Pastaruoju metu Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (toliau - Tarnyba) pastebi vis daugiau pavojingų tendencijų Lietuvos žiniasklaidoje paplitusiuose autoriniuose komentaruose. Tokių komentarų autoriai vis dažniau ignoruoja kalbos kultūrą, nešališkumą, jų tekstuose pateikiama informacija ir žodžiai balansuoja ties etikos ir elementaraus padorumo riba.

Viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje turi vadovautis ne tik įstatymais, pagrindiniais visuomenės informavimo principais, bet ir humanizmo, lygybės, pakantos bei pagarbos žmogui principais. Taip pat gerbti žodžio, kūrybos, religijos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikytis profesinės etikos normų bei Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatų. Tiek viešosios informacijos skleidėjai, tiek žurnalistai turėtų padėti ugdyti valstybinę kalbą, tautinę kultūrą ir dorovę.

Vienas iš naujausių pavyzdžių - Rimvydo Valatkos komentaras, naujienų portale www.delfi.lt paskelbtas š.m. lapkričio 11 d. Jame autorius, kritikuodamas ministrą pirmininką, pasirenka ties etikos ir moralės riba balansuojančią leksiką.

Dešimtmečių darbo patirtį žiniasklaidoje turintis R. Valatka puikiai supranta, kokią įtaką turi kiekvienas publikuotas žodis. Tiek metų dirbęs vadovaumą darbą įvairiose žiniasklaidos priemonėse, R. Valatka gerai žino ir žurnalistinės etikos ribas. Taip pat - ir žiniasklaidos įtaką visuomenei.

Didelį populiarumą turintys apžvalgininkai negali nesuprasti, kad jų pasirinkti stiliai ir žodžiai, skiriami kritikuojamiems politikams, bus vartojami kitose erdvėse. Tiek anoniminiuose portalų komentaruose, tiek socialiniuose tinkluose. Šios erdvės Lietuvoje ir taip tampa neapykantos skatinimo priemonėmis.

Tarnyba gauna vis daugiau skundų būtent dėl neapykantos skatinimo. Kasmet didėja socialinių tinklų vartotojų skaičius. Populiarių nuomonės lyderių elgsena žiniasklaidoje bei socialiniuose tinkluose daro didelę įtaką bendravimo kultūrai virtualioje erdvėje.

Ar kiemo leksika būtina visuomenei? Kokia bendravimo ir oponentų kritikavimo kultūra formuojama, jei nepatinkantys oponentai tikslingai išvadinami įžeidžiais žodžiais? Kokio tikslo siekiama? Sumenkinti, įžeisti ar pasišaipyti? Nejau nesuprantama, kad tokie komentarai dar labiau skatina patyčias, neapykantos kurstymą, visuomenės kiršinimą?

Atsakomybę dėl to turėtų prisiimti ir žiniasklaidos priemonės. Anksčiau apdairiai prie autorinių komentarų buvo pridedamas sakinys, jog „žiniasklaidos priemonės nuomonė nebūtinai sutampa su autoriaus nuomone". Dabar jau ir šio sakinio nebeliko.

Raginu viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus, žurnalistus, visuomenės nuomonės formuotojus būti atsakingus už skelbiamą žodį ir bendravimo kultūros formavimo pasekmes.

Gražina Ramanauskaitė

Rubrika Savaitės tema yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.