2024 m. balandžio 23 d., Antradienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Savaitės tema

*print*

Archyvas :: Fantominė žiniasklaida Lietuvoje

2013-10-15
 
LžS narys Denis Tarasenko

LžS narys Denis Tarasenko

 

Denis Tarasenko

LŽS Narys

 

Ji beveik nepastebima. Dauguma Lietuvos piliečių apie ją nieko nežino, ar net neįsivaizduoja apie jos egzistavimą. Ji neįtakinga. Jos žurnalistai neįleidžiami į valdžios institucijas, valdžios atstovai nesutinka duoti interviu, o kolegos iš didžiųjų leidinių retai atkreipia dėmesį į tai, ką jie rašo. Net jei ten paskelbta vos ne valstybinės reikšmės sensacija ar interviu su Dievu, kuris papasakoja apie tai, kokį likimą sugalvojo Lietuvai. To niekas nepastebės, ir tikrai - necituos. 

 

Kalba eina apie rusakalbę žiniasklaidą Lietuvoje. Svarbu - ne apie rusišką žiniasklaidą, o būtent apie lietuviškas žiniasklaidos priemones, kurios leidžiamos rusų kalba. Kažkas gali pasakyti: na ir gerai. Pagaliau. Kuo greičiau ji visiškai išniks, tuo bus geriau ir visiems ramiau. Tai netiesa. Rusakalbė žiniasklaida Lietuvoje atlieka netikėtą, bet gana svarbų vaidmenį.

 

Bet iš pradžių apibrėžkime, apie ką mes kalbame. Lietuvoje išeina trys savaitraščiai rusų kalba - „Ekspress nedelia", „Obzor" ir „Litovskij kurjer", dienraštis „Respublika", kuris verčiamas iš pagrindinio leidinio. Regionuose taip pat yra gyvenimas - Klaipėdoje leidžiamas savaitraštis „Klaipėda", Visagine savaitraštis „Sugardas", yra ir kitų leidinių.

 

Televizijoje karaliauja žiniasklaidos holdingas „Baltic Media Alliance", kuris valdo „Pirmą Baltijos Kanalą" Lietuvoje, „NTV", „REN-TV Baltija" ir „Pervij Baltijskij muzikalnij".

Iš taksi jūs dažnai išgirsite „Russkoje radio Baltija", o Klaipėdoje - „Raduga". Tai jau, kaip supratote, radijo erdvė.   

 

Na o internete, be minėtų leidinių portalų, konkuruoja du dabartiniai patys populiariausi portalai - rusiškas Delfi.lt ir 15min.lt. 

 

Apie kiekvieną sritį galima parašyti atskirą straipsnį. Visur verda tos pačios aistros, kaip ir aplamai Lietuvos žiniasklaidoje, pasitaiko net karų tarp leidinių, būna ir nešvarios konkurencijos su kompromatais ir šmeižtu. 

 

Bet šitas straipsnis apie rusakalbės žiniasklaidos vaidmenį, o ne apie vidinę virtuvę.

Visų pirma, rusakalbės žiniasklaidos apimtis stipriai neįvertinta. Visi gerai prisimena šokiruojančius duomenis, kad „Pirmas Baltijos kanalas" aplenkia daugumą lietuviškų kanalų ir stabiliai įeina į lyderių penketuką, o per Naujuosius ne kartą PBK buvo Nr. 1. Tas pats ir su „Russkoje radio Baltija", kuris Vilniuje skamba vos ne iš kiekvieno kampo.

 

Kita padėtis su spauda. Pagal TSN, savaitraštis „Ekspress nedelia" gerokai lenkia daugelį lietuviškų gigantų, o Vilniuje kartais net tarp trejų populiariausių. Kitų dvejų savaitraščių pozicijos gerokai kuklesnės.

 

Įdomu, kad net tokias pozicijas, kurioms sunku patikėti, žinant, kad rusakalbė auditorija nesiekia net 10 proc. (kartu su Lietuvos lenkais, kurie geriau kalba rusiškai, nei lenkiškai, baltarusiais ir kitomis tautinėmis mažumomis, kurios kalba ir mąsto rusiškai), iš esmės nieko nereiškia reklamos davėjams. Asmeniškai teko girdėti, kai vienos didelės lietuviškos žiniasklaidos grupės vadovai, aptarinėdami paskutinius reitingus, tiesiog praleisdavo rusakalbės spaudos lyderį, nors tuo metu šitas rusiškas leidinys turėjo net stipresnes pozicijas. Skaidrėje tuo metu „Ekspress nedelia" buvo viršuje, bet tos lietuviškos grupės vadovai net neminėjo rusišką spaudą kaip artimesnį konkurentą.

 

Kodėl? Nes puikiai supranta, kad tokie leidiniai, būdami nors ir trys kart populiarūs, rinkoje nėra žaidėjai. Jie gyvena vos ne iš tiražo pardavimo, bet ne iš reklamos. Ten jūs niekada nepamatysite bankų ar didžiulių kompanijų reklamos. Daugiausiai - prekybos centrų reklamą apie eilinį išpardavimą.

 

Tai rusakalbę žiniasklaidą verčia ieškoti kitų pajamų šaltinių. Faktiškai, toks totalus ignoravimas ir iš verslininkų pusės ir iš valdžios atstovų, marginalizuoja visą Lietuvos žiniasklaidą rusų kalba. Ji gal ir netampa priešiška valstybei, bet ir pozityvių straipsnį ten sunku rasti. Kas dėl to kaltas, spręskite patys. Tai veda prie išnikimo, dėl ko, kaip ir buvo minėta, kažkas gal ir pasidžiaugs. Bet prie ko tai prives?

 

Jau dabar daugiau ir daugiau atsiranda įvairių nelietuviškų šaltinių, kurie skiria dėmesį Lietuvai. Kažkas tiesiog reguliariai rašo apie Lietuvą, kaip, pavyzdžiui Rusijos naujienų agentūra „Regnum.ru", kažkas periodiškai, kaip „RIA Novosti", bet yra ir tokių portalų, kurie rašo tik apie Baltijos šalis. Pavyzdžiui, iš Kaliningrado veikia iškart du portalai - „Newsbalt.ru" ir „Rubaltic.ru". Jie rašo tik apie Lietuvą, Latviją ir Estiją.

 

Lietuvoje toks dėmesys vadinamas „informaciniu karu". Pastoviai skaitant informaciją šituose portaluose, aš asmeniškai su tuo nesutinku. Bet kaip bebūtų, yra esminis skirtumas - tokie resursai, rašant apie Lietuvą, dirba ne Lietuvos teisinėje sistemoje. Jiems neįmanoma skirti apribojimus, pavadinti neetišku, bandyti kažkaip įtakoti turinį, ar paduoti į teismą.

 

Rusakalbė Lietuvos žiniasklaida atvirkščiai dirba Lietuvos įstatymų rėmuose. Su ja galima susikalbėti ir net paversti savo šalininku. Kuo mažiau bus rusakalbės Lietuvos žiniasklaidos, tuo daugiau įtakos turės grynai rusiška žiniasklaida, kuri rašo apie Lietuvą, kurios neįmanoma kontroliuoti. Ką reiškia turės daugiau įtakos? Tikrai ne Lietuvoje. Ir net ne Rusijoje. Rusų pasaulyje, kuris daug didesnis, negu Rusija. Tai apie 300 milijonų potencialių skaitytojų. Jie apie Lietuvą sužino iš interneto, kur šiandien kol kas dar yra straipsnių apie Lietuvą rusų kalba iš Lietuviškos žiniasklaidos priemonių, ir iš grynai užsienietiškų. Jeigu pirmi išniks, tai Lietuvos įvaizdį kurs antri. Kaip kai kas nenorėtų pastatyti didžiulį sieną tarp Lietuvos ir Rusijos, ji vis tiek niekur nedings. Čia geografinis faktas ir geopolitinis likimas.

 

Ar reikalingas Lietuvai tas teigiamas įvaizdis Rusijoje? Neabejotinai. Ne tik dėl verslo, turistų, ar galimų investicijų. Nuo to, kaip greitai pavyks sukurti teigiamą įvaizdį, priklauso ir tarptautiniai santykiai, t.y. jau didžioji politika. Kuo ilgiau valdžia tuo nesupras, tuo sunkiau vėliau bus atstatyti pusiausvyrą. O kada nors kurti savo informacinę strategiją Rusijos atžvilgiu vis tiek prireiks.

 

Negalima pasakyti, kad Lietuva visiškai neskiria pinigų tokiems tikslams. Tikrai skiria. Bet tam, kad Lietuvoje atsirastų straipsnių rusų kalba, kurie bus skirti ne Lietuvos auditorijai, kur parašyta kaip Rusijoje viskas blogai, kokia ten nedemokratiška valdžia ir kaip pažeidinėjami žmogaus teisės. Tai - kelias į niekur. Mokyti tokiu būdu Rusiją - mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas.

 

Taip Rusija nieko neišmoks, nes šita informacija paprasčiausiai skenda tūkstančiuose straipsniuose ta pačia tema Rusijos žiniasklaidoje.  Ko jau ko, o kritinės medžiagos Rusijos internete apie valdžią tikrai netrūksta. O apie tai, kad Lietuvoje verta paleisti verslą, investuoti, gerai poilsiauti - beveik nieko. 

Vietoj to, vietinė rusakalbė žiniasklaida ignoruojama, ji nyksta, valdžia finansuoja išrinktuosius, kurie užsiima paprasčiausia banalia propaganda, o viešoje erdvėje atsiranda vis daugiau nelietuviškų resursų rusų kalba apie Lietuvą.

 

Ar yra išeitis? Taip, ir tai nereiškia kažkoks būtinai finansinis palaikymas. Kartais pakanka paprastai skirti dėmesio, kad Lietuvos rusakalbė žiniasklaida galėtų užduoti tiesiogiai klausimus valdžiai. Parašyti straipsnius, kas iš tikrųjų vyksta Lietuvoje. Apie tai, patikėkite, perskaitys ne tik tu leidinių auditorija  Lietuvoje, bet ir daugelis žmonių už mūsų šalies ribų. Priešingu atveju apie Lietuvą formuos įvaizdį grynai Rusijos žiniasklaida ir dėl to bus kalta tik pati Lietuva.

 

 

Apie autorių:

Denis Tarasenko dirbo įvairiose žiniasklaidos priemonėse Rusijoje ir Lietuvoje. 2007 metais įvedė į Lietuvos rinką dabar nebeegzistuojantį savaitraštį „Komsomolskaja pravda" v Litve", vėliau buvo savaitraščio „Litovskij kurjer" vyr. redaktoriaus pavaduotojas. 2012 m. vasario mėnesį tapo 15min.lt rusiškos versijos įkūrėju ir redaktoriumi. Dabar - viešųjų ryšių agentūros „Media Solutions and Communication" vadovas.

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2013-10-15 17:09
 
 

Komentarai (1)

Jūsų el. paštas

Arvydas Damijonaitis

2014-01-10 23:38

Netylėkim, akcentuokim Lietuvos nužudymo faktą 1655 metais!
I.Nutylima, vagiama Lietuvos nužudymo 1655 metais istorija: 17 amžiaus viduryje Lietuvoje buvo išžudyta 70 proc., apie 2 milijonus, beginklių Lietuvos gyventojų, fantastinio grožio sostinė Vilnius buvo sudegintas, sugriautas iki pamatų („Tvanas“): 1654 m. gegužės 18 d. laukinių maskolių rusų ordos ( Maskvos DK kariuomenė) ėmė veržtis į Lietuvą ir Lenkiją. Lietuvos kariuomenė buvo nedidelė ir Lietuvos didysis etmonas Jonušas Radvila nepajėgė sulaikyti maskolių antplūdžio „tvano“. Krito vienas miestas po kito – Smolenskas (1654 m. rugsėjo 23 d.), Polockas, Vitebskas, Mogiliovas. Karalius Jonas Kazimieras Vaza atvyko Lietuvos gelbėti, bet panikoje nieko nenuveikęs, nesurinkęs bajorijos išvyko atgal į Lenkiją,. Lietuva buvo palikta išbadėjusių laukinių rusų ordų valiai. Žiemos šalčiai buvo sulaikę Maskvos kariuomenės puolimą, bet 1655 m. ji vėl ėmė žygiuoti į Lietuvos gilumą viską degindama ir žudydama beginklius gyventojus. J. Radvila su 5.000 kariuomene paliko Vilnių ir pasitraukė į Kėdainius. Jis tik spėjo išsivežti iš Vilniaus iždą ir sudeginti tiltą per Nerį. 1655 m. liepos 30 d. rusai pasiekė Vilnių ir įsiveržė į beginklį miestą be kovos. Tai buvo pirmas atsitikimas Lietuvos istorijoje, kad priešas užėmė jos sostinę. Miestas buvo turtingas ir gražus. Nieko tokio savo tėvynėje nematę laukiniai rusai ėmė baisiausiai plėšti, viską naikinti, masiškai žudyti beginklius gyventojus. Gedimino pilis buvo sugriauta.Visos brangenybės buvo gabenamos į Maskvą. Ten buvo išvežti net rūmų baldai. Buvo išplėšti bažnyčių ir vienuolynų rūsiai, išmėtyti juose palaidotų žmonių kaulai ir išneštos karstuose rastos brangenybės. Plėšimų metu rusai padegė miestą, gaisras, kuris truko net 17 dienų ir sunaikino viską, kas dar buvo likę neišplėšta. Po karo su Maskvos DK Vilniaus nebegalima buvo pažinti, miesto ir gyventojų neliko. Visa tai, kas Lietuvos valstybėje per ilgus amžius sukurta ir sukaupta, buvo sunaikinta laukinių rusų ordų antplūdžių 1654-1655 m., „Tvano“ metu. Kodėl lietuviai istorikai apie tai nutyli? Išdeginta žemė, Lietuvos gyventojai išžudyti, Lietuvos istorijos vienas tragiškiausių puslapių – 1655 metus būtina minėti vienoje gretoje su kitais Rusijos imperijos, genocidiniais nusikaltimais, pvz. 20 amž. masiniais lietuvių žudymais „trėmimų“ priedangoje. Nebaudžiami, nutylimi nusikaltimai skatina naujus Kremliaus nusikaltimus, būtina teisminiu keliu įvardinti nusikaltimus ir priversti niekingą imperiją kompensuoti.
II.VYTAUTO TRAGEDIJA: 1.Po nereikšmingo mūšio prie Tanenbergo ( Žalgirio mūšis) 1410 m., ordino sostinė nebuvo užimta, jokių strateginių pranašumų lietuviams nebuvo skirta, konfrontacija su ordinu buvo tragiška klaida, atskirtis nuo Vakarų Europos padidėjo; 2.Penkiolikto amžiaus pradžioje Rytų Europoje vyko tautų formavimosi laikotarpis, lietuviai turėjo istorinį šansą įsitvirtinti Europoje, kaip krikščioniškų Vakarų sąjungininkai. Vytautas , augęs ir auklėtas ordino aplinkoje, nesugebėjo savo galybe sutriuškinti vasalus maskolius, būsimus engėjus rusus. Didžiausias pavojus lietuviams grėsmingai artėjo iš Rytų, ne iš Vakarų. Tai yra Vytauto tragedijos priežastis - Lietuvių imperijai nuo Baltijos iki Juodosios jūros sąlygas pradeda diktuoti Vytauto vasalai, jo proanūkis Maskvos caras Ivan Grozni , toliau sekė siaubingi laukinių rusų ordų antplūdžiai iš Maskvos DK, “Tvanas“, kurių metu Lietuva buvo nužudyta tiesiogine prasme. Lietuva neteko 60-70 %,apie du milijonus savo gyventojų, fantastinio grožio sostinė Vilnius buvo sugriautas, sudegintas iki pamatų; 3.Tolimesnė įvykių raidos istorija parodė , kad Žalgiris tapo klastingų okupantų smegenų plovimo sistemos mechanizmo dalis, pragaištingos Lietuvos orientacijos į Rusiją , į “Stalino saulę” ,trėmimus, masines lietuvių žudynes.Net „Žalgirio” sporto klubas propagandos tikslu buvo įkurtas Maskvoje, 1944 metais; 4.Rusijos imperija yra ne tik blogio (R.Reiganas) ,bet ir melo imperija, nes jos istorija yra parašyta pagal politikų scenarijų. Pavyzdžiui, epas “Slovo o polku Igoreve”, yra falsifikatas, pagamintas Prahoje 19 amžiaus pradžioje. Šio epo ir kitų klastingų pasakų pagrindu yra sukurta ir toliau „kuriama“ imperinės ,totalitarinės Rusijos „istorija“. Netylėkim! Laukinių rusų ordos 1654-1655 užtvindė Lietuvą iš Rytų, ne iš Vakarų. Lietuvos mokyklose dėstoma melo imperijos Rusijos "istorijos" versija.
Pagarbiai Arvydas Damijonaitis

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media