Savaitės tema

Vytautas Žeimantas

Turbūt nesumeluosiu sakydamas, kad nėra nei vieno žurnalisto, kuris nebuvo užsukęs į biblioteką. Rašau "turbūt", nes žinau, kad daugelis mano kolegų visa galva neriasi į internetą, bibliotekose sukautus lobius pasilikdami ateičiai, kai bus daugiau laiko. O to laisvesnio laiko vis nėra ir nėra. Tačiau vaikystėje buvo mokyklų bibliotekos, jaunystėje, studijuojant aukštuosius mokslus - universitetų bibliotekos. Taigi vis ten buvome, esame atvertę ne vieną knygą.

Neslėpsiu, internetu naudojuosi kasdien, tačiau randu laiko ir bibliotekoms, nes internetas, jei tik nori kažką užkabinti gyliau, iš kart pasirodo nekompetentingas, teikiantis tik paviršutinišką, neretai ir klaidingą informaciją. Todėl ir lankausi Nacionalinėje Martyno Mažvydo (greičiau baigtųsi tas užsitęsęs jos remontas!) ir Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekose.

Anksčiau biblioteka neretai būdavo vieninteliu šviesos ir žinojimo šaltiniu. Tačiau gyvenimas nestovi vietoje, viskas keičiasi, keičia ir bibliotekos, požiūris į jas. Atsiranda jau šnekančių, kad biblioteka jau savo misiją įvykdė, jau atgyveno, kad atėjo kompiuterių klestėjimo metas. O koks iš tikrųjų yra žmonių požiūris į bibliotekas.  

Pasirodo, kad beveik du trečdaliai mūsų visuomenės mano, kad bibliotekos yra ekonomiškai naudingos ir tenkina bendruomenės poreikius. 61 proc. Lietuvos visuomenės mano, kad bibliotekos yra veiksmingos tenkinant jų vietos bendruomenės poreikius, o 43 proc. Lietuvos visuomenės įsitikinę, kad viešosios bibliotekos nusipelno didesnės finansinės paramos negu dabar. Tai rodo tyrimo „Vartotojų nuomonė apie informacinių ir komunikacinių technologijų naudą Lietuvos viešosiose bibliotekose" išvados, pristatytos tarptautinėje konferencijoje „Bibliotekos - socialiniams pokyčiams 2013: Baltijos regiono šalių patirtis".

Neseniai Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos surengtoje tarptautinėje konferencijoje Baltijos regiono šalių mokslininkai, tarptautinės bibliotekų asociacijos „Bibliotheca Baltica" tarybos, Lietuvos savivaldybių ir centrinės valdžios atstovai, bibliotekos ir jų partneriai bei kiti svečiai, atstovaujantys Norvegijai, Suomijai, Didžiajai Britanijai, Lenkijai, Latvijai, Vokietijai, aptarė viešųjų bibliotekų įtaką visuomenei, remdamiesi informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo ir bibliotekų vartotojų aptarnavimo tyrimų rezultatais.

Konferencijos metu akcentuota, kad Lietuvoje viešųjų bibliotekų poveikis visuomenei didesnis nei kitose Europos Sąjungos valstybėse. Pavyzdžiui, lyginant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, Lietuvos bibliotekų vartotojai - aktyviausiai naudojasi internetu bibliotekose,- turi vienus geriausių informacinio raštingumo įgūdžių,

- pirmauja Europoje kaip labiausiai įsitraukę į neformalaus ugdymo veiklą bibliotekose. Pavyzdžiui, Lietuvoje per pastaruosius metus mokymo veikloje viešosiose bibliotekose dalyvavo trys ketvirtadaliai (75 %) bibliotekų vartotojų, o tai gerokai daugiau nei ES vidurkis (25 %);

Lietuviai pirmauja kaip labiausiai besinaudojantys biblioteka, kad palaikytų kokią nors su darbo užimtumu susijusią veiklą. Yra apytikriai 0,1 mln. Lietuvos viešųjų bibliotekų vartotojų.

Lietuvos bibliotekos pradėjusios tiekti nemokamas interneto paslaugas irgi gerokai pasistūmėjo į priekį.  Per praėjusius metus maždaug vienas iš keturių Lietuvos viešųjų bibliotekų vartotojų pasinaudojo internetu sąveikai su valdžios institucijomis. Lietuvos bibliotekų vartotojai aktyviai naudojosi internetu, kad pasiųstų arba užpildytų savo mokesčių deklaracijas, kad gautų informaciją iš valdžios institucijų oficialių svetainių.

Atkreiptas dėmesys į tai, kad Lietuvoje valstybės metinės išlaidos bibliotekoms vienam gyventojui sudaro 8,5 euro (29,2 lito), tai yra gerokai mažiau negu daugumoje kitų Europos Sąjungos šalių. Pavyzdžiui, Slovakijoje, Čekijoje, Bulgarijoje, Vokietijoje valstybės išlaidos bibliotekoms vienam gyventojui sudaro nuo 11 iki 30 euro (nuo 37,9 iki 103,6 lito).

Svarstant šiuolaikinio bibliotekininko profesiją lyderystės dimensijoje, išskirta, jog stipriausi bibliotekų darbuotojų gebėjimai yra susiję su duomenų, informacijos ir žinių kokybišku valdymu ir operatyviu šio proceso rezultatų pateikimu bibliotekų paslaugų vartotojams - skaitytojams. Pastaruoju metu itin svarbios tapo vadinamosios skaitmeninės kompetencijos, kuriomis disponuodami bibliotekų darbuotojai padeda informacijos vartotojams įveikti skaitmeninę atskirtį. Taip pat labai svarbios yra lyderystės, permainų valdymo, darnios ir tvarios organizacinės kultūros kūrimo kompetencijos. Visų šių profesinių gebėjimų kompleksiškumas ir yra mūsų siekiamybė, o iš dalies - jau įgyvendinama realybė.

Konferencijos metu pristatyto 2013 m. tyrimo „Vartotojų nuomonė apie informacinių ir komunikacinių technologijų naudą Lietuvos viešosiose bibliotekose" išvadose teigiama, kad viešosios bibliotekos teikia ne tik tradicines paslaugas, bet ir aktyviai užsiima gyventojų mokymu, konsultuoja informacijos paieškos klausimais, organizuoja viešus kultūros renginius bei teikia kitas paslaugas, taip padėdami visuomenei įsitraukti į skaitmeninį ir socialinį gyvenimą, naudotis nemokamu internetu. Viešosios bibliotekos prisideda siekiant ir regionų plėtros tikslų, pavyzdžiui, moko ir skatina naudotis e. valdžia, e. sveikata, rūpinasi vaikų užimtumu, saugo savo krašto kultūros paveldą, steigia skaitmeninės kompetencijos centrus.

Tyrimas parodė labai konkrečius viešųjų bibliotekų poveikio visuomenei rezultatus, pavyzdžiui, per praėjusius metus- net 145 000 bibliotekų vartotojų pagerino savo išsilavinimą,- 105 000 bibliotekų vartotojų pagerino savo darbo, užimtumo arba verslo galimybes,- 75 000 bibliotekų vartotojų buvo suteikta prieiga prie informacinių išteklių, kurių reikia darbui rasti, - 55 000 bibliotekų vartotojų gavo prieigą prie valdžios institucijų teikiamų informacijos paslaugų,- 12 000 bibliotekų vartotojų naudodamiesi bibliotekų kompiuteriais pateikė prašymus priimti į darbą, o apie 4000 jų tokiu būdu darbą gavo.

Konferencijoje taip pat buvo aptartos pagrindinės kliūtys, neleidžiančios bibliotekoms dar labiau prisidėti prie tolesnės visuomenės pažangos, inovacijų, socialinės atskirties mažinimo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimo. Viešųjų bibliotekų socialinis ir kultūrinis poveikis visuomenei vis dar nėra pakankamai pripažįstamas nacionalinėse ir savivaldybių plėtros strategijose. Vien per praėjusius metus viešosios bibliotekos apmokė kompiuterinio ir informacinio raštingumo apie 56 000 Lietuvos gyventojų. Tačiau dėl neįteisinto neformalaus švietimo ir viešojo administravimo įstaigos statuso viešosioms bibliotekoms užkertamas kelias pasinaudoti 2014-2020 m. Europos Sąjungos struktūrine parama, kad galėtų labiau prisidėti prie visuomenės pažangos. Dėl šių priežasčių buvo inicijuotas rašytinis pareiškimas dėl viešųjų bibliotekų įtakos Europos Bendrijose. Šiame dokumente Europos Komisija raginama pripažinti, kad viešosios bibliotekos teikia svarbias paslaugas vietos bendruomenėms bei į sunkią padėtį patekusiems asmenims, ypač skaitmeninės įtraukties, socialinės sanglaudos, mokymosi visą gyvenimą ir darbinio užimtumo srityse, ir taip padeda įgyvendinti ES tikslus. Tikimasi, kad šis rašytinis pareiškimas paskatins Europos Komisiją skirti daugiau dėmesio viešųjų bibliotekų sektoriaus vystymui ES. Šiuo metu yra renkami Europos parlamentarų parašai, kad už šį rašytinį pareiškimą būtų balsuojama plenarinėje sesijoje.

Dinamiški informacijos vartotojų lūkesčiai įpareigoja viešąsias bibliotekas nesustoti ir diegti naujoves, ieškoti naujų būdų lankytojams pritraukti, gerinti vartotojų aptarnavimo kokybę. Kol bibliotekos tenkins šiuolaikinės visuomenės poreikius, išnykimas joms negresia. Tačiau paramos bibliotekos reikia, ir ne tik finansinės. Reikia siekti, kad visuomenė geriau suprastų dabartinės bibliotekos reikšmę ir svarbą. Čia nemažai gali nuveikti ir žurnalistai.

Rubrika "Savaitės tema" yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.