Nuomonių barometras

Pavasarį, kai šalyje buvo paskelbtas karantinas dėl COVID-19 viruso pandemijos, žiniasklaidos priemonės susidūrė su ženkliu pajamų iš reklamos mažėjimu. Akivaizdu - žiniasklaida (ypač elektroninė) yra svarbi ir būtina žmonių informavimo priemonė. Demokratinei valstybei svarbi nepriklausoma ir stipri žiniasklaida. Elektroninės žiniasklaidos situaciją žymiai pagerintų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata, kuri šiuo metu galioja spausdintiems žiniasklaidos leidiniams, todėl 2020 metų balandžio mėnesį registravau Seime siūlymą taikyti lengvatinį PVM tarifą elektroninei žiniasklaidai. Praėjusios kadencijos Seime šis siūlymas nebuvo priimtas, tačiau išrinkus naują parlamentą vėl atgaivintas. Artimiausiu metu planuojama jį svarstyti Biudžeto ir finansų komitete.

Priminsiu, kad šiuo metu Lietuvos Respublikoje lengvatinis PVM tarifas (5 proc.) yra taikomas laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams. Manau, kad krizės atveju būtų teisinga tą pačią PVM lengvatą taikyti ir elektroninei žiniasklaidai. Dėl to dar pavasarį mano siūlyto įstatymo projekto tikslas ir buvo - įgyvendinti pridėtinės vertės mokesčio suvienodinimą visoms žiniasklaidos priemonėms. Kaip matome, COVID-19 sukelta sudėtinga situacija niekur nedingo, todėl būtina, kad svarbi informacija kuo įvairesniais kanalais pasiektų mūsų šalies gyventojus.

Lietuvos gyventojai nori gauti naujausią teisingą, neiškraipytą informaciją ir be elektroninės žiniasklaidos kanalų tai būtų sunkiai įmanoma. Šiuo metu pačias didžiausias pajėgas visos visuomenės informavimo priemonės skiria patikrintos ir tikslios informacijos apie COVID-19 sukeltą krizę ir jos sprendimo būdus viešinimui. Žurnalistai dalyvauja Vyriausybės, Seimo narių, kitų atsakingų institucijų rengiamose spaudos konferencijose ir gauta informacija operatyviai dalijasi su visuomene. 

Dėl koronaviruso pandemijos žiniasklaidos situacija keičiasi visame pasaulyje. Kaip kovo mėnesį skelbė Europos žiniasklaidos priemonių organizacijos „News Media Europe" (NME) pradinės prognozės, žiniasklaidos pajamos iš reklamos, priklausomai nuo Europos Sąjungos šalies, galėjo mažėti nuo 30 proc. iki 80 proc. Tai lėmė žurnalistų atleidimus, pateikiamos informacijos kokybės prastėjimą, lėtesnį pateikimą visuomenei, informacijos srauto mažėjimą. Rudeniui atėjus situacija nėra geresnė: dalis portalų turėjo mažinti savo darbuotojų skaičių, esami žurnalistai yra priversti dirbti viršvalandžius ir nespėja parengti kokybiško turinio reklamos užsakymų nepadaugėjo, sumažėjo jos įkainiai.

Pasidomėjus, kaip šią problemą sprendžia kitos šalys, paaiškėjo, kad kaimynės Estijos Vyriausybė, spręsdama situaciją, pritarė pridėtinio vertės mokesčio elektroninėms žiniasklaidos priemonėms mažinimui nuo 20 proc. iki 9 proc. Kaip matome, ši šalis pirmauja ne tik švietimo, bet ir informacinių kanalų apsaugos srityje. Verta perimti jų gerąją patirtį ir pritaikyti ją mūsų šalyje. Tikiuosi, kad šios kadencijos Seimui pavyks tai padaryti.