Savaitės tema

Per šių metų Lietuvos meno kūrėjų asociacijos apdovanojimus Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija „Žurnalistikos metraštininko" prizu pagerbė žurnalistą, publicistą Domijoną Šniuką, pirmąjį atkurtos Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininką, ilgai dėsčiusį žurnalistiką Vilniaus universitete (beje, šių metų rudenį atšventusį garbingą 90 metų jubiliejų). Ta proga prisiminkime, kad "Žurnalistika" - Lietuvos žurnalistų sąjungos metraštis, leistas 1973-1991 m. ir nuo 2008 m. vėl atgaivintas - mini savo 50-metį.

LEIDINIUI SUKAKS 50 METŲ

„Žurnalistikos" enciklopedija informuoja, kad „Žurnalistikos" metraštis, kurio atsakingasis redaktorius-sudarytojas buvo Domas Šniukas, 1973 m. buvo išleistas 3000 egzempliorių tiražu, vėlesni, nuo 1977 m. - 1000 egz. Iki 1991 m išleista 18 almanacho numerių.

Kaip kilo sumanymas pradėti leisti „Žurnalistikos" metraštį? To pasiteirautas D. Šniukas teigė, kad tai jo kartu su šviesaus atminimo žurnalistikos pedagogu, spaudos, literatūros istoriku Broniumi Raguočiu inicijuotas leidinys.

„Postūmį tada davė Chruščiovo „atlydžio" politika ir mano aspirantūroje įgyti mokslinio darbo įgūdžiai. Šį metraštį redagavau apie dvidešimt metų", - sakė D. Šniukas.

„Metraštyje buvo apžvelgiami svarbiausi metų įvykiai, žurnalistų sąjungos ir jos narių veikla, nagrinėjami žurnalistikos istorijos, teorijos ir praktikos dalykai, spausdinamos knygų ir kitų leidinių recenzijos, publicistiniai ir kritikos straipsniai, kelionių įspūdžiai, pateikiama tarptautinio žurnalistų gyvenimo naujienų, įvykių kronika, bibliografinė ir kitokia informacija", - taip rašoma Visuotinės lietuvių enciklopedijoje.

PAVARTYKIME PIRMĄJĮ NUMERĮ

1973 m. išleistas „Žurnalistikos" metraštis buvo skirtas 1972 m. šalies žurnalistikai apžvelgti. Tame 146 puslapių leidinyje plačiai pristatomi Lietuvos žurnalistų sąjunga ir jos sekretoriatas, revizijos komisija, teritoriniai kūrybiniai susivienijimai ir jų tarybos. Taip pat LŽS kūrybinės sekcijos, Sąjungos nariai respublikos nusipelnę žurnalistai bei Sąjungos garbės nariai. 1972 m. apdovanotieji įvairiais apdovanojimais ir premijomis, vykę renginiai, net redakcijose apsilankę svečiai. Taip pat pasveikinti jubiliejus paminėję žurnalistai, svarstyti žurnalistikos praktikos, teorijos klausimai, analizuota jos istorija (G. Zimanas "Publicistikai reikia konflikto", A. Būdvytis "Ko žemdirbiai laukia iš žurnalistų", L. Tapinas "Ne vien tik plunksna", A. Balsys "Akistata su skaitytojais" , E. MIeželaitis "Poezija ir faktas", J. Bulota "Beletristika ar publicistika", J. Pikčilingis "Kokio literatūriškumo kalboje trūksta ir kokio per daug", S. Makauskas "Profesinis žurnalistų ruošimas Tarybų Lietuvoje", S. Laurinaitis "Žurnalistas Stasys Zajančkauskas, V. Kazakevičius "Nepakartojami lietuviškos spaudos puslapiai", L. Kapočius "Kovoje už pažangą").

Rubrikoje "Kūrybos ir kelionių orbita" Jonas Januitis pasakojo apie Tarptautinės radijo ir televizijos organizacijos sesiją Budapešte, Vasilijus Jemeljanovas - apie Čilę 1972-aisiais, Liudas Ruikis - apie susitikimą su Amerika, Algimantas Čekuolis publikavo savo keturis pasvarstymus iš Kanados, Kęstutis Andziulis - apie futbolo spektaklio grožį.

Taip pat buvo rubrika "Draugus palydėjus", atsiminimų , kritikos ir bibliografijos, sporto ir poilsio puslapiai.

„Žurnalistikos" metraštis gausiai iliustruotas, nuotraukos pasakoja ir apie LRT laidas ir jų žurnalistus, redakcijų ir leidyklų darbą, apie šalyje vykusias statybas ir svarbiausias gamyklas, kultūros įvykius.

„Žurnalistikos" metraščio redakciną kolegiją sudarė Antanas Balsys, Marius Baranauskas, Jonas Bulota, Danielius Mickevičius, Bronius Raguotis, Domas Šniukas, Laimonas Tapinas (ats. sekretorius), Jonas Vaitkus, Stasys Vilkas, Liubomiras Viktoras Žeimantas.

APIE ATGIMUSIĄ „ŽURNALISTIKĄ"

Beje, „Žurnalistika" turi du gyvenimus, antrajam ją prikėlė ilgametė LŽS Vilniaus skyriaus pirmininkė Aurelija Arlauskienė, kurią D. Šniukas apibūdino kaip „indonezietiškąjį ugnikalnį" . Ji „Žurnalistikos" almanachą redagavo 2008-2014 metais. Vėliau metus „Žurnalistiką" „vairavo" ilgametė Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovė Aistė Žilinskienė, nuo 2016 m iki šiol - LŽS Klaipėdos skyriaus pirmininkė Jolanta Beniušytė, kitąmet leidinį jau kuruos naujas vadovas - spaudos ir televizijos žurnalistas Kazys Matačiūnas, leidybos įmonės „Kriventa" direktorius.

Atnaujintoje „Žurnalistikoje" D. Šniukas bendradarbiauja iki šiol, yra aktyvus šio leidinio redakcinės kolegijos narys. Pirmajame šių metų „Žurnalistikos" almanacho numeryje galime skaityti D. Šniuko straipsnį apie žurnalistus abipus karo Ukrainoje linijos bei jo išverstą Baltarusijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos žurnalistų sąjungų ir asociacijų vadovų bei Vokietijos viešosios prieigos kanalų tarybos vadovo kreipimąsi į Rusijos žurnalistus. Publikacijoje „Žurnalistai - abipus karo Ukrainoje linijos" D. Šniukas pastebi, kad ten kolegų darbas yra mirtinai pavojingas, nes rusų kariškiai, jų saugumo padaliniai Ukrainos ir užsienio žurnalistus tiesiog medžioja. Vienus vietoje nužudo, kitus pagavę tardo, verčia koloboruoti, muša ir kankina. Straipsnyje pateikiamas ir Ukrainos kare žuvusių ir nužudytų žurnalistų sąrašas.

Antrajame 2022-ųjų metų „Žurnalistikos" numeryje leidyklą jau pasiekė D. Šniuko parengta rubrika "Tylos minutė". „Žurnalistikos" redaktorė Jolanta Beniušytė pastebėjo, kad šią rubriką D. Šniukas rengė visą laiką - su labai didele atsakomybe ir pagarba kolegoms. Štai neturėjo mirusios kolegės nuotraukos, važiavo su taksi jos pas gimines ir gavo. D. Šniukas leidinyje atlieka ir kitą labai reikalingą bei kruopštų darbą - stengiasi paminėti visas per metus žurnalistų parašytas knygas, pateikia kolegų bibliografiją.

ĮTRAUKĖ KRAŠTOTYRINIS DARBAS

O solidų jubiliejų atšventusiam D. Šniukui „Žurnalistika" nėra svarbiausias rūpestis. Pasitraukęs iš darbo periodikoje jis atsigręžė į gimtinės ir giminės istoriją, parengė kolektyvines monografijas „Gruzdžiai" ir „Babtai" („Versmės" leidykla), archyvuose atsekė savo giminės istoriją iki 1622 m., ko paskatinta giminė renkasi į suvažiavimus.

Šiuo metu legendinis žurnalistas tęsia kraštotyrines paieškas, rikiuoja prisiminimus.

Belieka palinkėti Jums, Domijonai, sėkmės, sveikatos ir dar ilgų darbingų metų.

 

IŠ SPAUDAI RENGIAMOS „LIETUVOS ŽINIASKLAIDOS ENCIKLOPEDIJOS"

Šniukas Damijonas (Domas) *1932 09 27 Vaišnoriai (Gruzdžių valsč.), žurnalistas, redaktorius, spaudos istorikas, visuomenės veikėjas. 1940-47 mokėsi Gruzdžių progimnazijoje. 1951 aukso medaliu baigė Šiaulių Juliaus Janonio vidurinę m-lą, 1956 - VU žurnalistiką, 1962 - Maskvos M. Lomonosovo un-to Žurnalistikos fak. aspirantūrą. 1955-59 dirbo laikr. „Komjaunimo tiesa" red-joje. 1962-67 laikr. „Tiesa" skyriaus vedėjas, 1967-69 savaitr. „Literatūra ir menas", 1969-74 laikr. „Tiesa" vyr. redaktoriaus pavad. 1973-89 metraščio „Žurnalistika" sudarytojas ir red. 1974-89 laikr. „Pravda" (Maskva) koresp. Lietuvai ir Kaliningrado sričiai. 1975-88 dėstė VU žurnalistiką. LŽS narys nuo 1958. 1988-90 LŽS pirmininkas. 1989-90 SSRS liaudies deputatas. 1989-90 Lietuvos valstybinio TV ir radijo komiteto pirmininkas. 1990-96 LRT valdybos narys. 1990-91 savaitr. „Golos Litvy" redaktorius. 1990-94 laikr. „Tiesa" (nuo 1994 pavadinimu Diena) vyr. redaktorius. 1994-96 LR Seimo pirmininko atstovas spaudai, 2004 ir 2008 vyresn. patarėjas. 1997 laikr. „Žurnalistų žinios" koresp. NŽKA narys nuo 2004. Nuo 2007 almanacho „Žurnalistika" red-jos kolegijos narys. Paskelbė straipsnių iš lietuvių žurnalistikos istorijos. „Visuotinės lietuvių enciklopedijos" ir „Žurnalistikos enciklopedijos" straipsnių autorius. Išleido publicistikos kn. „Ežerų vilnimis po Rytų Lietuvą" (1958), „Žalioji tėviškės vasara" (su A. Šiekštele, 1974), monografiją „Juozas Olinardas Penčyla: šaržų karalius" (2004), straipsnių riūnktinę „Žurnalistikos lankose" (2018). Parengė spaudai J. P. Palukaičio kn. „Lietuvių periodika Vakarių Europoje 1944-1952" (1993), B. Railos kn. „Rašalo ašaros" (1995), „Nuo vakarykštės iki rytdienos" (1996), „Liudytojo poringės" (1997), V. Gaidžio prisiminimus „Musteikos pasaulis" (2002), P. Hiksos prisiminimus „Gyvenimas kaip skrydis" (1996, 2014), I. Naginskaitės šaržų rinkinį „Turistų gaujos žygis Gauja" (2018). A. M. Brazausko kn. „Penkeri Prezidento metai" (2000) ir „Ir tuomet dirbome Lietuvai" (2007) lit. redaktorius. Serijos „Lietuvos valsčiai" monografijų „Gruzdžiai" (2 d., 2009-10) ir „Babtai" (2017) vyr. redaktorius, sudarytojas, straipsnių autorius. Lietuvos nusipelnęs žurnalistas (1974), Medalis „Už nuopelnus žurnalistikai" (2007). LŽS 90-mečio prizas „Šviesos simbolis" (2019). NŽKA prizas „Žurnalistikos metraštininkas" (2022). Pav.