2024 m. kovo 29 d., Penktadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Nuomonių barometras

*print*

Archyvas :: Korupcija žiniasklaidoje – per neskaidrius viešinimo konkursus

2018-09-08
 
Ineta Stravinskaitė - Janavičienė

Ineta Stravinskaitė - Janavičienė

Ineta Stravinskaitė - Janavičienė,
Lietuvos teisės institutas

 

Kalbant apie korupciją Lietuvos žiniasklaidoje itin probleminė sritis yra viešojo administravimo subjektų administruojamos viešinimui skirtos (dažniausiai Europos Sąjungos struktūrinės paramos) lėšos, kurios galimai įsisavinamos per neskaidrius konkursus ir dažnai kaip tarpininkams veikiant viešųjų ryšių agentūroms, kurių veikla yra mažai reglamentuojama. 
Tokią išvadą savo mokslo straipsnyje pateikė Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkas Mindaugas Lankauskas. Publikacijoje „Korupcijos raiška ir neskaidrumas Lietuvos žiniasklaidoje" mokslininkas rašo, jog korupcija žiniasklaidoje yra sudėtingas fenomenas, pasižymintis latentiniu pobūdžiu ir todėl sunkiai tiriamas ar pamatuojamas. Kaip teigiama mokslinėje literatūroje, 
žiniasklaidos korumpuotumo lygis priklauso nuo korupcijos išvešėjimo atitinkamoje visuomenėje. Korupcija žiniasklaidoje pasižymi skirting struktūra, intensyvumu bei dinamika įvairiuose pasaulio regionuose ir valstybėse, kai kuriose pokomunistinėse valstybėse matyti sisteminės žiniasklaidos korupcijos bruožų.
Publikacijos išvadose skelbiama, kad Lietuva nepriskirtina prie valstybių, kuriose klesti sisteminė žiniasklaidos korupcija, tačiau yra tam tikrų probleminių sričių, tokių kaip padėtis regioninėje žiniasklaidoje ar viešinimo paslaugų teikimo srityje. Apklaustų ekspertų nuomone, egzistuoja neskaidrūs politikų ir žiniasklaidos priemonių ryšiai, taip pat trūksta skaidrumo žiniasklaidos priemonių valdyme ir kt.
Mokslininkas teigia, kad žiniasklaidos veiklos skaidrumui daugiausia įtakos darantys subjektai yra verslas, politikai ir žiniasklaidos priemonių savininkai. Didelis pavojus kyla tuomet, kai politikai yra visuomenės informavimo priemonių savininkai, o dažnu atveju atsiranda ir vadinamasis oligarchinis trikampis, kai išvien veikia politikai, verslas ir žiniasklaidos priemonės (ar jų savininkai). Siekiant didinti skaidrumą šioje srityje, siektina, kad informacija apie žiniasklaidos priemonės valdymą būtų kiek įmanoma labiau viešinama. Svarstytina galimybė tobulinti teisinį reguliavimą, visuomenės informavimo priemonėms nustatant pareigą viešinti tokią informaciją oficialiuose visuomenės informavimo priemonių tinklalapiuose.
Visas M. Lankausko publikacijos tekstas paskelbtas LTI leidžiamo leidinio „Teisės problemos" antrame šių metų numeryje. Visą publikacijos tekstą ir kitus straipsnius nemokamai galima skaityti čia:
http://teise.org/lt/lti-veikla/teises-problemos/
Rubrika Nuomonių barometras yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2018-09-16 11:37
 
 

Komentarai (1)

Jūsų el. paštas

Aušra

2018-09-17 15:13

Kur pinigai, ten korupcija.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media