juozo Akelaičio ir jo bendražygių dramatišką gyvenimo istoriją. Šios knygos - talentingo žurnalisto kūrybinio gyvenimo vainikavimas. 

Iškilmingą renginį vainikavo Juozo Šalkausko skaitytos Bernardo Brazdžionio eilės ir lyriškos moterų kvarteto dainos, pritariamt gitaroms.

Vėliau teko truputį pabūti ir artistais: sustoję prie V. Kudirkos paminklo pozavome virš mūsų skraidančiam ir filmuojančiam dronui. Kai kas jau tai matė televizijoje, sako gražiai astrodome. O aš jais tikiu. 

Pažintinė - turistinė renginio dalis tęsėsi Prano Sederevičiaus skulptūrų ansamblyje, vėliau restauruotame Zyplių dvare, kur mūsų laukė smagus liaudies ansamblis, įdomi ekskursiją ir skani žirnienė. 

Džiugino ne tik svetingi šakiečiai, bet ir puikus oras, skaisti saulė. Su skaiščia nuotaika grįžome ir į namus. 

Rubrika Savaitės tema yra Spaudos, radijo ir televijos rėmimo fondo projekto dalis.