Savaitės tema

Darbdaviai šiuo metu dažnai siūlo žurnalistams tartis dėl darbo užmokesčio sumažinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad Darbo kodekso 45 straipsnio 1 d. nustato, jog pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas (darbo užmokestis yra viena iš jų) galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu. Tuo tarpu to paties straipsnio 2 dalis nustato, kad darbuotojo atsisakymas dirbti už sumažintą darbo užmokestį negali būti laikoma teisėta priežastimi nutraukti darbo sutartį. Todėl darbuotojui atsisakius susimažinti darbo užmokestį darbdavys negali taikyti jokių sankcijų netgi paskelbus ekstremalią situaciją ar karantiną šalyje.

Jei darbuotojas nuspręstų sutikti susimažinti darbo užmokestį, tai rekomenduojama tartis dėl terminuoto darbo užmokesčio sumažinimo, pvz. ekstremalios padėties laikotarpiu. Pasibaigus ekstremalios situacijos laikotarpiui darbuotojui automatiškai turėtų būti atstatytas iki šios situacijos buvęs jo darbo užmokestis.

Jei darbdavys siūlo susimažinti darbo užmokestį iki minimalios mėnesinės algos dydžio, tai reikia žinoti, kad prastovos atveju paskelbtos dėl ekstremalios situacijos ar karantino mokama ne mažiau kaip prastovos laikotarpiu darbdavys darbuotojui moka ne mažesnį kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos darbo užmokestį, kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma. Darbdaviui, išskyrus valstybės ir savivaldybės institucijas ar įstaigas, profesines sąjungas, religines bendruomenes (bendrijas) ar asociacijas, patirtų darbo užmokesčio už prastovą išlaidų dalis kompensuojama Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nustatytu dydžiu ir nustatyta tvarka, kuris sektoriuose, kurių veikla neapribota yra 60 %. Taigi paskelbus prastovą žurnalistui darbdavys mokėtų ne mažiau kaip 40 % minimalios mėnesinės algos, o valstybė 60 %.

Darbdavys gali paskelbti darbuotojui dalinę prastovą, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo dienų per savaitę skaičius (ne mažiau kaip dviem darbo dienomis) ar darbo valandų per dieną skaičius (ne mažiau kaip trimis darbo valandomis). Tokiu atveju už darbo laiką mokamas darbo užmokestis, o už prastovos laiką mokama minimali mėnesinė alga proporcingai prastovos laikui. Todėl darbuotojui sutikti susimažinti darbo užmokestį iki minimalios mėnesinė algos dydžio neapsimoka.

Valstybėje paskelbus ekstremalią situaciją ar karantiną, darbuotojo prašymu jam gali būti skiriamos kasmetinės apmokamos ar neapmokamos atostogos. Pabrėžiame, kad darbdavys negali reikalauti arba versti darbuotojo išeiti kasmetinių apmokamų ar neapmokamų atostogų jos imamos visais atvejais darbuotojo iniciatyva. Tačiau tai nereiškia, kad atostogos suteikiamos tik darbuotojo pasirinktu laikotarpiu, nes darbuotojas negali vienašališkai nuspręsti ir išeiti atostogų, o darbuotojui inicijavus atostogų suteikimą jos suteikiamos šalių susitarimu ir darbdavys nebūtinai privalo išleisti atostogų darbuotoją jo norimu laiku išskyrus Darbo kodekso 128 straipsnio 5 d. numatytus atvejus, kai darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti kasmetines atostogas nėščioms darbuotojoms prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų; tėvams jų vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu, prieš tėvystės atostogas arba po jų; darbuotojams, kurie mokosi nenutraukdami darbo, derindami kasmetines atostogas prie egzaminų, įskaitų laikymo, diplominio (bakalauro, magistro) darbo rengimo, laboratorinių darbų ir konsultacijų laiko; darbuotojams, slaugantiems sergančius šeimos narius ir neįgaliuosius, taip pat asmenims, sergantiems chroniškomis ligomis, kurių paūmėjimas priklauso nuo atmosferos sąlygų, esant sveikatos priežiūros įstaigos rekomendacijai.

Atskirai reikia atkreipti dėmesį, kokių garantijų gali netekti darbuotojas išėjęs nemokamų atostogų.

Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio 2 d. nustato, jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas atsirado to asmens nemokamų atostogų metu arba jeigu apdraustasis asmuo nušalintas nuo darbo be teisės gauti darbo užmokestį, ligos pašalpa pradedama mokėti nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo turėjo pradėti dirbti. Tokia pat tvarka pašalpa mokama, jeigu apdraustasis asmuo nušalinamas nuo darbo ligos metu. Kitaip tariant, jeigu darbuotojas yra nemokamuose atostogose ir jis suserga, tai išmokos už nedarbingumo jis negaus. Ji bus pradėta skaičiuoti tik grįžusiajam iš nemokamų atostogų. Taip pat yra ir su motinystės išmokomis, jeigu gaunanti tokias išmokas moteris išeina nemokamų atostogų. Nedarbingumo išmokos negaus ir tėvai už vaiko slaugą esantys nemokamuose atostogose.

Daugiausia neaiškumų kyla dėl gydymo išlaidų darbuotojams esantiems nemokamose atostogose apmokėjimo. Šiuo atveju tokio aiškaus teisinio reglamentavo, kaip aptartų nedarbingumo išmokų atveju, nėra. Akivaizdu, kad didžiausių problemų gali kilti tiems darbuotojams, kurie nemokamai atostogauja mėnesį ir daugiau arba tokį pat laikotarpį neatvykstantiems į darbą suteikus nemokamą laisvą laiką asmeniniams poreikiams tenkinti. Valstybinėse ligonių kasose šių asmenų tarp draudžiamųjų socialiniu draudimu nebėra. Tai reiškia, kad jie privalo patys susimokėti bent minimalią 42 eurų 37 centų įmoką už vieną mėnesį. Jei darbuotojas nemokamai atostogauja mažiau nei vieną mėnesį, tai darbdavys už likusias mėnesio darbo dienas turi sumokėti ne mažiau nei 42 eurų 37 centų už draudžiamąjį, kad šis galėtų gauti sveikatos priežiūros paslaugas. Kitaip tariant, sistemiškai aiškinant Sveikatos draudimo įstatymą, už darbuotoją esantį nemokamose atostogose arba suteikus nemokamą laisvą laiką asmeniniams poreikiams tenkinti turi būti sumokėta ne mažesnė nei minimali 42 eurų 37 centų mėnesinė įmoka. Jeigu darbuotojas esantis nemokamose atostogose už kurį nebuvo sumokėta mėnesinė minimali 42 eurų 37 centų įmoka naudosis sveikatos priežiūros paslaugomis, tai formaliai Ligonių kasos tokias paslaugas suteikusiai gydymo įstaigai turėtų neapmokėti tokio paciento gydymo išlaidų. Matyt, kad tokiu atveju pati gydymo įstaiga galėtų reikalauti, kad pacientas apmokėtų gydymo išlaidas.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 4 d. 4 p. nustato, kad į darbo metus už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos įskaitoma nemokamos atostogos iki dešimt darbo dienų trukmės per metus suteiktos nemokamos atostogos darbuotojo prašymu ir su darbdavio sutikimu. Kitaip tariant, jeigu darbuotojas bus ilgiau nemokamose atostogose nei nurodytas terminas, tai sutrumpės darbuotojo kasmetinės atostogos.

Valstybinio socialinio draudimo pensija

Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuo šio įstatymo įsigaliojimo į stažą įskaitomi visi kalendoriniai metai, jeigu tais metais priskaičiuota pensijų socialinio draudimo įmokų suma (įskaitant kaupiamąją pensijų įmokų dalies sumą) yra ne mažesnė, negu per tuos kalendorinius metus turėjo būti priskaičiuota asmens pensijų socialinio draudimo įmokų suma (įskaitant kaupiamąją pensijų įmokų dalies sumą) nuo tais metais galiojančios minimaliosios mėnesinės algos dirbant pagal darbo sutartį per visus mėnesius sumos. Jeigu šia tvarka priskaičiuota pensijų socialinio draudimo įmokų suma yra mažesnė, įskaitoma proporcingai mažesnė stažo dalis. Kitaip tariant nemokamų atostogų dienų skaičius per metus nėra ribojamas, tačiau jeigu darbuotojas gauna minimalų darbo užmokestį, tai per metus suteikta bent viena diena nemokamų atostogų sutrumpins jo pensijų draudimo stažą, o tai įtakos darbuotojo pensijos dydį, kuris tokiu atveju mažės.