Archyvas :: Žurnalistas ir internetas – pirmasis pokalbis
Dailininko Vytauto Jakšto ekslibrisas. Lino raižinys, 1970 metai
Vytautas Žeimantas
Dabar su kažkokia nostalgija prisimenu, ir niekaip išmesti negaliu, savo pirmąją rašomąją mašinėlę. Iki šiol dar prisimenu ir spaustuvėje barškėjusius linotipus, puslapių "laužimo" stalus ir visa tai gaubiantį aitroką verdančio cinko -švino mišinio kvapą. Visa tai nugarmėjo praeitin, kai į Lietuvą buvo atvežti kompiuteriai. Jie, aišku, pas mus pasirodė gerokai pavėlavę, nes sovietų okupuotai Lietuvai irgi galiojo JAV skelbimas embargas netiekti "blogio imperijai" kompiuterinės technikos ir tokiu būdų stabdyti Sovietų Sąjungoje progresą.
Jau prasidėjus Atgimimui, "Vakarinės naujienos", kuriuose tuomet dirbau, gavo pirmuosius kompiuterius. Tiesa, ne iš Vakarų, o iš Vengrijos. Tačiau jų nespėjome įdiegti. Sovietiniai desantininkai, užgrobę Spaudos rūmus, mūsų kompiuterius "nacionalizavo", o iš tikrųjų - paprasčiausiai pavogė.
Prisiėjo pirkti naujus, šį kartą jau vakarietiškus. Prisimenu, kaip sunkiai jie pritapo. Mūsų mašininkės, dešimtmečiais barškėjusios savomis rašomosiomis mašinėlėmis, nenorėjo naujovės. Teko organizuoti mokomus kursus. Apie tai dabar prisimenu su šypsenėle. Žmones apmokėme dirbti su kompiuteriais, o aš pats prie jų net neprisiliečiau. Juk buvau redaktorius, maniau, kad tai ne man.
Gyvenimas greitai padarė korektyvas. O kai atėjo internetas, teko pirkti knygas "žaliesiems" ir pačiam išmokti dirbti kompiuteriu. Dabar be jo jau neįsivaizduoju nei savo gyvenimo, nei kūrybos.
Turbūt mažai kas žino, kad jau 1969 m. spalio 29 d. pirmą kartą žmonijos istorijoje buvo perduotas pranešimas iš vieno kompiuterio į kitą. Pranešimą sudarė vienintelis žodis „login" (liet. - „prisijungti"), tačiau šis įvykis tapo naujos eros pradžia. Per daugiau negu keturis dešimtmečius internetas tapo gana tobulu įrankiu, išplėtusiu mūsų protinius ir socialinius gebėjimus. Dabar bet kada ir bet kur galime pasiekti tolimiausią Žemės kampelį, gauti įvairias žinias. Galime bendradarbiauti su visu pasauliu socialiniuose tinkluose. Mūsų pasaulis lyg ir susitraukė, sumažėjo. Atsidūrėme daug arčiau vienas kito. Viena žurnalisto parašyta žinutė gali akimirksniu apskrieti milijonus žmonių visame pasaulyje. Ji gali ne tik praplėsti žmonių akiratį, duoti naujų žinių, bet ir veikti emociškai, moraliai. Ji gali keisti žmonių elgseną, įvykių eigą, politinius sprendimus, ekonomiką ar kultūrą.
Taigi internetas dabar tampa labai svarbiu pasaulio tvarkymo svertu. Iš čia ir žurnalisto atsakomybė, jo skelbiamo žodžio svarba.
Dabar, kaip niekad aktualu, pasverti savo žodžio vertę, svarbą, teisingumą. Tiekime tik tikslią, tikrą informaciją, neskubėkime siusti į pasaulį nepatikrintų žinių Juo labiau nevertėtų sąmoningai skleisti dezinformaciją, gandus. Be apie tai kitame rašinyje.
Rubrika "Savaitės tema" yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis
Prenumeruoti komentarus: El. paštu RSS
Go
2013-09-21 19:51
Dana, tu teisi. Ten pilna klaidų, visokių nesąmonių.
Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus
Dana
2013-09-12 15:19
Intermetas tik dvasios ubagams.
Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus
Protingas. dar
2013-09-07 20:10
Tas internetas velnia žino kur mus nuves. Juo galima manipuliuoti protais.
Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus
Ka
2013-09-05 20:44
Nedarykime iš interneto Dievo karvutės.
Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus
Donatas
2013-09-03 11:59
Žinau daug žmonių, kurie net nežino kaip tas internetas atrodo. Ir jie gerai gyvena.
Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus
Anas
2013-09-03 09:18
Be interneto kaip be rankų.
Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus
Komentarai (6)