Savaitės tema

Vytautas Žeimantas

Įvairiomis progomis, dažniausiai šventinėmis, mes prisimename trijų Baltijos šalių bendrą kelią. Beveik kartu patekome ir išėjome iš sovietinės okupacijos, įstojome į NATO ir Europos Sąjungą. Per šventes keliame trijų šalių valstybines vėliavas, šnekame ir apie bendradarbiavimą, jo plėtojimą ir stiprinimą. Šnekame nuoširdžiai, tuo įsitikinę. Bet šventės baigiasi, mes sugrįžtame į kasdienybę, o ten mus jau traukia savi namai, savi rūpesčiai.

Matyt panašiai elgiasi ir mūsų kaimynai latviai ir estai. Nes ekonomikos, ūkio reikaluose nelabai ir suartėjome. Statėme ir nestatėme bendrą atominę elektrinę. Vangiai juda projektas Via Baltica - tarptautinis greitkelis, turėsiantis sujungti Varšuvą, Kauną, Rygą ir  Taliną. Lietuviai dar 1995 metais sugebėjo išleisti Via Baltica magistralei skirtą pašto ženklą, o viena iš Via Balticos atkarpų - automagistralė „Kaunas-Marijampolė" dar planuojama ir ja žadama pradėti tiesti tik 2015 metais. Ilgokai įsivažiuoja ir Rail Baltica - Europos Sąjungos geležinkelio transporto projektas, priimtas dar 2004 metais. Rail Baltica geležinkeliu siekiama sujungti Lenkiją, Baltijos šalis ir Suomiją. Jis jungtų Varšuvą, Kauną, Panevėžį, Rygą, Piarnų ir Taliną Atkarpa nuo Helsinkio iki Talino būtų jungiama keltų linijomis. Rail Baltica geležinkelis yra pripažintas net transeuropinio transporto tinklo prioritetiniu projektu. Tačiau darbai vos vos juda, ir tai, atrodo, tik Lietuvos pusėje. Tikėkimės įsilinguos ir kaimynai. Mus sujungęs modernus greitkelis ir greitaeigis geležinkelis, be abejo, talkintų ekonominių, ūkinių, turistinių ir kitokių  ryšių plėtotei.

Džiugu, kad tuomet, kai mūsų ūkininkai dar mindžiukuoja, kultūros darbuotojai nesnaudžia, o realiai plėtoja trijų Baltijos šalių kultūrinį bendradarbiavimą. Antai ir dabar, spalio pabaigoje Rygoje įvyko Baltijos kultūros komiteto posėdis, kuriame dalyvavo kultūros viceministras Romas Jarockis, Latvijos kultūros ministerijos sekretorius Uldis Lielpēteris, Estijos kultūros ministerijos sekretorius Ragnaras Siilas bei trijų ministerijų pareigūnai. Posėdžio metu buvo aptartas trijų Baltijos šalių bendradarbiavimas kultūros srityje, pasidalinta kultūros politikos aktualijomis, pristatyti artimiausi svarbiausi Baltijos šalių projektai kultūros srityje.

Rygoje, susitikimo metu taip pat buvo pristatytas Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai, susitikimo dalyviai domėjosi Lietuvos patirtimis; Latvijos atstovai supažindino su turtinga Rygos - Europos kultūros sostinės 2014 programa, kuri turėtų pritraukti nemažai kultūros turistų ir iš Lietuvos bei kitų valstybių.

Buvo šnekėta ir apie tolimesnę ateitį. Juk 2018 metais mes pažymėsime visų trijų Baltijos valstybių atsikūrimo ar susikūrimo šimtmetį. Ta proga planuojamas visų trijų šalių, kaip pagrindinių viešnių, prisistatymas Londono knygų mugėje. Nuo 2014 m. bus planuojami seminarai ir bendri Baltijos šalių atstovų ir britų leidėjų renginiai, siekiant pristatyti Baltijos šalių literatūrą ir Baltijos šalis. Rengiantis mugei bus plėtojama vertimų, leidybos programa, profesionalų renginiai bei kultūros programa. Susitikime buvo akcentuota, kad bus siekiama kiekvienos šalies individualaus prisistatymo, tuo pačiu išnaudojant ir regioninio bendradarbiavimo privalumus bei pasiekimus.

Posėdyje taip pat buvo aptarti galimi bendri veiksmai siekiant suaktyvinti domėjimąsi Baltijos šalių paviljonais Venecijos vaizduojamojo meno bienalėje. Buvo numatyta taip pat plėtoti bendras edukacines programas bienalės metu, pasidalinta patirtimis dėl bienalėje pristatomų projektų atrankos ir įgyvendinimo.

Posėdyje pristatytas bendradarbiavimas kino srityje tarp trijų nacionalinių Baltijos šalių kino institucijų - prisistatymai tarptautinėse kino mugėse, bendri leidiniai ir kita promocinė veikla, glaudesnis bendradarbiavimas, siekiant pristatyti Baltijos šalyse kuriamą kiną visose trijose Baltijos šalyse. Taip pat, žvelgiant į ateitį, buvo svarstoma galimybė rengti Baltijos kino apdovanojimus bei kurti bendrą Baltijos kino gamybos fondą. Susitikimo metu pasidžiaugta, kad šiuo metu visose trijose Baltijos šalyse sėkmingai dirba kino politiką formuojantys bei jos įgyvendinimą organizuojantys centrai, tad ir bendradarbiavimo gaires tarp Baltijos šalių turėtų formuoti šios šalių kino plėtros srityje dirbančios institucijos.

Posėdžio metu taip pat buvo aptartas Baltijos šalių bendradarbiavimas ES Baltijos jūros regiono programos rėmuose, taip pat galimybė praplėsti bendradarbiavimą tarp Baltijos šalių ir Šiaurės Ministrų Tarybos. Šiuo metu Lietuvos, Latvijos ir Estijos kultūros ministerijos kofinansuoja bendras su Šiaurės Ministrų Taryba programas menininkų mobilumo, tinklų bei rezidencijų srityse.

Dalyviai susitikimo išvakarėse turėjo progos dalyvauti Baltijos šalių orkestro "Kremerata Baltica" koncerte, kuriame italų violončelininkas ir dirigentas Mario Brunello pristatė itališkos muzikos programą. Posėdžio metu pasidžiaugta puikiais Baltijos šalių atlikėjų bendradarbiavimo rezultatais ir intensyviais orkestro "Kremerata Baltica" kūrybiniais sezonais. Orkestras yra skatinamas dažniau pristatyti Baltijos šalis tarptautiniuose renginiuose, dalyvauti tarptautiniuose projektuose Baltijos šalyse bei dažniau pristatyti Baltijos šalių klausytojams unikaliausias ir įdomiausias orkestro programas. Taip pat buvo pabrėžiama būtinybė išlaikyti Baltijos šalių ženklą prisistatant užsienio festivaliuose. Orkestrą "Kremerata Baltica" kofinansuoja Lietuvos, Latvijos ir Estijos kultūros ministerijos.

Kitas Baltijos kultūros komiteto posėdis 2014 m. vyks Estijoje. Tikėkimės, kad ir susitikimai Taline bus vaisingi. Juolab ir dabar mūsų kultūros darbuotojai nesnaudžia. Įsiminė man Nidoje vykęs kino festivalis „Baltijos banga", kuriame savo darbus pristatė Lietuvos, Latvijos ir Estijos kinematografininkai. Kaune ką tik baigėsi keturias dienas trukęs Baltijos šalių dramaturgijos festivalis, paskelbti šeši jo laureatai. Šis festivalis vyksta jau aštuoneri metai, jį pasikeisdamos rengia Lietuvos, Latvijos ir Estijos teatro sąjungos. Mūsų rašytojas Donaldas Kajokas pelnė Baltijos Asamblėjos literatūros premiją. Tokių gražaus ir vaisingo bendradarbiavimo faktų galima daug išvardinti. Draugauja kultūros darbuotojai, teatralai, kinematografininkai, rašytojai, dailininkai...

Beje, šiame sąraše pasigendu kolegų žurnalistų. Tiesa, mūsiškiai su latvių žurnalistais sužaidė draugiškas futbolo rungtines ir net juos nugalėjo. Bet to, manau, maža. Aktyvesnis profesionalus Lietuvos žurnalistų ryšys su kaimynais latviais ir estais tikrai pasitalkintų Baltijos šalių draugystei.

Rubrika „Savaitės tema" yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.