2024 m. kovo 28 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Savaitės tema

*print*

Archyvas :: Džiugu, kad ES Taryba ragina puoselėti žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą. Ar Lietuva išgirs?

2013-11-30
 
Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

 

Vytautas Žeimantas

 

Neramius laikus dabar gyvena mūsų kolegos žurnalistai. Daugelis jų nežino savo ateities. Juk nežinai, kada užeis kokiam nors STT veikėjui noras surengti pas tave kratą, tave tardyti, kitaip bandyti palaužti. Juk nežinai kada kokiam nors rajoninio lygio vadukui kils noras sutrukdyti tau gauti informaciją ir tuo pačiu sužlugdyti sumanytą straipsnį. Juk nežinai, kada ir už ką tave paduos į teismą, ir dar į tokio teisėjo rankas, kad liksi nesuprastas, nubaustas ir tik kažkurioje aukštesnėje pakopoje gali tikėtis jog būsi išteisintas. Juk nežinai kada koks nors kritikai nepakantus meras ir jo dūdelę pučianti savivaldybė sumanys pradėti leisti save liaupsinantį laikraštį, dalinti jį dykai, ir tokiu būdu bandyti atimti duoną iš tavęs ir tavo kolegų žurnalistų.

Žurnalistai dabar daug ko nežino. Bet jaučia ir supranta, kad artėjama prie tam tikros kryžkelės, iš kurios, deja, keliai veda tik į aklavietes, vilkduobes ar akivarus. Apie tai mąsčiau sėdėdamas išplėstiniame Lietuvos žurnalistų sąjungos Valdybos posėdyje, kuriame buvo sprendžiama daug aktualių mums klausimų. Vieningai buvo nutarta aktyviai priešintis vis labiau įsigalinčiam žurnalistų spaudimui, teisiniai nihilizmui, kalbėta ir apie įvairių įstatymų neatitikimą laikmečio iššūkiams, būtinumą juos tobulinti. Todėl buvo nutarta suformuoti LŽS specialią komisiją, kuri rekomenduotų, kaip reikia keisti įstatymus ir kitus teisės aktus, kad jie realiai garantuotų tinkamą žodžio ir spaudos laisvės veikimą Buvo nutarta kreiptis į mūsų bendruomenę, kad kolegos solidariai, kol nebus priimti realūs valdžios sprendimai, reikalautų, jog valstybės institucijos ir valdžia imtųsi realių priemonių. O apie kiekvieną, bent menkiausią, teisių pažeidimą nedelsiant informuotų LŽS ir visuomenę, kad žinotume, kokia yra reali padėtis.  Buvo nutarta toliau inicijuoti susitikimus su valdžios struktūromis, kurios atsakingos už valdžios įstaigų darbą užtikrinant žodžio laisvę - su STT, Vyriausybe, Seimu, Prezidentūra, Aukščiausiojo teismo vadovybe.

Šiuos nutarimus mes priėmėme lapkričio viduryje. Nemanau, kad juos išgirdo Europos Sąjungos Taryba, tačiau ji lapkričio 26 dieną patvirtino išvadas dėl žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo. Tiesa, šios išvados liečia žiniasklaidą skaitmeninėje aplinkoje, tačiau tie patys principai veikia ir visoje žiniasklaidoje.

„Didžiuojuosi, kad ES Taryba pirmąkart istorijoje priėmė šios srities išvadas dėl žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo ir būtent Lietuvos pirmininkavimo laikotarpiu", - teigia Lietuvos kultūros ministras Šarūnas Birutis.

Džiaugiuosi ir aš, sužinojęs, kad tokia aukšta instancija, kaip ES Taryba taip aktyviai parėmė žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo principus. Tik ar perskaitys tas išvadas rajoninio lygio vadukai, nutarę paskelbti karą laisvai žurnalistikai? Ar perskaitys mūsų teisėjai, prokurorai, STT darbuotojai, ypač tie, kuriems labai knieti užčiaupti burnas žurnalistams?. Ar perskaitys jas mūsų Seimo nariai, tarp kurių yra nemažai tokių, kurie tik žodžiais yra už spaudos laisvę?

O juk ES Taryba teigia aiškiai ir nedviprasmiškai. Kai kuriuos teiginius pacituosiu.

Saviraiškos laisvė, teisė gauti informaciją bei žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas yra esminiai tvarios demokratinės visuomenės elementai.

Tačiau šiandien žiniasklaida susiduria su iššūkiais, kuriuos lemia naujų formų skaitmeninės žiniasklaidos atsiradimas ir vis didėjanti tarpusavio konkurencija sektoriuje. Šios aplinkybės kartu lemia ir naujas grėsmes visuomenei.

Didėjant informacijos šaltinių skaičiui, paprastam vartotojui tampa vis sudėtingiau įvertinti skirtingos informacijos tikslus, suvokti, kas slypi už skirtingų visuomenės informavimo priemonių ar atskiros informacijos. Tuo tarpu, pati žiniasklaida taip pat susiduria su išoriniais veiksniais, kurie įtakoja informacijos laisvę bei žiniasklaidos pliuralizmą - tai ir ne visada tinkamas politinis poveikis, finansinis ar ekonominis spaudimas bei konkurencija dėl naujų verslo modelių atsiradimo. Šios aplinkybės verčia mus visus naujai įvertinti, ar tikrųjų žiniasklaidos savininkų atskleidimo sistemos veikia efektyviai, o kartu atkreipti dėmesį, kad kai kurios informacijos paieškos sistemos internete dominuoja rinkoje, todėl vartotojai gali gauti ne visą informaciją. Lygiai taip pat svarbu užtikrinti, kad audiovizualinio sektoriaus reguliuojančios institucijos būtų nepriklausomos bei savo sprendimais skatintų žiniasklaidos pliuralizmą.

Tarybos išvados dėl žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo skaitmeninėje aplinkoje nagrinėja jau minėtus klausimus bei kviečia tiek valstybes nares, tiek Europos Komisiją imtis veiksmų pagal savo kompetenciją, siekiant apsaugoti ir puoselėti žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą Europos Sąjungoje.

Valstybės narės yra kviečiamos siekti visiško skaidrumo, nustatant ir skelbiant tikruosius žiniasklaidos savininkus, užtikrinti audiovizualinių reguliuotojų nepriklausomumą bei apsaugoti žurnalistus nuo neleistino jiems poveikio, o kartu, sukurti efektyvias nuostatas, leidžiančias žurnalistams apsaugoti informacijos šaltinį.

ES Komisijos išvados kviečia ir toliau remti Žiniasklaidos pliuralizmo stebėsenos iniciatyvą (Media Pluralism Monitor) bei remti projektus, skirtus stiprinti žurnalistų ir kitų šioje srityje dirbančių asmenų apsaugą.

„Žurnalistų teisės ir laisvės, jiems verčiantis profesine veikla, yra fundamentalios demokratinėje valstybėje. Tikiu, kad visai neseniai Lietuvoje kilęs skandalas dėl teismo įpareigojimo žurnalistui atskleisti informacijos šaltinį, paskatins mus priimti sprendimus dėl efektyvesnės informacijos šaltinio apsaugos. Tam pritaria aukščiausi valstybės pareigūnai, o konkrečių įstatymų projektų svarstymas Parlamente jau buvo pradėtas" - sako kultūros ministras Šarūnas Birutis.

Aš šį politiką žinau, juo tikiu. Žurnalistų poreikius jis gerai žino, atrodo, jis visada buvo mūsų pusėje. O kaip dabar elgsis kiti politikai?

ES Tarybos dokumente teigiama, kad nepriklausoma ir laisva žiniasklaida yra lyg lakmusas valstybės demokratinei sistemai įvertinti. Kokia spalva nusidažytų tas lakmuso popierėlis, jei jį šiandien „pamektume" į Lietuvos realijas?

 

Rubrika "Savaitės tema" yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.

 

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2013-11-30 17:20
 
 

Komentarai (5)

Jūsų el. paštas

G.L.

2013-12-22 10:27

Druskininkuose meras Malinauskas yra kaip karaliukas. Vargu ar jam nereikia tikros spaudos.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

A.A

2013-12-17 09:39

Paieškokite spaudos pliuralizmo Druskininkų savivaldybėje.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Valdas

2013-12-08 09:38

Koks ten pliuralizmas!? Pažiųrėkite, ką su laisvąją spauda daro Druskininkų vadukai.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

S.G.

2013-12-05 11:23

Lietuvos valdžia "išgirs' ir atsius kratą padaryti STT.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Tokia nuomonė.

2013-12-02 23:33

Oficialioji Lietuva tik suvaidins, kad išgirdo.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media