2019 m. birželio 26 d., Treciadienis

Nuomonių barometras

*print*

Archyvas :: Lietuva sulaukė ketvirtojo „Baltic pride“ parado. Kokios nuotaikos?

2019-06-09
 
Jonas Paulauskas,
LŽS narys
Paradų, mitingų ir eitynių mėgįėjai, turbūt, dar mena "anuos laikus", kai visomis šeimomis, kartu su visais, pasipuošę vėliavomis ir transparantais, didžiulėmis miniomis traukdavo į gatves ir aikštes Gegužės pirmąją, kartais ir devintąją, dar lapkričio septintąją... O dabar, tapus Europos Sąjungos šalimi, mūsuose ėmė lankytis kiti paradai. Štai šiemet birželio 4-9 dienomis Vilniuje jau ketvirtąjį kartą vyko visos LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualių ir translyčių asmenų) bendruomenės ir juos palaikančių asmenų eitynės „Už Lygybę!". 
„Baltic Pride" 2019 - tai didžiausias LGBT bendruomenės renginys, kuriame dalyvauja LGBT bei juos palaikantys asmenys iš Lietuvos, Baltijos šalių bei visos Europos. Eitynėse, pasipuošę vaivorykštės spalvomis, dalyvavo šio judėjimo šalininkai iš Anglijos, Airijos, Vokietijos, Prancūzijos, Izraelio, Rusijos ir kitų Europos šalių. Renginio kulminacija tapo Gedimino prospekte birželio 8 dieną vykusios eitynės „Už lygybę!". Šio parado lozungas išplėstai skamba taip : "Meilės, tolerancijos ir lygybės visiems žmonėms !". Šiemet į Lietuvą susirinko rekordinis kiekis parado dalyvių - per 10 000. Eitynių dalyviai sakė, kad džiaugiasi išaugusiu pakantumu, tolerantiškumu jiems mūsų šalyje - daug mažiau buvo protestuojančių, atviros agresijos niekas neberodė. Dar visi turbūt menam drąstiškus Seimo nario Petro Gražulio išpuolius prieš lgbtešnikus ir jo šūksnį, nešant policininkams jį iš gatvės: „Už Lietuvą, vyrai!". Šiemet jis elgėsi žymiai ramiau. „Šiandien visi pasidarė tolerantiški, faktiškai reikia dabar boikotuoti ir nekartoti to, ką jie daro. Vieni eina į paradą, kiti kviečia eiti šeimomis į paradą. Tai nesąmonė. Aš boikotuoju, tai irgi yra protestas", - žurnalistams sakė P. Gražulis.
Šių metų vasarį atlikto tyrimo, kurį Lietuvos notarų rūmų užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus", duomenimis, už siūlymą, kad būtų galima registruoti tos pačios lyties asmenų partnerystę, pasisako 13 proc. respondentų, 11 proc. į tai žiūri patenkinamai, nepritaria 66 proc. apklaustųjų. Palyginti su 2017-siais, kai buvo atlikta analogiška apklausa, pritariančiųjų padaugėjo nuo 11 iki 13 proc., vertinančių patenkinamai - nuo 9 iki 11 proc., o nepritariančiųjų sumažėjo nuo 69 iki 66 proc. 2016 metais pritariančiųjų buvo 11 proc., o prieštaraujančių - 74 proc. respondentų.
O šiemet „Baltic Pride" dalyvius savo dalyvavimu jų parade rėmė ir Seimo nariai A. Armonaitė, G. Paluckas, buvusi seimūnė, kino artistė, politikė N.Oželytė. Gintautas Paluckas DELFI sakė į eitynes atėjęs, nes nori savo draugams ir pažįstamiems parodyti solidarumą. „Noriu, kad jie galėtų gyventi taip, kaip gyvenu aš, su savo mylimu žmogumi", - sakė jis. 
Seimo narė Aušrinė Armonaitė teigė, kad „Baltic Pride" eitynės yra „labai svarbus renginys, labai svarbus reiškinys tiek Lietuvai, tiek man asmeniškai, nes tai yra įrodymas, jog mes galime tapti atvira visuomene, kurioje yra vietos įvairovei, kurioje žmonės gali jaustis laimingi ir turi teisę jaustis laimingi būdami tokie, kokie jie yra." 
Ji pabrėžė, kad tiki, jog Lietuva gali užtikrinti visų lygybę prieš įstatymą, kad mūsų visuomenėje yra vietos kiekvienam, ir kad Lietuva yra per maža, kad neištiestume rankos kitokiam.
O Lygių galimybių plėtros centro ekspertė, socialdemokratė, humanitarinių mokslų daktarė Margarita Jankauskaitė pridūrė, kad „kovodami už LGBT bendruomenės žmonių teises ir tą parodydami išeidami į gatves, susirinkdami eitynėms, mes iš esmės kovojame už susirinkimų laisvę, mes kovojame už žodžio laisvę, mes kovojame už tai, kad galėtume būti tuo, kuo norime; nebijoti represijų, suvaržymų ir skleistis kaip asmenybės."
Tiesa, buvo ir neagresyvių šių spalvotųjų eitynių priešininkų - lygiai tuo pačiu metu sostinėje žygiavo ir TV laidų vedėjo Kristupo Krivicko įkvėptos „tradicinių šeimų" eitynės. Bernardinų sode besirinkusi publika buvo nusiteikusi taikiai, tačiau dėmesiu turėjo dalintis ir su LGBT bendruomene, kuri atžygiavo iki pat Sereikiškių parko. Nuo pietų vykstantis K. Krivicko inicijuotas susibūrimas pritraukė būrį žmonių. Jie minioje išsiskyrė lietuviška atributika - TV laidų vedėjas dar gerokai prieš šias eitynes visų susidomėjusių prašė į šį pasivaikščiojimą atvykti su šalies trispalve. „Baltic Pride" renginio dalyviai buvo taip pat nešini vėliavomis, kurios buvo išmargintos vaivorykštės spalvomis - vienu ryškiausiu LGBT bendruomenės simboliu. „Daug šeimų su vaikais, pramogaujame, gerai leidžiame laiką. Klounas rodo programą, kurią vaikai žiūri susidomėję. Turime geros nuotaikos, turime žiniasklaidos, turime policijos pareigūnų. Turime ir norinčiųjų mus aplankyti iš LGBT bendruomenės: jiems čia net neįdomu, nes niekas jų nepuola" K.Krivicko surengtos eitynės su šeimomis neabejotinai sulaukė LGBT bendruomenės susidomėjimo bei tų, kurie palaiko tradiciškai rengiamą „Baltic Pride" renginį. Atsirado įvairių nuomonių - vieni džiaugėsi visapusiška žmonių laisve reikšti savo įsitikinimus, kiti neslėpė apmaudo, kad TV laidų vedėjas savo susibūrimą ėmėsi organizuoti lygiai tą pačią dieną.
LGBT paradai šį pavasarį vyksta daugelyje Europos šalių. Pavyzdžiui, tūkstančiai žmonių šį šeštadienį Varšuvoje taip pat dalyvauja gėjų parade - didžiausiame tokio pobūdžio renginyje Vidurio ir Rytų Europoje. Deja, šventiškos eitynės vyksta tokiu metu, kai judėjimas už lesbiečių, gėjų, biseksualų ir translyčių asmenų (LGBT) teises Lenkijoje yra tapęs neapykantą kurstančių kalbų ir vyriausybės kampanijos, vaizduojančios seksualines mažumas grėsme tradicinėms šeimos bei visuomenei, taikiniu.
Kaip pastaruoju metu tapo įprasta, prie „Lygybės parado" dalyvių prisijungs JAV, Kanados ir kitų Vakarų šalių diplomatai, siekiantys išreikšti paramą LGBT bendruomenei, kurios teisė į vienodas galimybes daugelyje vietų yra laikoma viena iš pagrindinių žmogaus teisių. Pirmą kartą istorijoje eitynėse dalyvaus ir Varšuvos meras.
Nors daugelis lenkų sostinėje ir kituose miestuose vis labiau palaiko gėjų teises, stiprėja ir priešiškos nuotaikos. Pastaraisiais mėnesiais dešiniosios valdančiosios partijos pareigūnai vaizduoja judėjimą už LGBT teises, ypač raginimus siekti tolerancijos lytiniame švietime, kaip grėsmę šeimoms ir vaikams. Šiemet Lenkijoje įvyks rekordiškai daug - net 20 - gėjų paradų. Kai kuriuos iš jų bandė uždrausti netgi centro ir kairiųjų politinių jėgų merai. Paprastai toks draudimas motyvuojamas nuogąstavimais dėl saugumo.
Kaip atsakas į gėjų paradą Varšuvoje, 130 Lenkijos miestų sekmadienį rengiamos „Eitynės už gyvenimą ir šeimą". Renginys prasidės mišiomis už vaikus, o jo tema šiemet bus vaikų apsauga nuo nuo seksualizacijos. 
Rubrika Nuomonių barometras yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.
Paskutinį kartą atnaujinta: 2019-06-25 12:10
 
 

Komentarai (1)

Jūsų el. paštas

Gražina

2019-06-11 11:52

Taip.parado sulaukėme, o kas toliau?

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media