Viktoras Denisenko šiame tinklapyje (2014-01-30) straipsnyje „Televizija be jokių sienų" rašė: „Televizija be sienų" yra Europos Sąjungos direktyva priimta ir įsigaliojusi dar praeitame amžiuje, tačiau šiame tekste bus kalbama ne apie ją".

Tokia straipsnio įžanga mane paskatino kaip tik pakalbėti apie minimą direktyvą. Kodėl? Ogi todėl, kad tokia ES direktyva tikrai buvo, bet dabar jos nėra. Taigi šiek tiek pakalbėsime apie ES pastebimus pokyčius šiame žiniasklaidos bare.

Dar 1989 m. gimė direktyvos „Televizija be sienų" pirmeivė - direktyva 89/552/EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo. Ji gyvavo iki 1997 metų, kai buvo joje padaryti pakeitimai kita direktyva 97/36/EB ir įgavo „Televizijos be sienų" direktyvos pavadinimą (trumpiau - TBSD).

2007 m. ES Taryba ir Parlamentas priėmė direktyvą 2007/65/EB, kuri, kaip ir visos direktyvos, turėjo būti perkelta į nacionalinę teisę. (Ji perkelta į mūsų Visuomenės informavimo įstatymą). Šia direktyva iš dalies buvo pakeista daug TBSD nuostatų ir ji pervadinta kaip Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva (trumpiau - AŽPD).

ES Komisija teikė Europos Parlamentui, Tarybai bei Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui reguliarias direktyvos taikymo ataskaitas. Paskutinė septintoji Komisijos ataskaita dėl direktyvos 89/552/EEB „Televizija be sienų" taikymo buvo pateikta 2009 metais.

Pirmoji ES Komisijos ataskaita Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl naujos, jau Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos taikymo buvo paskelbta 2012 metais. Tai pati naujausia informacija apie audiovizualinės žiniasklaidos reikalus ES, taigi ir Lietuvoje.

Apskritai AŽPD direktyvos sumanytojų siekiama užtikrinti, kaip ir anksčiau, laisvą audiovizualinių paslaugų tiekimą. Na, o šis audiovizualinių paslaugų tiekimas turi tapti ES vidaus rinkos priemone, išreiškiančia ES Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintą saviraiškos teisę į informaciją ir podraug užtikrinančia svarbių viešosios politikos tikslų apsaugą.

Teigiama, jog audiovizualinės žiniasklaidos paslaugoms taikoma ES reguliavimo sistema verslui ir piliečiams iš esmės pasitarnavo gerai.

Verslui ji suteikė stabilią teisinę sistemą, reikalingą žiniasklaidos paslaugų teikėjams priimant verslo sprendimus. Reguliavimo sistema sudarė tokias sąlygas, kad nuo jos sukūrimo rinkoje paslaugų teikėjų pagausėjo nuo nežymaus skaičiaus iki šiuo metu daugiau nei 7500 transliuotojų. Ji taip pat sudarė sąlygas plėtoti užsakomąsias vaizdo paslaugas ir didinti jų skaičių. ES kompetentingų reguliavimo įstaigų skaičiavimais, 2012 m. sausio mėnesį buvo teikiama ne mažiau kaip 650 užsakomųjų paslaugų.

2012 m. vasario mėnesį užsakomųjų internetinių paslaugų (reportažai arba trumpi filmai, TV programos pagal katalogą, animaciniai filmai, dokumentiniai filmai, mankštos transliacijos, muzika ir archyvinė medžiaga) ES siekė 251. Tai be transliuotų TV programų peržiūros paslaugų, žinių paslaugų, programų suaugusiems, filmų anonsų, apsipirkimo neišeinant iš namų programų ir prekės ženklu pažymėtų paslaugų, kaip antai YouTube, Dailymotion ir iTunes.

Piliečiams prieinama daug daugiau kanalų ir išaugo audiovizualinių paslaugų pasirinkimas. 2009 m. televizijos žiūrėjimo laikas išaugo beveik visose valstybėse narėse. Dienos vidurkis svyravo nuo 145 minučių Austrijoje iki 265 min. Vengrijoje. Lietuvos televizijos žiūrovas buvo vidury šių skaičių.

Pastaruoju direktyvos persvarstymu (2005-2007 m.) atsižvelgta į visos audiovizualinės žiniasklaidos panašėjimą ir į reguliavimo sistemos taikymo sritį įtrauktos užsakomosios paslaugos. Nūdienos uždavinys - stebėti rinkos vystymąsi ir naujus verslo modelius. tuo siekiama užtikrinti, kad reguliavimo sistema ir toliau teiktų tinkamas sąlygas garso ir vaizdo paslaugoms augti ir, tuo pačiu, siekti viešosios politikos tikslų.

Atsiliepdama į Europos Vadovų Tarybos raginimą parengti realios bendros Europos skaitmeninės rinkos įgyvendinimo iki 2015 m. planą ir vykdydama Sąjungos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją „Europa 2020" bei jos pavyzdinę iniciatyvą Europos skaitmeninę darbotvarkę Europos Komisija pakvies šalis, taigi ir Lietuvą, diskusijai apie žiniasklaidos rūšių suartėjimo iššūkius ir galimybes.

Taigi direktyva „Televizija be sienų" dingo, transformuodamasi į kitaip vadinamas direktyvas, tačiau sienų televizijai daugiau neatsirado. Dabar ES problema šioje verslo paslaugų sferoje, manau, fokusuojasi į reguliavimo sunkumus, nes reikia atsižvelgti į šalių paprotinę teisę ir gajų informacinės prievartos skverbimąsi.

Rubrika „Savaitės tema" yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.