2024 m. kovo 28 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Savaitės tema

*print*

Archyvas :: Visas pasaulis vienu sakiniu. I dalis – Kuo trumpiau, tuo geriau?

2013-04-19
 
Iliustracija iš Freedigitalphotos.net

Iliustracija iš Freedigitalphotos.net

Viktoras Denisenko

 

140 ženklų su tarpais - tai daug ar mažai, kad galėtum išreikšti savo mintis, jausmus, kad informuotum žmonės apie svarbų įvykį? Klausimas, matyt, retorinis, tačiau tai tik įžanga į platesnio masto diskusiją apie tai, kas darosi su šiuolaikine žurnalistika.

 

Skaičius 140 atsirado neatsitiktinai. Tikriausiai daug kas jau suprato, kad jis yra susijęs su socialinio tinklo Twitter taikomu apribojimu. Mikrotinklaraščio mestas iššūkis patiko daugeliui interneto vartotojų. Kadaise (gerokai prieš interneto erą) rusų rašytojas Antonas Čechovas yra pasakęs, kad „trumpumas - talento sesuo" (matyt, verčiant į lietuvių kalbą reikėtų sakyti - brolis). Twitter leido kiekvienam norinčiam pasijusti talentingu žmogumi.

 

Galima pasakyti, kad XXI a. yra informacinio greičio amžius arba, tiksliau, greitai vartojamos informacijos amžius. Informacijos pranešimai ne tik greitai skaitomi, bet ir greitai rašomi (dauguma turbūt matė, kaip dirba mūsų kolegos - internetinių medijų kanalų žurnalistai - per spaudos konferencijas arba kitus panašaus pobūdžio renginius).

 

Žinoma, nebūčiau linkęs pranašauti vadinamosios rimtosios, kitaip - „lėtosios", žurnalistikos mirties, tačiau tai, kad jai daug kur teko užleisti pozicijas greitajai interneto žurnalistikai - yra faktas. Galima pastebėti ir dar vieną įdomią tendenciją - tampa stilinga, ar net madinga, praleisti laiką prie storo rimto žurnalo arba knygos. Tai parodo žmogaus poziciją (o galbūt ir sugebėjimą atsiriboti nuo greitos ir todėl labai dažnai - paviršutiniškos informacijos).

 

Paliesti šią temą paskatino neseniai išgirsta frazė anglų kalba: „Twitter stile journalism" („Twitter‘io stilistikos žurnalistika"). Pasirodo, jau galima kalbėti ir apie tokį reiškinį. Ši frazė buvo paminėta pokalbyje apie recenzijų rašymą vienam Prancūzijos leidiniui. Žurnalistas pasakojo, kad redaktorius iš jo reikalavo kiekvieną filmo apžvalgą sutalpinti į ne didesnę kaip 140 ženklų žinutę. Žurnalistas su šiuo uždaviniu susitvarkė (nors ir nesijautė komfortiškai). Vėliau redaktorius pasiteiravo pasiteiravo, ar negalėtų recenzijos būti dar trumpesnės, nes 140 ženklų filmo aprašymui - pernelyg didelė prabanga.

 

Ar redaktorius buvo šiuo atveju teisus? Matyt, žiūrint iš komercinės klausimo pusės - taip. Sutikim, kad dauguma žmonių mėgsta žiūrėti filmus, bet tik maža dalis jų norėtų apie filmus skaityti (čia turima galvoje - skaityti daug). Faktiškai, rašymas apie filmą (galima pritaikyti ir kitoms sferoms - knygoms, muzikai ir pan.) tampa lygus jo anonsavimui, tačiau tai byloja apie grėsmę ištisam žanrui, kurį galima būtų pavadinti meno kritika. Geriausiu atveju šis žanras uždaromas į rezervatus specializuotų mažatiražių leidinių puslapiuose. Sakyčiau, kad Lietuvoje ši tendencija matoma gana aiškiai, tačiau bendravimas su kolegomis iš užsienio leidžia teigti, kad tai tikrai nėra specifinė mūsų šalies problema.

 

Grįžkime prie iškelto klausimo - ar galima visą pasaulį sutalpinti į vieną sakinį? Žinoma, tai yra metafora, bet ji tinka šiandieniniai žurnalistikai. Naujienos vienu sakiniu jau nieko nebestebina, ir mes tai matome pirmiausiai ne internete, o televizijoje. Bėganti eilutė ekrano apačioje leidžia mums per kelias minutes (kol rodomas reportažas) sužinoti apie dešimt įvairių naujienų, kurios nėra susijusios su rodomais vaizdais.

 

Bet ar tikrai tai galima pavadinti naujiena? Vienu sakiniu galima pateikti faktus: įvyko sprogimas, susitiko prezidentai, išsiveržė ugnikalnis, išaugo aukso kaina ir t.t. Tačiau, kaip viename seminare pažymėjo komunikacijos specialistas iš Bulgarijos Anatolijus Verbinas - vien faktas nėra naujiena. Jo teigimu, naujiena turi turėti bent du elementus - faktą ir kontekstą. Faktui dažniausiai užtenka 140 ženklų (o gal net ir mažiau). Kontekstui - vargu bau. Todėl Twitter‘io stiliaus žurnalistika, ko gero, yra tik įdomus eksperimentas. Gali būti, kad galiausiai tai taps dar viena žurnalistikos rūšimi - su savo principais ir kanonais, tačiau vargu ar ji taps grėsme kitoms žurnalistikos rūšims.

 

 „Savaitės temos" rubrika yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2013-05-07 09:39
 
 

Komentarai (1)

Jūsų el. paštas

Twitterbang

2013-04-19 16:19

Twiteriška žurnalistika gal ir netaps grėsme, bet tikriausiai tik imlaus, kritiško, analitiško žvilgsnio skaitytojų galvose, o daugeliui gali ir pakakti vien antraštės ar lydo, pliko fakto be konteksto, be klausimo „kodėl“ – todėl jiems pakaks plikų tokių faktų,“naujienų“: tas- vagis, anas- girtuoklis, kitas- pedofilas... ir viskas jiems aišku...kontekstui, įtariu, daugelio galvelėse gali ir nebelikti vietos.
Bet TV atveju ,mano galva, ji pateisinama. Svarbu, kad nelinktų TIK Twiteriška žurnalistika

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media