2024 m. kovo 29 d., Penktadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Savaitės tema

*print*

Archyvas :: Almanachas „Žurnalistika“ 2017 II – apie Šiaulių ir Panevėžio žurnalistus

2017-12-29
 
Jolanta Beniušytė

Jolanta Beniušytė

Jolanta Beniušytė,
almanacho "Žurnalistika" redaktorė

 

Pralėkė lyg vėjo gūsis 2017 -ieji, ir mes su Jumis, mieli skaitytojai, metų pabaigoje imsime ir skaitysime antrąją almanacho „Žurnalistika" knygelę. Su kūrybine almanacho komanda, talentingais Šiaulių ir Panevėžio miestų žurnalistais, fotografais labai stengėmės, kad mūsų „Žurnalistika" būtų ne tik įdomi, naudinga profesine prasme, bet ir turėtų išliekamąją vertę.
Antrasis šių metų almanachas - tai pasakojimas apie Šiaulių ir Panevėžio žurnalistus, šių regionų žiniasklaidos priemones, žurnalistikos aktualijas. Jau ne vienerius metus Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos leidžiamas, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo palaikomas almanachas „Žurnalistika" keliauja po Lietuvos regionus ir buria bendrai kūrybai vietos žurnalistus. Pirmąjį šių metų almanachą „atidavėme" Lietuvos žurnalistikos lopšiui - Kaunui, antrąjį - Šiaulių ir Panevėžio plunksnos sesėms ir broliams. 
Almanachą pradedame nuo pačios svarbiausios temos - karštos aktualijos - mums visiems - spaudos laisvės. Prieš kurį laiką Švedijos ambasadoje Vilniuje vyko konferencija „Žiniasklaidos laisvė demokratinėje visuomenėje", minint pirmojo pasaulyje Nepriklausomos spaudos akto, surašyto Švedijoje, 250 metų sukaktį. Jos metu surengtoje aktualioje diskusijoje konstatuota, jog žurnalistikos situacija tiek Lietuvoje, tiek Švedijoje nėra lengva. Pastaraisiais metais smarkiai mažėja žurnalistikos, o žiniasklaidos daugėja. Kaip išlaikyti aukšto lygio žurnalistiką? Paskaitykime kolegų mintis.
Užtat labai smagu, kuomet profesionalūs žurnalistai po pertraukos grįžta prie savo mėgstamo darbo. Tikrų žurnalistinių perliukų pažeria šiaulietė Elona Limantienė, pasakojanti nepaprastą savo herojaus istoriją, prasidėjusią prieš beveik ketvirtį amžiaus laikraštyje, ir dabar tęsiamą būsimoje respublikinės TV laidoje. Kartu su šiauliete žurnaliste Jūrate Sobutiene, kuri sako, kad buvusių žurnalistų nebūna, E. Limantienė ir operatorius Saulius Pučinsku kuria laidą apie vokiečių karo belaisvį Aloyzą Fetą, pokariu stačiusį paminklą sovietiniam kariui Šiauliuose. Vokietis grįžo jau į laisvą Lietuvą, nes norėjo pamatyti, kaip lietuviai susigrąžino Nepriklausomybę ir demontavo belaisvių statytą paminklą. Tikrai neeilinė istorija!

 

 

Žurnalistika šiandien išgyvena nelengvus laikus - laikraščiai „nukraujavo", televizijos „sulyso", gal kiek geriau laikosi radijas ir interneto portalai. Kaip oro reikia naujų visuomenės informavimo priemonių ar būdų, kurie galbūt padėtų žiniasklaidai išsikapstyti iš sąstingio. Regionų žurnalistai optimizmo nepraranda - pateikiame Lietuvos žurnalistų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkės J. Sobutienės ir panevėžiečio, LŽS Aukštaitijos skyriaus pirmininko Rolando Meiliūno mintis.
Šauni jaunesnioji karta teikia vilčių, kad tikroji žurnalistika nebus prarasta, užgožta socialinių tinklų, vienadienių interneto sensacijų. Almanacho „Žurnalistika" autorė Laura Sėlenienė pasakoja apie du šiauliečius kolegas - dienraščio „Šiaulių kraštas" reporterę Živilę Kavaliauskaitę ir „15min" žurnalistą Alvydą Januševičių. Ž. Kavaliauskaitė į žurnalistiką teigia pasukusi iš didelio noro kalbinti žmones ir rašyti. Iš šio noro gimė ir jos profesinį kelią reprezentuojanti, populiarumo sulaukusi knyga „Trispalvė Irkutsko karštyje". „Unikalius tekstus kuriantys žurnalistai - pokyčių purtomos žiniasklaidos išgyvenimo garantas", - įsitikinęs žurnalistas Alvydas Januševičius, pats ir einantis šiuo keliu. 
Viešojo eterio erdvėje - savi rūpesčiai. Nerimą kelia vis labiau aktyvėjanti propagandinių ir nelegalių televizijos kanalų veikla internete. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos vadovo Edmundo Vaitekūno teigimu, vis aktyviau internetu perduodamos televizijų programos bei laidos, kurios dažnai kursto nesantaiką, skleidžia priešišką mūsų valstybei ir jos vertybėms propagandą, be to iškreipia konkurencijos sąlygas, TV kanalų paketuose nelegaliai siūlydamos papildomą produkciją, už kurią nemokami jokie mokesčiai. „Jie veikia kaip nelegalūs lošimo namai - svarbu gauti vienadienę naudą",- sako E. Vaitekūnas.

 

Kaip be profesinės etikos? Viktoras Trofimišinas, Visuomenės informavimo etikos komisijos pirmininko pavaduotojas, LŽS Etikos komisijos pirmininkas dalijasi įdomia informacija straipsnyje „Profesinė etika - ant Temidės svarstyklių". Žinia, šios komisijos sprendimai nėra galutiniai ir neskundžiami. Abejojantieji sprendimų teisingumu, pagrįstumu, ieško tiesos teisme. Į teismą yra kreipusis ir pati komisija, gindama savo poziciją.

Vieni kolegos bėga iš žurnalistikos, o kiti grįžta...„Sugrįžimas į žurnalistiką buvo saldus. Norėjosi rašyti, rašyti, rašyti... O ir temų, pasirodo, manyje buvo prisikaupę",- sako šiaulietė Jūratė Rauduvienė. Ji po 15 metų viešųjų ryšių specialistės darbo miesto savivaldybėje vėl pradėjo karjerą laikraštyje - tapo „Šiaulių naujienų" redaktoriaus pavaduotoja.

 

Almanacho autorės Daivos Červokienės interviu su iš Panevėžio kilusia garsia Lietuvos žurnaliste Nijole Baužyte. Apie gyvenimo prasmę TV laidomis „Mūsų miesteliai" išgarsėjusi žurnalistė kalba, jog „svarbiausia - mažiau galvoti apie save, o daugiau apie tą kraštą, kuriam gyveni. Dažnai žmonės klausia: „Ką ta Lietuva man davė?". O reikia klausti: „Ką tu jai davei?" 
Panevėžietis spaudos fotografas, fotomenininkas Valentinas Pečininas duoną valgo ir iš karatė sporto trenerio darbo. Bet savo auklėtinius moko ne tik sporto. „Auklėju būsimuosius Lietuvos piliečius, kad jie augtų sveiki, stiprūs, atsidavę valstybei, savosios šalies patriotai ir gynėjai",- sako Valentinas. Jo nuotraukomis iliustruoti antrojo 2017 metų „Žurnalistikos" almanacho viršeliai.
Verčia susimąstyti D. Červokienės interviu su šių metų Jono Tumo - Vaižganto premijos laureatu, prof. Egidijumi Aleksandravičiumi. Į klausimą, kaip vertina žiniasklaidos situaciją Lietuvoje, jis atsako, jog viešieji ryšiai bei neviešos biurokratijos priemonės bei slaptos intrigos ją jau beveik sunaikino. 
Vytautas Žeimantas prisimina iškilią asmenybę Lietuvos žurnalistikoje -Albertą Laurinčiuką, kilusį iš Šiaulių krašto, ilgametį Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininką, redaktorių, žurnalistą, rašytoją ir dramaturgą.
Sigitas Povilas Krivickas atskleidžia įdomius Panevėžio fotografų klubo kūrybinius užkulisius.
Panevėžietė muzikė, profesorė, kultūros temomis kelis dešimtmečius rašanti, LŽS narė Rita Aleknaitė - Bieliauskienė įdomiai apžvelgia Panevėžio žurnalistikos kelią, susipynusį su teatru ir poezija, pasidžiaugia Panevėžio kultūros žurnalo „Senvagė" atgimimu. Almanache galima paskaityti interviu ir su pačia R. Bieliauskiene, kuri prisiminė ir charizmatiškojo teatro režisieriaus Juozo Miltinio, kuris žurnalistams buvo kietas riešutėlis, laikus.
Atokvėpiui nuo rimtų temų - šiaulietės žurnalistės Nijolės Koskienės moteriškos humoreskos, kurios ne vienerius metus buvo spausdinamos dienraštyje „Šiaulių kraštas". Autorė svajoja sudaryti iš jų knygą. Sėkmės jai!
Tad smagaus skaitymo, mieli almanacho „Žurnalistika" skaitytojai! Ir iki malonių susitikimų kitais metais.

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2018-01-09 09:57
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media