2024 m. kovo 29 d., Penktadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Redaktoriaus žodis

*print*

Archyvas :: Juozas Keliuotis - žurnalistas, redaktorius, rašytojas, vertėjas

2018-07-14
 
J. Keliuočio leisto ir redaguoto žurnalo “Ateities spinduliai” pirmasis numeris. Kaunas, 1930 m. sausis

J. Keliuočio leisto ir redaguoto žurnalo “Ateities spinduliai” pirmasis numeris. Kaunas, 1930 m. sausis


Vytautas Žeimantas
Pamilęs Rokiškio kraštą
Juozas Keliuotis, vienas garsiausių Lietuvos žurnalistų, gimė1902 metais Rokiškio rajono Joniškio vienkiemyje, gausioje valstiečių šeimoje. Vėliau jis ne kartą prisimins nuostabų tėviškės grožį, sodyboje augančius senus galingus medžius, šalia ošiantį mišką, ir rašys, kad būtent Rokiškio krašto grožis išugdė jame estetinius pradus, o grožis tapo neatsiejama jo gyvenimo vertybe. 
J. Keliuotis pabrėždavo ir savo tėvų reikmę jo, kaip kūrybinės asmenybės, vystymęsi. Anot jo, tėvas buvo veiklus, aštraus ir kritiško proto, darbštus. Nors skaityti ir rašyti nemokėjo, bet domėjosi daug kuo. Motina buvo meniškos prigimties, puiki dainininkė, mokėjusi daug lietuviškų liaudies dainų. Ji turėjo turtingą vaizduotę, buvo linkusi ir į svajones. Jis rašo, kad iš tėvų paveldėtos tos dvi skirtingos prigimtys ir nulėmė jo daugiaspalvį bei sudėtingą charakterį, labai dinamišką ir amžinai neramią asmenybę. 
Mokslų siekė ir Rokiškio gimnazijoje, tačiau baigė gimnaziją Panevėžyje 1923 metais.
Studijos Kaune, Paryžiuje...
1923 m. atvažiavo į Kauną ir įstojo į Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos fakultetą. Studijų metais paveiktas M. Blondelio ir H. Bergsono idėjų tapo neokatalikybės sąjūdžio šalininku. Skleidė Vakarų demokratines ir kultūrines vertybes, neokatalikybės idėjas, modernizmo estetiką. Siekė, kad naujoji karta kurtų katalikybės principais grindžiamą Lietuvos modernųjį meną, galintį padėti tautai pasiekti kultūrinę nepriklausomybę, išlikti galimos kolonizacijos atveju. Studijuodamas 1924-1926 m. dar spėjo redaguoti žurnalą „Pavasaris". Universitetą baigė 1926 m. licenciato laipsniu.
1926 metais Lietuvos katalikų mokslų akademiją jį pasiųntė į Paryžių, Sorbonos universitetą studijuoti žurnalistiką. Būdamas žingeidus, jis studijavo dar ir filosofiją, literatūrą, meną ir sociologiją. Be abejo, gerai išmoko ir prancūzų kalbą, kuri ateityje jam gerokai padėjo išgyventi. Sorbonos univesitetą jis baigė 1929 metais.

 

Platus įdirbis žurnalistikoje
Nuo jaunystės jį traukė žurnalistika. Jam rūpėjo kokia bus dar jauna lietuvių žurnalistika, kokiais keliais pakryps jos vystymąsis. Todėl 1926 m. Kaune jis inicijuoja ir išleidžia knygą "Jaunam spaudos veikėjui". Į ją sudeda savo ir tuo metų garsių intelektualų J. Tumo-Vaižganto, A.Dambrausko-Jakšto, J. Purickio, J. Gružo straipsnius žurnalsitikos tematika. 
Iš Paryžiaus grįžęs į Kauną. nuo 1929 m. jis dirbo laikraščio „Rytas" redakcijoje. 1929 m. jis aktyviai dalyvavo atskiros Lietuvos žurnalistų sąjungos kūrime. 1930-1932 m. jis leido ir redagavo moksleivių žurnalą „Ateities spinduliai". Pirmame šio žurnalo numeryje paklausęs savęs, koks turi būti žurnalas, atsakė taip: "Ateities spinduliai" nori dainuoti draug su vieversiais, šypsotis draug su laurų lapais, juoktis ir šviesti draug su saulės spinduliais. Ir kodėl mums visiems tokiems nebūti?" 
Tačiau labiausiai J. Keliuotis tapo žinomas kaip žurnalo „Naujoji Romuva" redaktorius. Šiame Kaune 1931-1940 m. ir Vilniuje 1940 m. kas savaitę ėjusiame iliustruotame leidinyje jis siekė aprėpti plačias kultūros sferas: dailę, muziką, architektūrą, literatūrą. Ir tai jam sekėsi. J. Keliuotis tapo pastebima, visuomenei žinoma figūra laikinojoje sostinėje. Jis sėkmingai telkė įvairių sričių menininkus ir mokslininkus bendram darbui, angažavo naujam mąstymui, diskusijoms, mokėjo derinti nuomones, numatyti tolimas kultūrinio darbo perspektyvas.
Ir pats daug rašė. Gilinosi į meno istorijos, estetikos, lietuvių kultūros raidos ypatybes, kultūros uždavinius. Labiausiai domėjosi modernaus meno apraiškomis, rašė straipsnius apie garsiuosius pasaulio dailininkus ir poetus. Paskelbė kritikos straipsnių apie W. Blake‘ą, Ch. Baudelaire‘ą, A. Rimbo, S. Mallarme, P. Sezaną, P. Pikasą, O. Milašių, J. Aistį.
Daug keliavo. Norėdamas geriau pažinti kitų kraštų kultūrą, literatūrą ir žiniasklaidą, aplankė Čekoslovakiją, Vengriją, Jugoslaviją, Vokietiją.
Aktyviai domėjosi ir vienu populiarausiu tuomet žurnalistikos žanru - publicistika. Kaune parašė ir išleido publicistikos knygas "Visuomeninis idealas: visuomenės filosofijos metmenys" (1935) ir " Šių dienų spaudos problemos" (1936).
Rūpinosi ir nauja žurnalsitų karta. 1935-1937 m. Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos ir filosofijos fakultete dėstė žurnalistiką. 1942-1943 m. buvo Sociologijos-žurnalistikos katedros adjunktas. 
Nacių okupacijos metais leido panašių orientacijų, kaip ir „Naujojoje Romuvoje", žurnalą „Kūryba" (1943-1944), kuriame siekė suburti jaunus menininkus. Kūrybingas asmenybes, kūrybingą tautos dvasią laikė pagrindiniu mažos tautos stiprybės įrodymu.
Be to 1944 m. buvo Lietuvos išlaisvinimo tarybos ideologinis patarėjas, leido pogrindinį žurnalą „Aušra".
(Bus daugiau)

 

Rubrika Redaktorisu žodis yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2018-09-16 10:54
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media